„Kai pasakojate istorijas apie ekonomiką, būstas beveik
visada yra svarbus. Jis vaidina didžiulį vaidmenį ekonomikos pakilimuose ir
nuosmukiuose: sprogęs būsto burbulas buvo pagrindinis Didžiojo 2007–2009 m.
nuosmukio veiksnys, o Federalinio rezervo bankas svertas ekonomikai daugiausia
atsiranda dėl palūkanų normų įtakos būsto rinkai.
Kalbant apie infliaciją, pastogė sudaro 32 procentus
vartotojų kainų indekso ir 40 procentų pagrindinių vartotojų kainų, neįskaitant
nepastovių maisto ir energijos kainų. Kitos priemonės, kuriomis bandoma suprasti pagrindinę infliaciją, pavyzdžiui, vidutinis kainų padidėjimas, šiuo
metu iš esmės seka būsto kainas.
Taigi, didžiulis būsto kainų ir nuomos kainų kilimas nuo
Covid pandemijos pradžios yra svarbus. Ir aš turiu omenyje didžiulį. Nuo 2020
m. vasario mėn. iki 2022 m. birželio būsto kainos pakilo daugiau, nei 40
procentų, nors galėjo pasiekti aukščiausią tašką neseniai.
Iš pirmo žvilgsnio pandeminis būsto kainų šuolis gali
atrodyti kaip 2000-ųjų burbulas. Tačiau šis kartas tikrai kitoks, keliais
būdais.
Tai, kas įvyko nuo 2000 iki 2006 m., net tuo metu atrodė,
kaip gryna spekuliacinė karštinė, o ne kaip atsakas į tikrą būsto paklausos
padidėjimą. Kaip galėtum įrodyti? Tuo, kad būsto kainų šuolis tada neprilygo nuomos
kainų šuoliui.
Tačiau šį kartą nuomos kainos pakilo kartu su būsto
kainomis. Oficialūs duomenys, rodantys, kiek nuomininkai vidutiniškai moka,
atsiliko nuo naujų nuomos sutarčių nuomos įkainių, kurie yra geresnis paklausos
rodiklis. Tačiau nuomos duomenis galima gauti iš daugelio privačių šaltinių,
tokių, kaip Realtor.com, Apartment List ir Zillow.
Šie duomenys rodo, kad nuo pandemijos pradžios rinkos nuomos
kainos išaugo maždaug 25 procentais – ne tiek, kiek būsto kainos, bet vis tiek
daug (nors atrodo, kad nuomos kainos mažėja).
Kitas būdas, kuriuo du būsto kainų šuoliai skiriasi, yra jų
regioninis pasiskirstymas. 2000-aisiais sparčiai didėjančios kainos paprastai
apsiribojo pakrančių didmiesčių sritimis, kur dėl zonavimo reikalavimų ir
NIMBYizmo (nenoro leisti naujas statybas mūsų gyvenvietėse (K.)) dažnai buvo sunku statyti daugiau būstų. Tokiose vietose, kaip
Dalasas, kur yra mažiau apribojimų, niekada nebuvo tokio didelio kainų šuolio,
tikriausiai todėl, kad visi suprato, kad ilgainiui kainos daugiau ar mažiau
nukris iki statybos sąnaudų. Tačiau šį kartą kainos visur pakilo.
Labiausiai tikėtinas paaiškinimas yra tas, kad šį kartą iš
tikrųjų labai išaugo pagrindinė būsto paklausa, o ne tik spekuliacijos, ir kad
šis augimas įvyko per greitai, kad būsto statyba neatsiliktų net ir ten, kur statyba
pernelyg apribota. (Statybinių medžiagų tiekimo grandinės problemos taip pat
nepadėjo.)
Taigi, kas atsitiko? Kaip ir daugelis žmonių, aš spėliojau,
kad pandemijos sukeltas nuotolinio darbo padidėjimas lėmė daugiau vietos
namuose poreikį. Nauji San Francisko Fed ekonomistų tyrimai patvirtina šią
nuomonę.
Jie nustatė, kad nuotolinis darbas labiausiai paplito tose
vietose, kur tai jau buvo gana įprasta, ir kad šiose vietose namų kainos pakilo
labiausiai.
(„Migracijos kontrolė“ reiškia Fed bandymą įvertinti šį ryšį
su atskiru, nors ir nesusijusiu, darbuotojų judėjimu iš vienos vietos į kitą ir
be jo.)
Apibendrinus skaičius, jie apskaičiavo, kad 60 procentų
būsto kainų padidėjimo lėmė nuotolinio darbo augimas. Tai gali atrodyti daug,
turint omenyje, kad net ir šiuo metu tik apie 30 procentų darbo atliekama
namuose, tačiau nuotoliniu būdu dirbantys darbuotojai paprastai gauna didesnes,
nei vidutines pajamas ir, tikėtina, sudaro neproporcingą būsto paklausos dalį.
Taip pat spėliočiau, kad pandemija padidino vietos namuose
poreikį dėl priežasčių, kurios neapsiriboja nuotoliniu darbu. Kurį laiką
daugelis iš mūsų negalėjo eiti į restoranus ir kino teatrus, ir dėl šios
patirties ilgalaikis pokytis, tarkime, transliuojamos pramogos – vėlgi,
pokyčiai, dėl kurių gali prireikti daugiau erdvės.
Taigi, ką visa tai reiškia? Na, yra gerų ir blogų naujienų.
Geros naujienos yra tai, kad vienas svarbus pastarojo meto
infliacijos šaltinis, ypač didelė pagrindinė infliacija, galėjo atspindėti
vienkartinį žmonių būsto pasirinkimo pokytį, reaguojant į pandemiją ir jos
sukeltus pokyčius, o ne perkaitusią ekonomiką apskritai. Kaip jau sakiau,
pastogės kainos, kurios iš esmės atspindi nuomos mokesčius, faktines butų
nuomos kainas arba sąmatą, už ką savininkų naudojami namai būtų nuomojami, jei
jie būtų rinkoje, yra didelė pagrindinės infliacijos dalis. Panašu, kad dabar
šis poveikis išsilygins, o tai padės Fed sumažinti infliaciją, nesukeliant
didelio nuosmukio.
Bloga žinia ta, kad Amerikos būsto įperkamumo krizė dar
labiau paaštrėjo. Tikėtina, kad, laikui bėgant, nuomos kainos mažės tose vietose,
kur būsto statybai netrukdo pernelyg didelis reguliavimas. (Atsiprašome, tai
yra viena politikos sritis, kurioje mėlynosios valstijos (valdomos reguliavimo reiklaujančių JAV demokratų (K.) paprastai klysta, o
daugelis raudonųjų (valdomos reguliavimo nekenčiančių JAV respublikonų (K.)– elgiasi teisingai.) Tačiau NIMBYizmas tokiose vietose kaip
Kalifornija ir, taip, Niujorkas, padarys dar daugiau žalos nuotolinio darbo
eroje.
Taigi, būsto istorija yra ta, kad pandemija pakeitė mūsų
gyvenimo ir darbo būdą – arba, labiau tikėtina, paskatino pokyčius, kurie
galiausiai įvyks. Dėl to žmonės norėjo daugiau erdvės namuose. Ir tai gerai.
Dabar mums reikia leisti rinkoms suteikti žmonėms tai, ko jie nori, už kainą,
kurią gali sau leisti daugiau žmonių."
Lietuvoje biurokratai turi daug galios ir blogai išduoda leidimus statyboms Vilniuje. Todėl būsto kainų pasekmės bendrai infliacijai Lietuvoje yra tokios katastrofinės. Tai galutinai sunaikins Lietuvos konservatorių ir liberalų partijas, kurios dabar mus valdo, todėl atsako už viską.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą