Lietuvai, prisirišusiai prie Vokietijos ūkio, šakės. Gerai, kad turime
Landsbergius, jie užkariaus mums Sibirą. Jokių rūpesčių. Vėl išveš mus į
ten gyvuliniais vagonais. Kaip puiku, kai sprendimus už tave priima
kažkas kitas.
„Vokietijos ekonomika neaugo beveik penkerius metus. Jos atsigavimas po Covid-19 pandemijos buvo silpnesnis, nei bet kurios didelės pažangios ekonomikos. Kyla abejonių dėl jos galimybės patenkinti energijos poreikius. O dabar šalis, kuri kažkada buvo žinoma, kaip ekonomikos variklis Europoje, balansuoja ant recesijos slenksčio.
Tai staigus likimo posūkis dideliam Vokietijos gamybos sektoriui, kuris per pastaruosius du dešimtmečius klestėjo nepaisydamas to, kad kitose Vakarų šalyse pramonės darbo vietos migravo į Aziją.
Didelis ir ilgą laiką sėkmingas Vokietijos statymas ant gamybos rėmėsi keturiais varikliais: laisva ir atvira pasauline prekyba, augančia paklausa iš Kinijos, efektyvia vidaus darbo jėga ir pigia Rusijos energija. Kiekvienas iš jų dabar stringa.
Prekybos kliūtys, Covid-19 pandemija ir sankcijos Rusijai apvertė tiekimo grandines ir privertė smarkiai pakilti kainas.
Kinijos, didžiausios Vokietijos prekybos partnerės, augimas smarkiai sulėtėjo, nes jos darbo jėga sensta ir pradeda mažėti, o ji pasiekia investicijomis skatinamo augimo ribas.
Numatoma, kad per ateinantį dešimtmetį, senstant gyventojams, pačios Vokietijos darbo jėga sumažės maždaug penkiais milijonais.
Šalies energetikos krizė trečiadienį paaštrėjo, kai Rusija dėl sankcionuotų įrenginių siunčia mažiau gamtinių dujų, kurios dujotiekiu „Nord Stream1“ patenka į Vakarų Europą.
Vokietija dešimtmečius propagavo Rusijos naftą ir dujas, taip sutaupydama sąnaudas, bet kartu padidindama ir rizikingą priklausomybę. Dar visai neseniai Rusijos importas sudarė daugiau, nei 55% šalies suvartojamų dujų, 50% anglies ir 35% naftos suvartojimo.
Šios akcijos šiemet sumažėjo, šaliai veržiantis ieškoti kitų tiekėjų ir atnaujinti vidaus energetikos infrastruktūrą.
Rusijos gamtinių dujų tiekimo stabdymas ir Vakarų sankcijos Maskvai taip pat padidino elektros, naftos ir anglies kainas. Berlynas parengė planus, kaip racionuoti tiekimą gamintojams. Ji jau ėmėsi veiksmų, pavyzdžiui, elektros energijos gamybai dujų pakeitimą anglimi ir finansines paskatas įmonėms taupyti.
Remiantis Vokietijos pramonės ir prekybos rūmų asociacijos arba DIHK liepos pabaigoje paskelbtu tyrimu, beveik viena iš šešių pramonės įmonių Vokietijoje sumažina arba atsisako tęsti gamybą, reaguodama į aukštas energijos kainas.
„Tai nerimą keliantys skaičiai“, – sakė DIHK prezidentas Peteris Adrianas, sakydamas, kad daugelis įmonių pastebi, kad negali pakankamai perkelti kainų padidėjimo klientams.
400 metų Bavarijoje įsikūręs stiklo gamintoja Heinz-Glas gamina vieną iš keturių pasaulio kvepalų buteliukų. Jos klientai yra Estee Lauder Cos. ir L'Oreal SA. Ji teigė, kad gali būti priversta perkelti gamybą į užsienį, kur darbo jėgos yra daugiau, o energija pigesnė.
Įmonė, turinti apie 1500 darbuotojų Vokietijoje, labai priklauso nuo gamtinių dujų iš Rusijos: stiklo gamybai reikalinga maždaug 3000 laipsnių pagal Farenheitą temperatūra. Be pastovaus dujų tiekimo įmonės lydymo krosnys, kurių kiekviena kainuoja daugiau, nei 10 milijonų eurų, atvėstų ir būtų smarkiai apgadintos.
Bendrovė moka iki 10 kartų didesnę kainą, nei sumokėjo už energiją prieš sankcijas Rusijai, sakė finansų vadovas Frankas Martinas. "Mūsų konkurentai yra Prancūzijoje, jie yra Pietų Amerikoje. Energetikos krizė juos taip nepalietė", - sakė P. Martinas.
Tarptautinis valiutos fondas liepos pabaigoje smarkiai sumažino Vokietijos ekonomikos augimo prognozes – iki 1,2% šiais metais ir tik 0,8% kitais metais, palyginti su 2,9% augimo 2021 metais.
Ji perspėjo, kad Vokietijos ekonomika gali susidurti su didelėmis sąnaudomis ir efektyvumo praradimu, kai ji prisitaikys prie labiau susiskaidžiusios pasaulio ekonomikos, kurios blogos tiekimo grandinės ir prie brangios energijos.
„Mūsų pamoka iš pastarųjų 2 1/2 metų krizių yra ta, kad šie veiksmingi modeliai, kuriuos turėjome praeityje, tampa labai neveiksmingi, jei atsiranda sutrikimų“, – sakė Thomas Nurnbergeris, „Ebm-papst Group“ pardavimų ir rinkodaros direktorius iš pietų Vokietijoje įsikūrusio variklių ir ventiliatorių gamintojo.
Daugiau, nei trys ketvirtadaliai bendrovės 2,3 milijardo eurų metinių pardavimų yra parduodami už Vokietijos ribų, o dauguma sprendimų priėmimo, tyrimų ir plėtros bei gamybos tenka savo šalyje.
Dabar, kai sistema, skirta tiekti jai reikalingas medžiagas, pasirodė trapi ir nepatikima, ji kuria tris atskiras tiekimo grandines Azijoje, Amerikoje ir Europoje, daugumą medžiagų tiekdama netoli gamybos tuose regionuose. Tai „padaro mus labiau nepriklausomus nuo konteinerių ir laivų“, – sakė P. Nurnbergeris.
Tai taip pat sukuria naujų darbo vietų ir investicijų už Vokietijos ribų. „Norime tapti tarptautiškesni“, – sakė jis.
Vokietijos ekonomikos stebuklas – jos pakilimas po Antrojo pasaulinio karo sugriovimo ir tapimas viena turtingiausių pasaulio šalių – daugiausia buvo pagrįstas eksportu. Maždaug ketvirtadalis Vokietijos darbo vietų priklauso nuo eksporto, palyginti su maždaug 6 % JAV. Vokietijos vidaus rinka yra per maža, negali įsisavinti savo pramonės įmonių produkcijos perteklių.
Tačiau Vokietijos eksportas sustojo nuo 2017 m. pabaigos, pakoregavus infliaciją, o pramonės produkcija susitraukė apie 15%. Tai iš dalies atspindi konkurencingumo praradimą: Vokietijos pramonė pastaraisiais metais atsiliko nuo Italijos, kurią slegia augančios darbo sąnaudos, dideli įmonių mokesčiai ir dešimtmečius trukusios mažos investicijos, kurias nulėmė dėmesys skolos mažinimui visoje šalyje.
Kai kuriose vietose skeptiškai vertinant integruotos pasaulio ekonomikos naudą, taip pat atsirado naujų kliūčių tarptautinei prekybai. JAV buvęs prezidentas Donaldas Trumpas, be kita ko, įvedė muitus prekėms, importuojamoms iš Kinijos ir Europos Sąjungos. D. Trumpas ilgą laiką kritikavo didelį Vokietijos prekybos perteklių ir grasino įvesti muitus importuojamiems vokiškiems automobiliams.
„Dabartinė [kylančių kainų] krizė nesibaigs per kelis mėnesius“, – liepą sakė Vokietijos kancleris Olafas Scholzas, pradėdamas mėnesį trukusias verslo grupių ir profesinių sąjungų derybas, kurių tikslas buvo rasti ekonominius sprendimus. „Turime būti pasirengę, kad ši situacija artimiausiu metu nepasikeis“.
Vakarų Vokietijos Saro žemėje plytelių gamintoja „V&B Fliesen GmbH“ liepą pranešė, kad šiais metais gamybą iš Vokietijos perkels į Turkiją. Įmonės Vokietijos gamykloje bus perkelta arba atleista apie 200 darbuotojų.
Ji kaltino „itin dideles išlaidas energijai, transportui, pakavimui ir žaliavoms bei aukštą atlyginimų lygį Vokietijoje“. Kitos šalys, ypač Ispanija ir Italija, išlaikė mažas pramonės sąnaudas ir įgijo konkurencinį pranašumą.
Siltronic AG, Miuncheno bendrovė, gaminanti silicio plokšteles puslaidininkių pramonei, neseniai pasirinko Singapūrą, o ne Vokietiją, kaip naujos 2 milijardų eurų vertės gamyklos vietą – tai didžiausia investicija bendrovės istorijoje.
Tai atspindėjo mažesnes eksploatacines išlaidas Singapūre, įskaitant energiją ir personalą, sakė bendrovės generalinis direktorius Christophas von Plotho.
Vokietijos įmonės anksčiau patyrė didelius ekonominius sukrėtimus, įskaitant netvarkingą Rytų ir Vakarų Vokietijos susijungimą praėjusio amžiaus dešimtajame dešimtmetyje. Tuomet federalinė vyriausybė išleido šimtus milijardų dolerių buvusiems komunistiniams Rytams atstatyti. Didelės išlaidos padidino vidaus kainas ir sumažino Vokietijos eksporto konkurencingumą, o tai padėjo padidinti nedarbo lygį iki aukščiausio pokario – 12 proc.
Eilė darbo rinkos reformų 2000-ųjų pradžioje padėjo sumažinti darbo sąnaudas ir atkurti Vokietijos konkurencingumą. Po to suaktyvėjo eksportas, kurį palaikė euro įvedimas, kurio vertę nusvėrė silpnesnės Pietų Europos ekonomikos, todėl vokiškos prekės kitomis valiutomis atpigo.
Keletą metų Vokietija buvo net didžiausia prekių eksportuotoja pasaulyje, aplenkdama JAV ir Kiniją.
Po trumpo, bet staigaus nuosmukio po 2008 m. pasaulinės finansų krizės Vokietijos ekonomika smarkiai atsigavo, kai jos verslas pradėjo parduoti Kinijai. Kinijoje auganti vidurinioji klasė įsigijo prabangius Vokietijos automobilius, o Vokietijos įmonės gamino mašinas ir inžinerinę įrangą, kurios Kinijai reikėjo miestams, greitkeliams ir geležinkeliams statyti.
Maždaug tuo metu buvusi kanclerė Angela Merkel sudarė susitarimus su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, kurie padidino pigios energijos importą.
Be energetikos krizės, prie lėtesnio augimo prisideda ir struktūriniai pokyčiai. Vokietijos automobilių pramonė, dešimtmečius buvusi jos gamybos sektoriaus brangakmenis, smarkiai mažėja, kai nuo vidaus degimo variklių pereinama prie elektrinių transporto priemonių.
O Kinijos gamybos įmonės vis labiau meta iššūkį Vokietijos įmonėms tarptautinėse rinkose.
Vakarų Vokietijoje įsikūrusi šimtmečio automobilių tiekėja „Kostal Automobil Elektrik“ birželį pranešė, kad iki 2024 m. pabaigos baigs gamybą Vokietijoje ir uždarys tris savo gamyklas Vokietijoje. Profesinių sąjungų teigimu, bus perkelta arba atleista apie 900 darbo vietų. Tai apima apie 100 darbo vietų paslaugų centruose, kurios bus perkeltos į Budapeštą.
Šeimai priklausanti įmonė, kurios gaminių randama maždaug pusėje visų automobilių visame pasaulyje, kaltino dideles išlaidas Vokietijoje, kurias apsunkino pandemija ir Rusijai taikomos sankcijos. Ji teigė, kad, automobilių pramonei pereinant prie akumuliatoriaus energijos, taip pat reikia daug investuoti į naujas technologijas.
Darbo profsąjungos perspėjo, kad Kostal žingsnis gali sukurti domino efektą. „Yra rizika prarasti kompetenciją ir dėl to prarasti daugiau darbo vietų visai Vokietijos automobilių pramonei, taip pat šliaužianti regiono deindustrializacija“, – sakė Fabianas Ferberis, „IG Metall“ sąjungos atstovas.
„Ford Motor Co.“ birželį pranešė, kad pasirinko Ispaniją, o ne Vakarų Vokietiją, kad galėtų gaminti naujos kartos elektromobilius. Stuartas Rowley, „Ford of Europe“ vadovas, atsisakė išsamiai komentuoti tokio sprendimo priežastis, tačiau analitikai pabrėžia, kad dėl didesnių Vokietijos darbo užmokesčių ir energijos sąnaudų negali padidinti jos konkurencingumą. Ponas Rowley sakė, kad „Ford“ gamykla Vokietijoje Saro regione ir toliau gamins „Focus“ kompaktinį automobilį iki 2025 m., tačiau jo ateitis neaiški.
Dešimtmečius trukęs ekonomikos institucijų ir įmonių dėmesys skolos mažinimui stabdė investicijas ir produktyvumo padidėjimą. Pasak Briuselio ekspertų grupės „Bruegel“, šalies grynasis kapitalas per du dešimtmečius iki 2019 m. padidėjo 21%, palyginti su 41% Prancūzijoje ir 54% JAV. Net ir pagrindiniame gamybos sektoriuje Vokietijos investicijos nuolat buvo mažesnės, nei Italijoje ir Prancūzijoje, rodo duomenys.
Kancleris M. Scholzas planuoja didinti viešąsias išlaidas, įskaitant gynybai ir žaliajai energijai.
Šimtai vidutinio dydžio Vokietijos automobilių tiekėjų, susiduriančių su didesnėmis žaliavų ir energijos sąnaudomis, sunkiai investuoja į perėjimą prie naujų technologijų, sakė Bernhardas Jacobsas, prekybos grupės Metalo lakštų formavimo pramonės asociacijos generalinis direktorius.
Sektoriaus įmonės eksportuoja apie trečdalį savo produkcijos.
„Deutsche Bank“ duomenimis, automobilių tiekėjai Vokietijoje nuo 2018 m. vidurio prarado 13% savo darbo vietų.
„Vokietijai gresia pavojus, kaip pramoninei vietai“, – sakė J. Jacobsas. Pasak jo, kaimyninės Prancūzijos įmonės už elektrą moka trečdaliu mažiau, nei jų kolegos Vokietijoje. Didelė Prancūzijos priklausomybė nuo branduolinės energijos ilgą laiką stabdė šalies gamintojų energijos sąnaudas, nors jos pranašumas sumažėjo po to, kai Vokietija prieš dešimtmetį pradėjo tiesiogiai tiekti Rusijos dujas.
Demografiniai pokyčiai – Vokietija buvo viena iš pirmųjų Europos šalių, kurioje sparčiai sumažėjo gimstamumas, pradedant nuo aštuntojo dešimtmečio, – reiškia, kad šalyje labai trūksta darbuotojų.
Beveik pusė Vokietijos mechanikos inžinerijos įmonių skundžiasi, kad kvalifikuotų darbuotojų trūkumas trukdo gamybai, o tai yra aukščiausias rekordas 1991 m., rodo Vokietijos mechanikos inžinerijos pramonės asociacijos, prekybos grupės, liepos mėnesį atliktas tyrimas.
Pasak federalinės darbo agentūros, Vokietija ateinančiais metais turi pritraukti apie 400 000 darbuotojų per metus, kad sustotų vietoje, kai jos senstantys kūdikių bumo žmonės išeina į pensiją.
Koerber AG, inžinerijos įmonė, turinti apie 12 000 darbuotojų, įsikūrusi Hamburge, padvigubino įdarbinimo komandą iki 20 žmonių. Šiuo metu joje yra 600 laisvų darbo vietų.
„Anksčiau skelbdavote darbus ir gaudavote paraiškas, bet dabar taip nėra“, – sakė bendrovės žmogiškųjų išteklių vadovė Gabrielė Fanta. Įdarbinti sunku visais lygiais. Ji sakė, kad norint užpildyti mėlynos apykaklės gamyklos darbą, reikia daugiau, nei 100 dienų.
Siekdama išplėsti talentų tinklą, bendrovė Porto mieste, Portugalijoje, stato technologijų ir dizaino biurą, kuriame šiuo metu dirba apie 200 darbuotojų. Ji taip pat papildo darbuotojų Kinijoje ir Vengrijoje. „Šių sprendimų daugės“, – sakė M. Fanta. „Mes renkamės žmones ten, kur jie yra“” [1]
Ponas Scholzas per stebėtinai trumpą laiką nuvaravo Vokietijos pramonę į griovį. Koks posūkis, koks Wende...
Fairless, Tom.
Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]. 29 July 2022: A.1.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą