„Rusija pareiškė, kad šią savaitę dar labiau sumažins gamtinių dujų tiekimą Europai, sukeldama dar vieną ekonominį karą su Vakarais ir iškeldama naujų klausimų apie Europos gebėjimą šią žiemą neuždaryti gamyklų ir nepalikti šaltų namų.
Rusijos valstybinė energijos gamintoja „Gazprom“ PJSC teigė, kad dujų eksportas gyvybiškai svarbiu „Nord Stream“ dujotiekiu į Vokietiją sumažės iki maždaug penktadalio vamzdžio pajėgumo, kaltindama su sankcijomis susijusias problemas, susijusias su turbinomis, kurios jau sumažino srautus.
Naujas dujotiekio pajėgumo sumažinimas – nuo 40% šiuo metu iki 20% – turėtų įsigalioti trečiadienį, pranešė „Gazprom“.
Didmeninės Europos dujų kainos pirmadienį šoktelėjo 12% iki 179 eurų arba maždaug 183 dolerius už megavatvalandę. Šiais metais jos išaugo daugiau nei dvigubai ir analitikai mano, kad, artėjant žiemai, toliau didės, o tai padidins infliaciją, kuri įtemps regiono ekonomiką, vyriausybes ir finansų rinkas.
Europos pareigūnai ir analitikai teigė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ginkluoja dujų tiekimą, siekdamas atkeršyti Rusijai įvestas ekonomines sankcijas ir susilpninti Vakarų pasiryžimą suteikti Ukrainai karinę ir finansinę pagalbą. Pasak jų, Maskva leidžia Europai spėlioti ir maksimaliai padidina savo turimą svertą Europos energetiniam saugumui, kad pasėtų politinius įtrūkimus.
„Rusija čia žaidžia strateginį žaidimą“, – sakė Briuselyje įsikūrusios ekonomikos tyrimų centro „Bruegel“ vyresnioji bendradarbė Simone Tagliapietra. „Svyruojantys ir taip maži srautai yra geriau, nei visiškas atjungimas, nes taip manipuliuojama rinka ir optimizuojamas geopolitinis poveikis.
Europos vyriausybės pareigūnai ir bendrovės sakė, kad Maskva naudoja turbinos stabdymą, kaip nukreipimą į Berlyno ekonomine ataka. „Nord Stream“ turi sudėtingą nenumatytų atvejų sistemą, kurioje visada yra bent viena atsarginė turbina, anksčiau pranešė „The Wall Street Journal“. Vokietijos ekonomikos ministerija pirmadienį pareiškė, kad nėra jokios techninės priežasties sumažinti pristatymą.
Kremliaus spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas atmetė kaltinimus, kad „Gazprom“ kišosi į dujų tiekimą, siekdamas politinio sverto. „Rusija yra atsakinga dujų tiekėja“, – sakė jis pirmadienį prieš „Gazprom“ pranešimą, pranešė Rusijos naujienų agentūra „Interfax“.
Planuojamas mažinimas apsunkina Europos pastangas užpildyti dujų saugyklą prieš žiemą. Nepakankamam dujų kiekiui didelės paklausos mėnesiais vyriausybės teigė, kad, greičiausiai, taupys energiją, o trapi žemyno ekonomika gali nugrimzti į nuosmukį. Vokietijos federalinė energetikos reguliavimo institucija teigė, kad šaliai sunku pasiekti saugyklų tikslus, kai „Nord Stream“ srautai bus apriboti iki 40%. Pasiekti juos 20% yra dar didesnė problema.
Berlynas parengė planus tiekti dujas vartotojams, ligoninėms ir kitiems svarbiems sektoriams, o pramonei gali trūkti tiekimo. Daugeliui nuo dujų priklausančių sektorių įmonių, pavyzdžiui, chemijos pramonėje, normavimas reikštų visišką gamybos sustabdymą, gresia darbo vietų mažinimas ir tiekimo grandinės visame pasaulyje nutraukimas.
Anksčiau pirmadienį Vokietijos ekonomikos tyrimų institutas Ifo institutas teigė, kad dujų trūkumo ir aukštų energijos kainų grėsmė liepą turėjo įtakos verslo nuotaikoms didžiausioje Europos ekonomikoje. „Vokietija atsidūrė ant recesijos slenksčio“, – nurodė institutas.
Praėjusį mėnesį „Gazprom“ sumažino srautus iki 40% „Nord Stream“ pajėgumų, kaltindama dingusią turbiną, kuri Kanadoje įstrigo dėl Vakarų sankcijų. Tada, anksčiau šį mėnesį, „Gazprom“ visiškai sustabdė dujotiekį dėl anksčiau planuotų, įprastinių priežiūros darbų. Praėjusią savaitę dujotiekis vėl pradėjo kilti, bet V. Putinas perspėjo, kad sankcijos gresia priversti „Gazprom“ vėl mažinti srautus.
„Gazprom“ pirmadienį paskelbė pareiškimą praėjus kelioms valandoms po to, kai bendrovė pranešė apie tolesnį pradinės turbinos, grįžtančios iš Kanados, vėlavimą. „Gazprom“ teigė, kad techninę priežiūrą vykdanti Vokietijos įmonė „Siemens Energy AG“ nepateikė teisingų dokumentų, skirtų turbinai, kad ji galėtų nukeliauti iš Vokietijos atgal į Rusiją.
„Siemens“ atstovas sakė, kad turbina gali būti išsiųsta nedelsiant, tačiau Rusija neišdavė reikiamų muitinės dokumentų. „Gazprom, kaip klientas, privalo juos pateikti“, – sakė jis. Jis pridūrė, kad praėjusios savaitės pradžioje Vokietijos valdžios institucijos „Siemens Energy“ pateikė reikalingus dokumentus turbinai eksportuoti į Rusiją.
Vokietijos ekonomikos ministerija nurodė, kad „buvo įvykdyti sankcijų patvirtinimo reikalavimai, taikomi aptariamos turbinos pristatymui“.
Kilus nesutarimams dėl „Nord Stream“ srautų, Europos Sąjunga praėjusią savaitę išdėstė planus sumažinti dujų poreikį 15%. Programa prasidėtų, kaip savanoriškas mažinimas, keičiant kurą, uždarant gamyklas ir sumažinant energijos suvartojimą biurų blokuose ir viešuosiuose pastatuose. Tačiau atstūmimas iš Pietų Europos šalių, ir kiti galėtų paskatinti bloką panaikinti tuos planus po antradienį vykusio energetikos ministrų susitikimo.
Toks Rusijos žingsnis „turėtų padidinti spaudimą ES energetikos ministrams, kad jie sudarytų protingą susitarimą“, sakė J. Tagliapietra. – Veiksmų šiuo klausimu daugiau atidėlioti negalima.
Visos Europos vyriausybės stengiasi užsitikrinti dujas iš kitų tiekėjų, įskaitant Norvegiją, Alžyrą, JAV ir Katarą, kurios dažnai tiekiamos laivais gabenamų suskystintų gamtinių dujų pavidalu. Vokietija savo pakrantėje stato kelis SGD terminalus, kad galėtų priimti siuntas, ir išsinuomojo penkis plaukiojančius terminalus, kurie trumpuoju laikotarpiu gali patenkinti šias įplaukas.
Blogiausias scenarijus Europai būtų, jei Rusija nutrauktų tiekimą tiek per Nord Stream, tiek kitais maršrutais. Europa jau turi užpildyti didelę skylę, pakeisdama Rusiją, kuri 2021 m. patenkino 40 % ES dujų poreikių.
Nuo vasario mėn. sankcijų Rusijai Maskva sustabdė naftotiekį „Jamalas-Europa“, einantis per Baltarusiją ir Lenkiją į Vokietiją, įvesdama sankcijas Lenkijos dujotiekio atkarpos savininkui. „Gazprom“ naudoja mažiau, nei 40% savo užsakytų tranzito pajėgumų, kad galėtų siųsti dujas didžiuliais vamzdynais, einančiais per Ukrainą į rytines ES nares. [1]
Kas čia labiausiai kaltas? Vokietijos ponas Scholzas. Jis dar nemoka pasinaudoti Vokietijos įtaka. Dėl to kentėsime visi kartu.
Wallace, Joe; Kantchev, Georgi.
Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]. 26 July 2022: A.1.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą