"Stebint Lietuvos demografijos tendencijas, turėtume labai
sunerimti, sako mokslininkas Domantas Jasilionis. Profesorius konferencijoje
pateikė statistinių duomenų analizę ir prognozę bei pakomentavo didžiausias
problemas Lietuvoje, kurios 2050-aisiais gali lemti itin sudėtingą situaciją.
Gimdančių ir galinčių gimdytų moterų skaičiaus mažėjimas – viena iš tokių
problemų.
Vokietijos Makso Planko demografinių tyrimų instituto mokslo
darbuotojas, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Demografinių tyrimų centro
vadovas profesorius dr. D. Jasilionis pirmadienį dalyvavo ekspertinėje
diskusijoje apie Lietuvos ateities visuomenę Vilniaus universitete.
Jis atkreipė dėmesį, kad 3 mln. gyventojų riba buvo
„pramušta“ 2012 metais. Tokiai mažėjančio gyventojų skaičiaus tendencijai,
pasak D. Jasilionio, didelę įtaką daro gimimų ir mirčių santykis bei
emigracijos apimtys.
„Gimstamumas yra labai svarbus procesas, todėl, kad jis
programuoja šiuolaikinę ir ateities gyventojų amžiaus struktūrą“, – akcentavo
mokslininkas.
„Į negatyvią pusę perėjome 1990-ųjų pradžioje ir tas
disbalansas tarp gimimų ir mirčių išliko iki šiol“, – konstatavo D. Jasilionis.
Profesorius pastebėjo, kad Lietuva nėra šalis, fiksuojanti
mažiausią gimstamumą Europoje.
„Daugelis šalių turi net mažesnė gimstamumą nei Lietuva.
Esmė ir tame, kad keitėsi gimstamumo modelis – štai 2020 metais pirmojo vaiko
vidutiniškai susilaukė 28 metų moteris. Gimimai atidedami vis vėlesniam
amžiui“, – rodydamas statistinių duomenų lenteles pasakojo ekspertas.
Visgi D. Jasilionis paaiškino, kad pagrindinė problema glūdi
ypač sumažėjusiuose gimimų skaičiuose.
„2021 metais viso labo gimė tik 23 tūkst. vaikų. Tai
reiškia, kad po 18 metų tik maždaug tokio dydžio karta ateis į universitetus ir
į darbo jėgą – tai labai svarbus negatyvus momentas. Taip yra ne dėl to, kad
pačios moterys nenori gimdyti vaikų, o dėl to, kad pačių moterų, kurios gali
gimdyti, skaičiai yra drastiškai nukritę“, – pabrėžė VDU Demografinių tyrimų
centro vadovas.
Jis atkreipė dėmesį, kad pastaraisiais metais girdime tarsi
daug pozityvių naujienų apie augantį imigrantų skaičių, – kad daugiau žmonių
atvyksta nei išvyksta.
„Tai lyg ir turėtų būti panacėja demografinei raidai. Štai
2021 metais beveik 45 tūkst. atvykusių, emigracija lyg ir sumažėjusi. Su kuo
tai susiję – nėra aišku, todėl, kad mes turėjome pandeminį laikotarpį, kurio
metu matome labai ženklius ciklinius svyravimus. Kas kelia nerimą, tai 2022-ųjų
metų emigracijos tendencija: sausį-balandį mes turime jau 15 tūkst.
išvykusiųjų. Jei ta tendencija tęsis, mes vėl galime pasiekti 50 tūkst.
emigrantų per metus“, – sakė D. Jasilionis.
Mokslininkas pateikė ir prognozes 2050-iesiems. Jo teigimu,
problemų bus dėl to, kad Lietuvoje yra per mažai moterų, galinčių gimdyti.
„Pagal prognozes, mes pasieksime 2 mln. 100 tūkst.
(gyventojų) apie 2050-uosius metus“, – komentavo ekspertas.
Jis paaiškino, kad metams bėgant, Lietuvoje augs pagyvenusių
žmonių dalis, o 2050 ji gali būti jau šiek tiek didesnė nei darbingo amžiaus
žmonių dalis.
„Žinoma, kris ir tas darbo jėgos bendras procentas, bet tai
yra tik struktūra, tik procentai. Jei mes pažiūrėsime į absoliučius skaičius,
čia tikrai turime labai sunerimti. Pavyzdžiui, 25-49 metų amžiaus grupė – pati
darbingiausia, produktyviausia visuomenės dalis: jei tendencijos išliks, mes
turėsime gyventi su šiek tiek mažiau nei 600 tūkst. tokio darbingo amžiaus
žmonių, kurie turės išlaikyti ir vaikus, ir senyvo amžiaus žmones“, – akcentavo
D. Jasilionis.
Taigi, pasak jo, 2050 metais galime turėti tik apie 385
tūkst. produktyvaus amžiaus moterų.
Apibendrindamas savo pranešimą D. Jasilionis akcentavo, kad
kuriant ateities scenarijus būtina atsižvelgti į ilgalaikius procesus bei
demografines struktūras.
„Mes galime kokybiškai norėti 4, 5 milijonų – tai labai
gražus skaičius, bet realybė yra tokia, kuri suponuoja tokius ateities
pokyčius, atsiremiant į konkrečius skaičius“, – pastebėjo mokslininkas.
Šios problemos, jo teigimu, vien imigracija išspręsti
negali.
„Atvykę imigrantai taip pat sensta, nebent jie turi pradėti
taip pat masiškai susilaukti vaikų ar atsivežti vaikus, bet tai irgi sudėtingas
procesas, kiekviena imigracija turi tam tikrą seką: pirmiausia atvyksta vyrai,
jie įsitvirtina. Jei įsitvirtina, tada iš paskos atvyksta šeimos“, – paaiškino
D. Jasilionis.
Negana to, kaip pastebėjo diskusijos dalyvis, tyrimai rodo,
kad anksčiau ar vėliau imigrantų demografinė elgsena suvienodėja.
„Be to, imigrantai atvyksta iš šalių, kur gimstamumas taip
pat yra labai žemas“, – teigė D. Jasilionis.
Tad, pasak jo, kalbėti apie esminius emigracijos ir
imigracijos santykio lūžius vis dar anksti, o galimybės padidinti absoliutų
gimimų skaičių yra ribotos.
„Prie to, žinoma, prisideda labai neaiškios popandeminės
ekonominės perspektyvos ir geopolitika“, – konstatavo mokslininkas.”
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą