"Visi, tarp jų ir komentuojantys įvykius Ukrainoje, atkreipė
dėmesį į prezidento V.Zelenskio sprendimą laikinai nušalinti, kol vyksta
tyrimas, generalinę prokurorę I.Venediktovą ir Saugumo tarnybos vadovą
I.Bakanovą.
Nustebino ne tai, kad abu asmenys yra patikimi V.Zelenskiui
žmonės, o tai, jog Saugumo tarnyboje fiksuota darbuotojų veika prilyginama
valstybės išdavimui, – 60 įtariamųjų, 600 įvairios kvalifikacijos bylų ir 28
numatomi atleisti pareigūnai tikriausiai ir už aplaidumą darbe. Aiškindamas
sprendimą V.Zelenskis papildė: tai tik pradžia. Kažin ar verta klausti, ko
pradžia?
Tikrai ne vien tarnybų audito. Atvirai sakant, nuo pat
sankcijų Rusijai pradžios iš Ukrainos tikėjausi
panašaus pranešimo, nes 30 metų šios šalies saugumo struktūrose nebuvo
kardinalių reformų, esminės pareigūnų kaitos, išskyrus pasikeitimus, susijusius
su amžiumi, pensijomis.
Marga personalo sudėtis tebėra iki šių dienų, o dalis jų
palaiko Rusiją. Žinoma, tai, kas paskelbta, nėra pritrenkianti naujiena, bet
vis dėlto minimi skaičiai nemaži, o iš tiesų gali būti ir kur kas didesni.
Rusijos žvalgybos tinklas Ukrainoje yra platus ir nebūtinai užverbuoti asmenys
telkiasi jėgos struktūrose. Jų yra politiniuose sluoksniuose, jau nekalbant
apie įvairaus lygio, priklausomai nuo regiono, valdžios grandis. Pagaliau yra ir
tarp gyventojų. Ir nebūtina visus verbuoti, yra savanorių.
Operacijos
pradžioje buvo paskelbta, kad Ukrainos piliečiai absoliučiai palaiko valstybės
gynybą nuo agresoriaus ir tik su Rusijos propagandininkų surežisuotomis
išimtimis „išvaduotojai“ pasitinkami su gėlėmis. Realybė yra kitokia, žodį
„absoliučiai“ tenka keisti „didžioji dalis“, „dauguma“, o ateityje gal dar
kitaip.
Objektyviai Ukraina yra susiskaldžiusi, bet tie, kurie yra
prieš dabartinę jos valdžią, nebūtinai sutelpa į „penktosios kolonos“ sąvoką. Grėsmė
valstybei priešybes sulygino, bet tai nereiškia, kad jos vėl neišlįs į
paviršių. Priešpriešų priežastys įvairios ir ne viską lemia Maskvos įtaka.
Ukraina energingai, emocingai formuojasi kaip tauta, o jos ideologai turi savo
požiūrį į Rusiją, rusus, kalbą, įskaitant ir į specifinį atspalvį turinčius
anekdotus.
Atsimenu Maidano dienas, kai valandomis stebėjau įvykius.
Kijevas virė, dūmavosi, o viename LRT reportaže iš Donecko užkalbinta ten ne
vienus metus gyvenanti lietuvė pasakojo, kad pas juos viskas ramu, žmonės
visiškai nesigailintys korumpuoto su visa aplinka V.Janukovyčiaus, tik
laukiantys, kuo baigsis įvykiai centre.
O
po kelių dienų vėl pakalbinta ta pati moteris paaiškino, kad žiežirbos kilo po
Radoje pasirodžiusio, bet nepriimto įstatymo dėl kalbos. Esą pasklido kalbos,
kad rusiškai kalbantieji bus išvaryti iš šalies. Asmeniškai manau, jog tokio
projekto kad ir trumpas pasirodymas Radoje buvo didelė strateginė klaida. Ji
davė pagalį į Kremliaus propagandininkų rankas. Ir juo tebemosuojama
aštuonerius metus.
Mano subjektyviu įsitikinimu, nesiruošiant patarinėti
dabartinei Ukrainos valdžiai, deja, vis suteikiama proga tuo pagaliu net
padaužyti, žinoma, greta visų kitų tikrų daužymo priemonių. Štai Ukrainos
atstovė Krymo autonominėje respublikoje T.Taševa numato, kad rusai, nelegaliai
(nepaaiškinant, ką tai reiškia) atvykę į Krymo teritoriją, turės ją palikti
savo noru
O jei tokio noro nebus? Be to, T.Taševos nuomone, tam tikros
(?) liustracijos priemonės turėtų būti taikomos ne tik Rusijos, bet ir Ukrainos
gyventojams, kurie ten gyveno aštuonerius metus. Kažin kaip liustracijos
mechanizmas turėtų veikti? Aštuonerius metus gyvenusieji stovėtų eilėje
papasakoti, ką tą laiką veikė? Priešinosi mintyse? Sunku įrodyti. Iš valdžios
neprašė jokios pagalbos – net ūkinės, buitinės? O kaimynas žino – prašė. O
kaimyno parodymai tokio tipo liustracijoje dažniausiai ir tampa lemiami.
Stalinizmo ir net kažkiek po jo laikais darbuotojas, nebūdamas joks KGB
agentas, įskųsdavo bendradarbį tik todėl, kad pastarasis buvo pirmiau eilėje
butui gauti.
Ukrainos žiniasklaidoje užtikau pranešimą, kad
bus mokama šimtas eurų tam, kas suteiks žinių apie išdavikus.
Tiesa tai ar ne, bet pasaulis šiuo klausimu vienodas. Ką
galvoja eilinis Krymo gyventojas skaitydamas T.Taševos nuomonę? Daugiau ar
mažiau galima suprasti, kodėl nušalintas ar atleistas Saugumo tarnybos vadas.
Bet kodėl generalinė prokurorė, kuri viešojoje erdvėje energingai palaikė
V.Zelenskį?
Atsakymas
paprastas – bylų daug, o nuosprendžių neregėti. Ir moksleiviui aišku, kad nuosprendžiui
reikalingi įrodymai, kuriuos surinkti kartais reikia nemažai laiko. O kas
greitai sprendžia? „Troikės.“
Savaime suprantama, V.Zelenskis nori greitai ir aiškiai
parodyti visuomenei, kad išdavikai sulauks pelnyto įvertinimo, bausmės.
Tikriausiai neviešos, nes pastarosios praktikuojamos daugiausia šariato
valdomose valstybėse. Jeigu bausmės už išdavystę procesas bus skubinamas,
remiantis abejotinais ar net jokiais įrodymais, o dideliame sraute nukentės ir
nekalti, rezultatas gali būti atvirkščias, nei tikėtasi. Dalis visuomenės
drauge su dirbančiais valdymo struktūrose nuspręs pagal žinomą istorinę patirtį
– aha, prasidės represijos, valymai. Ir atsiras, kas žodį „valymai“ pavartos su
šiurpą keliančiomis reikšmėmis. Todėl manau, kad be teismo sprendimo paskelbta
žinia apie išdavystes, ir dar valstybės vadovo lūpomis, yra skubota. Tačiau
kartoju – tai joks patarimas, kaip elgtis.”
Egzekucijos be tinkamo teismo turi siaubingą istoriją Rytų
Europoje:
„Aušvice lenkams
mirties bausmė taip pat buvo vykdyta remiantis „ypatingu režimu“ – žmonės,
laikomi grėsme Trečiajam Reichui, buvo nuteisti mirties bausme be teismo.
Gestapo būstinė tam tikroje provincijoje ar rajone išsiųsdavo prašymą Reicho
vyriausiajai saugumo tarnybai. Reichsfiureris SS Heinrichas Himmleris priimdavo
galutinį sprendimą. Labai tikėtina, kad dauguma stovykloje neregistruotų lenkų
buvo nužudyti dėl „ypatingo elgesio“.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą