Sekėjai

Ieškoti šiame dienoraštyje

2022 m. gegužės 30 d., pirmadienis

Zelenskis turi planuoti dvidešimt metų iki to momento, kai būtų priimtas į Europos Sąjungą – per tokį pat laiką buvęs sovietų lyderis Chruščiovas planavo sukurti visišką komunizmą, kuriame viskas būtų nemokama visiems

Dabar žinome, kuo šie planai baigėsi.

 

    „BRIUSELIS. Kokius įsipareigojimus Europos Sąjunga ir NATO turi Ukrainai?

 

    Moralinis atsakymas gali būti akivaizdus, ​​nes Europos ir Amerikos vyriausybės žada palaikyti Kijevą ir lieja upėmis pinigus bei ginklus Ukrainai. Tačiau praktiniai atsakymai yra sudėtingi ir skaldo Europą.

 

    Nepaisydama lūkesčių, Europos Sąjunga suteikė Ukrainai didelę karinę pagalbą ir Rusijai skyrė milžiniškas sankcijas, veikdama greitai ir autoritetingai. Tačiau dabar ji susiduria su sunkesniu klausimu – kaip susieti tokias pažeidžiamas šalis, kaip Ukraina, Moldova ir Gruzija su Europa taip, kad tai padėtų joms ir nesukeltų tolesnės rizikos saugumui.

 

    Tai klausimas, kuris kabės virš ES viršūnių susitikimo, prasidančio pirmadienį, o vienas iš jų tapo dar svarbesnis dėl Ukrainos reikalavimo paspartinti narystės derybas dėl prisijungimo prie bloko, dėl kurio gali būti nuspręsta tik iki kito susitikimo birželio pabaigoje.

 

    Nepaisant spaudimo paspartinti Ukrainą, jos ar kitų Europos periferijos šalių visateisė narystė kaip NATO, taip ir Europos Sąjungoje yra mažai tikėtina daugelį metų. 

 

Tačiau Europos lyderiai jau pradėjo diskutuoti apie būdus, kaip lėtai jas integruoti ir apsaugoti.

 

    Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Italijos ministras pirmininkas Mario Draghi pastarosiomis savaitėmis kalbėjo apie naują konfederaciją su Europos Sąjunga, o ne seną pagrindinės grupės ir periferijos arba „dviejų greičių Europos“ sampratą, kurias naujesni nariai atmeta, kaip sukuriančias antros klasės statusą.

 

    Savo kalboje „Europos dienos“ proga, gegužės 9 d., Europos Parlamente, E. Macronas iškėlė labiau suformuotą, nors vis dar miglotą pasiūlymą dėl naujos rūšies susitarimo.

 

    „Sankcijos Rusijai ir teisėtas jos žmonių, kaip ir Moldovos bei Gruzijos, siekis įstoti į Europos Sąjungą skatina mus permąstyti savo geografiją ir mūsų žemyno organizaciją“, – sakė jis.

 

    E. Macronas pasiūlė plačią naujos Europos politinės bendrijos – išorinio Europos valstybių rato, įskaitant Ukrainą, Gruziją, Moldovą ir Didžiąją Britaniją – viziją, kuri būtų susijusi su Europos Sąjunga, bet nebūtų jos dalis.

 

    Toks platesnis Europos valstybių ratas leistų Briuseliui pažeidžiamas, Rusijos pasienyje esančias, šalis įtraukti į europinę grandinę greičiau, nei visa ES narystė, kuri „realiai užtruktų kelerius metus, o greičiausiai kelis dešimtmečius“, – sakė E. Macronas.

 

    Pasak jo, tokia „politinė bendruomenė“ „leistų demokratinėms Europos šalims, kurios tiki mūsų pagrindinėmis vertybėmis, naują erdvę politiniam bendradarbiavimui saugumo, energetikos, transporto, investicijų į infrastruktūrą ir laisvo žmonių, ypač mūsų jaunimo, judėjimo srityse“.

 

    Koncentrinių Europos valstybių žiedų arba „pakopų“, „daugiagrečių Europos“ idėja buvo siūlyta keletą kartų anksčiau, įskaitant tai, kad ją siūlė 1989 m. buvęs Prancūzijos prezidentas François Mitterrand. Tačiau tada ši idėja apėmė Rusiją; tai niekur nepraėjo. J. Macronas pats tai yra iškėlęs anksčiau. Tačiau dabar, Rusijai žengiant į žygį, atėjo laikas tai padaryti, sakė jis.

 

    Vasarį, praėjus keturioms dienoms po sankcijų Rusijai, Ukraina oficialiai pateikė prašymą prisijungti prie bloko, o kovą E.S. lyderiai „pripažino europinius siekius ir Ukrainos europinį pasirinkimą“.

 

    Balandžio 8 d. Kijeve, Ukrainos sostinėje, Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui pasakė: „Gerbiamas Vladimirai, mano žinia šiandien yra aiški: Ukraina priklauso Europos šeimai. Ji pasakė: „Čia prasideda jūsų kelias į Europos Sąjungą“.

 

    Tačiau, net jei Europos lyderiai nuspręs pradėti derybas su Ukraina, procesas bus ilgas, nepaisant tokių šalių, kaip Lenkija ir Baltijos šalys paramos neatidėliotinai narystei.

 

    Gegužės 22 d. Clément'as Beaune'as, Prancūzijos Europos ministras, Prancūzijos radijui sakė: „Nenoriu siūlyti ukrainiečiams jokių iliuzijų ar melo“. Jis pridūrė: „Turime būti sąžiningi. Jei sakote, kad Ukraina ketina prisijungti prie ES po šešių mėnesių ar vienerių metų ar dvejų, jūs meluojate. Tikriausiai tai bus po 15 ar 20 metų – tai užtruks daug laiko."

 

    Austrijos užsienio reikalų ministras Aleksandras Šalenbergas pareiškė, kad, atsižvelgiant į sunkumus, Ukrainai turėtų būti pasiūlytas „kitas kelias“ santykiuose su Briuseliu.

 

    P. Zelenskis griežtai atmetė bet kokį kitą kelią, išskyrus paspartintą visateisės Ukrainos narystę Europos Sąjungoje. Tačiau vargu ar jo reikalavimas bus patenkintas.

 

    Net stojimo derybų su Ukraina pradžia yra prieštaringa, nes po sankcijų Rusijai prašymus teikė ir Gruzija bei Moldova, o kitos šalys jau seniai įstrigo šiame procese. Turkija paraišką pateikė 1987 m., Šiaurės Makedonija – 2004 m., Juodkalnija – 2008 m., o Albanija ir Serbija – 2009 m. Visos pradėjo stojimo derybas. Netgi Bosnija ir Hercegovina kreipėsi, o Kosovas to nori.

 

    Ir vis dėlto nebuvo E.S. plėtros nuo 2013 m., iš dalies dėl sunkumų integruojant neturtingesnes nares, tokias, kaip Rumunija ir Bulgarija, ir dėl to, kad prisijungimo kriterijai yra tokie sunkiai įvykdomi.

 

    Dabartinės 27 valstybės narės pačios turi pakankamai ekonominių bėdų, ką jau kalbėti apie tai, kad turi spausti, kad Vengrija ir Lenkija laikytųsi europietiškų vertybių ir teisinės valstybės principų.

 

    „Tokios šalys, kaip Ukraina, Gruzija ir Moldova yra trapios ir negaus ES narystės arba netrukus netaps NATO narėmis“, – sakė Vokietijos tarptautinių ir saugumo reikalų instituto gynybos analitikė Claudia Major. „Jei esame sąžiningi, neturime jiems jokių saugumo garantijų."

 

    Ji sakė, kad glaudesni ryšiai su Briuseliu gali būti užmegzti tokiose srityse, kaip švietimas, elektros tinklai, prekyba ir ekonomika, tam tikromis partnerystėmis, kurios yra mažesnės, nei narystė. „Tačiau nesu tikra, kad tai atgrasytų Rusiją“, – tęsė ji. „Galų gale, kodėl Suomija ir Švedija nori NATO? Nes ten jie turi JAV."

 

    Pasak jos, pamoka yra tokia, kad „branduolinis atgrasymas ir JAV pajėgumai saugo mus Europoje“.

 

    „Galime pasiūlyti šioms šalims visokeriopą paramą, bet nepakankamai, kad jas išgelbėtume“, – sakė M. Major. „Negalime joms pasiūlyti gyvybės draudimo, kurio jos nori“.

 

    Paspartintas sprendimas Ukrainai greičiausiai dar labiau atstumtų Vakarų Balkanų valstybes, kur lėtas ir sudėtingas plėtros procesas „daugelį nuvylė, o Rusija ir Kinija išplėtė savo įtaką regione“, sakė Julia De Clerck-Sachsse iš Vokietijos Maršalo fondo Briuselyje.

 

    Tokie pasiūlymai kaip E. Macrono „gali padėti pradėti platesnę diskusiją“ tarp Europos lyderių apie tai, kaip geriau padėti ir apsaugoti tuos, kurie dar nėra nariai, sakė ji.

 

    „Tuo pačiu metu jie turi būti atsargūs, kad tokios idėjos nebūtų interpretuojamos, kaip tam tikra „plėtros šviesa“, kuri pakenks visavertės narystės siekiams ir dar labiau atitolins“ procesu jau nusivylusias šalis.

 

    Griežtesnis požiūris yra tas, kad E. Macronas bando įkurdinti naujus kandidatus į kokį nors nuolatinį skaistyklos kampelį, kad išsaugotų Prancūzijos įtaką Briuselyje.

 

    „Šiuo tikslu jis iškėlė idėją apie Briuselio ribą, kurioje šalys kandidatės galėtų troškintis iki Paskutiniojo teismo dienos“, – rašė „Neue Zürcher Zeitung“ redaktorius Ericas Gujeris. „Jis tai vadina „Europos politine bendruomene“, kuri papildo Europos Sąjungą. Tai skamba simpatiškai ir pakankamai neaiškiai, bet galutinis tikslas yra akivaizdus."

 

     „Diskusijos tik prasideda“, – sakė „Carnegie Europe“ direktorė Rosa Balfour. „Nesitikėk plano“. Pasak jos, vyksta diskusijos, kaip „labiau integruoti šias šalis arba sektorius pagal sektorius“, įskaitant įėjimą į bendrąją rinką.

 

    Tačiau taip pat nerimaujama, kad tam tikra „narystės šviesa“ pakenks galingai šalių kandidačių vidaus reformų jėgai, kad jos atitiktų griežtus ES narystės kriterijus, o tai pakenks bloko minkštajai galiai.

 

    Pierre'as Vimontas, buvęs Prancūzijos ambasadorius Vašingtone ir „Carnegie Europe“ bendradarbis, mano, kad geriausia būtų tiesiog atverti Europos Sąjungą visiems kandidatams. Tačiau „tikroji problema“, – sakė jis, „yra tai, kad ES esantys 35 nariai negali tęsti tuo pačiu keliu“, kas reikalauja rimtos institucinės reformos ir sutarties pakeitimo."

 

    Kol kas jis sakė: „niekas neturi atsakymo“. Tačiau jis perspėjo, kad „negalime ignoruoti Rusijos ar jos pamiršti – mes tai darėme daugelį metų, o tai nepasibaigė labai gerai“.

 

    „Turime atvirai atsakyti į šį klausimą ir pateikti naujų idėjų“, – sakė jis."

 

Maidano revoliucija Ukrainoje buvo apgaulė. Ukrainiečiams buvo paaiškinta, kad greitai, labai greitai, jie bus ES su medumi ir pienu, tekančiais Ukrainos upėmis. Tai, ką jie turi dabar, labai skiriasi nuo tų pažadų.

 

 

 


Komentarų nėra: