Infliacijai persekiojant Europą, lyderiai dreba

„Didžiosios Britanijos ministrės pirmininkės žlugimas buvo įspėjimas visai politinei sistemai dėl pavojaus, kuris laukia tų, kurie nesugebės spręsti gyvenimo lygio erozijos, nepaisant priežasties.

 

ROMA – į pensiją išėjusios moterys savo drobiniais pirkinių vežimėliais šią savaitę važiavo prie šviežių makaronų prekystalio lauko turguje Romoje ir gailėjosi, kaip brangiai pabrango „tagliatelle“, apelsinai, servetėlės, komunaliniai mokesčiai.

 

„Kainos išaugo viskam“, – sakė 69 metų Simonetta Belardi, save vadinanti kairiųjų pažiūrų atstove, kuri tvirtino, kad nors infliacija sumažino jos santaupas, tai taip pat sumažino jos paramą Ukrainai dėl sankcijų Rusijai, dėl kurių daugelis visoje Europoje kaltina astronominių išlaidų katastrofą. Ji nemėgo Rusijos, tačiau jau seniai praėjo laikas nutraukti karinę paramą Ukrainai ir pereiti prie diplomatinių derybų dėl taikos. Ji sakė, kad vis daugiau jos pažįstamų žmonių, kuriems reikia ekonominės pagalbos, taip pat praranda kantrybę.

 

„Viskas, ko jie nori, yra ginklai, ginklai, ginklai“, – sakė ji apie Ukrainą. "Aš pavargau nuo jų".

 

Tai sentimentas – nekantrumas, net beprotiškas pyktis dėl sankcijų kurstomos infliacijos – neapsiriboja pirkėjais Romos aikštėse ir gali būti tarp kas savaitę vykstančių protestų Vokietijoje arba besipučiančiose Prancūzijos streikininkų gretose. Ir tai nervina lyderius.

 

Nors Didžiosios Britanijos ekonomikos nuosmukis iš esmės buvo sukeltas dėl nefinansuotų mokesčių sumažinimo pasiūlymų, ministrės pirmininkės Liz Truss atsistatydinimas ketvirtadienį buvo bene aiškiausias signalas, kad politinis pavojus laukia tų, kurie nesugebės spręsti infliacijos ir gyvenimo lygio erozijos, nesvarbu, dėl kokios priežasties.

 

Galima teigti, kad padėtis žemyninėje Europoje yra dar baisesnė. Metinis infliacijos lygis Europos Sąjungoje šiuo metu yra didžiausias per pastaruosius dešimtmečius – rugsėjį buvo 10,9 procento, o prieš metus – 3,6 procento.

 

Tai dar blogiau nei Jungtinėse Valstijose ar Didžiojoje Britanijoje, o tai daugiausia lemia unikalūs ir varginantys bloko pasitraukimo skausmai, kai jis bando nubausti Rusijos prezidentą Vladimirą V. Putiną, atsisakydamas savo ilgalaikės priklausomybės nuo pigių rusiškų dujų.

 

Artėjant žiemai, vieningas Europos nusigręžimas nuo rusiškos energetikos pradeda kandžioti namų ūkius visur, griauna pragyvenimo lygį, o kai kuriose šalyse grasina suskaldyti vieningą frontą dėl sankcijų Rusijai.

 

Pasitraukiantis Italijos ministras pirmininkas ir žemyno vieningos linijos prieš Rusiją architektas Mario Draghi perspėjo, kad daug kas nutiks, jei Europai nepavyks susitarti dėl alternatyvių dujų importo kainų.

 

Kalboje Jungtinėse Tautose rugsėjį jis sakė, kad kylančios energijos sąnaudos „keltų pavojų ekonomikos atsigavimui, riboja šeimų perkamąją galią ir kenkia įmonių gamybos pajėgumams“.

 

Tai „gali susilpninti mūsų šalių įsipareigojimą Ukrainai“, – pridūrė jis.

 

Atrodo, kad ši akimirka artėja, kai daugėja streikų ir protestų dėl didėjančių pragyvenimo išlaidų, pradėdami socialinių ir darbo neramumų laikotarpį, kurio nematė bent jau nuo aštuntojo dešimtmečio.

 

„Tai matėme po Pirmojo pasaulinio karo, Antrojo pasaulinio karo ir aštuntajame dešimtmetyje“, – sakė Kurtas Vandaele, Europos profesinių sąjungų instituto vyresnysis mokslo darbuotojas. „Buvo streiko bangos, susijusios su tikru infliacijos šuoliu.

 

Italijoje spaudimas yra visur. Profesinės sąjungos nori, kad vyriausybė daugiau išleistų subsidijoms energijai, kad padėtų įmonėms, pavyzdžiui, keramikos gamintojams, kurioms reikia maitinti savo krosnis, bet ir ūkininkams, kurie patiria kritiką dėl trąšų, kurios gaminamos iš Rusijos gautomis dujomis arba kaliu, kainos.

 

Šią savaitę buvęs ministras pirmininkas Giuseppe Conte, pasivadinęs populistiniu vargšų Italijos pietuose didvyriu, paskelbė, kad prisijungs prie lapkričio 5 d. vyksiančios didelės demonstracijos, reikalaujančios taikos Ukrainai ir nutraukti ginklų gabenimą. Kritikai sako, kad jis pasisako už Ukrainos pasidavimą.

 

Kaip ir kitur, būsimai dešiniajai Giorgia Meloni vyriausybei teks kovoti, kaip sušvelninti infliacijos smūgį, nepadidinant jau išpūsto deficito. Buvęs Europos centrinio banko prezidentas D. Draghi tvirtino, kad didesnis deficitas išgąsdintų tarptautines rinkas, padidintų palūkanų normas ir pakenktų italams.

 

Klausimas, ar to galima išvengti priešinantis V. Putinui ir Rusijos energetikos pagundai.

 

Tačiau didžiausią ekonominį smūgį patiriančios Baltijos šalys parodė, kad opozicija V. Putinui išlieka prioritetu.

 

Estija, kurios infliacija praėjusį mėnesį siekė 24 procentus, o tai yra aukščiausias Europoje, protestų dėl sankcijų nesiėmė. Taip pat jų neturi Lietuva ar Latvija, kur infliacija siekia apie 22 proc. Tačiau perkamosios galios praradimas nėra be politinių pasekmių.

 

Palaikymas Estijos kraštutinių dešiniųjų nacionalistų partijai, likus vos šešiems mėnesiams iki parlamento rinkimų, išaugo, nors ji neparodė jokios simpatijos V. Putinui ir palaiko ginklų siuntimą į Ukrainą.

 

Nors pakraščio grupės susirinko į protestus Čekijoje, kur infliacija praėjusį mėnesį išaugo iki 17,8 proc., ten valdžia atrodo stipri.

 

Tačiau Vengrijoje, kurią taip pat slegia daugiau, nei 20 procentų infliacija dėl namų ūkių energijos kainų šuolio, euroskeptiškas ministras pirmininkas Viktoras Orbanas padvigubino savo politiką, pasmerkdamas sankcijas Rusijai, siekdamas susitarimų su Rusijos valstybine „Gazprom“. gamtinių dujų tiekimui.

 

Savo ruožtu Didžioji Britanija stipriai palaikė Ukrainą, tačiau ponios Truss vyriausybei subliuškus dėl savo beatodairiškos ekonominės politikos sunkumo, kilo diskusijos, ar nereikėtų apkarpyti karinių išlaidų, net Ukrainai ieškant daugiau ginklų.

 

Vokietijoje, didžiausioje Europos ekonomikoje, vadovybė stengiasi išbristi iš krizės, kaip tik gali. Tačiau net ir ten neaišku, ar palengvėjimas pasijus laiku ir ar tai dar labiau nepakenks ir taip labai susiskaldžiusiai šalies pozicijai, kaip padėti Ukrainai ir ar dirbti su Rusija, ar ją izoliuoti.

 

Šiandien 67 procentai vokiečių nerimauja dėl didėjančių pragyvenimo išlaidų – 16 procentų daugiau, nei pernai. Nepaisant vyriausybės pagalbos paketų, tai yra didžiausias šalies nerimas.

 

Rytinėse valstijose, kurios yra vienos skurdžiausių ir konservatyviausių šalies, dešimtys tūkstančių protestuotojų kas savaitę išeina į gatves, derindami aukštų kainų kritiką su paramos Ukrainai kritika. Kairieji pradėjo organizuoti protestus, kurie atspindi dešiniųjų skundus. Leipcige, kur miesto centre susirinko apie 1 300 demonstrantų, iškabose buvo užrašas „Mūsų šalis pirmiausia“.

 

„Ekonominis stresas juntamas visur“, – sakė 23 metų Danielis Schmalis, neseniai uždaręs savo importo-eksporto verslą mieste ir pradėjęs vairuoti su pavėžėjimo programėlę. „Pamatysite, kad užsidarys daug daugiau įmonių ar gamyklų.

 

Vokietijos valdžios institucijos teigė, kad vyriausybės anksčiau šį mėnesį pasiūlytas 200 milijardų eurų pagalbos paketas, atrodo, sumažino kai kuriuos gyventojų nerimą ir pažadėjo viršutines dujų bei elektros kainų ribas, taip pat tiesioginę pagalbą sunkumų patiriančioms šeimoms ir įmonėms.

 

Tačiau Prancūzijoje streikai ir demonstracijos tampa vis intensyvesnės, nes vyrauja baimė, kad katastrofiškai sumažės gyvenimo lygis, rodo apklausos.

 

Infliacija, kurią skatina sparčiai augančios energijos kainos, kitais metais nuims 73 milijardus dolerių nuo bendrojo vidaus produkto, o Prancūzijos perkamoji galia sumažės 1,4 procento, o tai daugiausia pajus skurdesnių namų ūkių, prognozavo neseniai atliktas tyrimas.

 

„Energetikos krizė yra labai nevienoda“, – sakė vienas iš tyrimo autorių Éricas Heyeris, Paryžiuje įsikūrusios Prancūzijos ekonomikos observatorijos ekonomistas.

 

Antradienį pagrindinės Prancūzijos profesinės sąjungos surengė dideles demonstracijas Paryžiuje, dešimtys tūkstančių žmonių žygiavo dėl atlyginimų didinimo, o praėjusią savaitę apklausų bendrovės IFOP atlikta apklausa parodė, kad nuo gegužės parama Ukrainai sumažėjo maždaug 5 procentiniais punktais.

 

Rugpjūtį Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas paragino žmones ištverti ekonominius sunkumus, parodydamas solidarumą su Ukraina, o taupymo pastangos Prancūzijos energijos suvartojimą sumažino 14 procentų. Prancūzijos pareiga buvo „priimti mūsų laisvės ir vertybių kainą“, sakė E. Macronas.

 

Nors vis dar yra visuotinis pasipriešinimas Rusijai, dėl perkamosios galios aukojimo siekiant paremti Ukrainą, „visuomenės nuomonė yra daug labiau susiskaldžiusi“, – sakė Adrienas Broche, tyrimo, rodančio, kad šiuo metu tik trečdalis prancūzų nori prisiimti ekonomines sankcijų pasekmes.

 

Italijoje M. Meloni turėjo patikinti skeptikus, kad laikysis griežtos D. Draghi linijos prieš Rusiją, nepaisant to, kad jos koalicijoje yra Matteo Salvini – populistų lyderis, kuris anksčiau dėvėjo marškinius su V. Putino veidu, ir Silvio Berlusconi, kuris šią savaitę buvo nufilmuotas privačiai kaltinantis Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį, privertus Rusiją pradėti karinę operaciją.

 

Lorenzo Codogno, buvęs Italijos iždo generalinis direktorius, vadovaujantis konsultacinei įmonei, kuri atidžiai seka Italijos politiką, sakė manantis, kad ponia Meloni išlaikys tvirtą paramą Ukrainai, bet, tikriausiai, kreiptųsi į Europą, prašydama sumažinti mokesčius pagrindiniams maisto produktams, kad padėti mažas pajamas gaunantiems italams.

 

„Reikia rasti kažkokį susitarimą Europos lygmeniu“, – sakė jis.”"