"Iš bendro šiemet įregistruotų įmonių ir organizacijų
skaičiaus, maždaug kas antra buvo mažoji bendrija (MB). MB steigimo bumas
sutapo su pandemijos pradžia, bet ši teisinė forma išlieka populiariausia
steigiant naują juridinį asmenį, skaičiuoja Registrų centras.
MB patrauklumą galima paaiškinti paprasta įregistravimo
procedūra, patraukliu valdymu ir palyginti lengvu buhalterinės apskaitos tvarkymu,
nurodo Registrų centras.
Per tris 2022-ųjų ketvirčius iš viso Juridinių asmenų
registre įregistruota apie 11.500 juridinių asmenų. 6.000 arba 52% iš jų
teisinė forma – MB.
Iš šiemet įregistruotų bendrovių ar organizacijų buvo
išregistruota 14 juridinių asmenų. Trumpiausiai – pusantro mėnesio – išgyveno
viena Vilniuje registruota uždaroji akcinė bendrovė.
„Įsteigti ir įregistruoti MB gana paprasta. MB steigiant
dviem ar daugiau steigėjų, pirmiausiai turi būti sudaroma steigimo sutartis.
Jei MB steigia vienas steigėjas – sudaromas MB steigimo aktas, taip pat turi
būti priimti mažosios bendrijos nuostatai. Šie dokumentai tampa teisiniu
pagrindu įregistruoti MB Juridinių asmenų registre. Pateikus visus reikalingus
dokumentus MB internetu įregistruojama vos per vieną darbo dieną“, – pranešime
cituojama Jolanta Kazlauskienė, Registrų centro Juridinių asmenų departamento
vadovė.
Registrų centras pažymi, kad MB teisinės formos populiarumas
auga keletą pastarųjų metų, o 2020-aisiais jos tapo populiaresnės už uždarąsias
akcines bendroves (UAB). 2021 m. iš 15.000 naujai įregistruotų juridinių asmenų
pusę sudarė MB, o UAB dalis siekė 39%. Šiemet iš visų įregistruotų juridinių
asmenų uždarųjų akcinių bendrovių dalis yra dar mažesnė 37%.
„MB populiarumą galima paaiškinti tuo, kad šios teisinės
formos juridinius asmenis įsteigti ir įregistruoti, o vėliau tvarkyti visus su
jų valdymų susijusius reikalus yra palyginti paprasta. Be to, skirtingai nuo
UAB, MB įsteigti nereikia pradinio kapitalo, MB gali neturėti samdomų
darbuotojų. MB steigimo bumas sutapo su prasidėjusia pandemija, kai nemaža
dalis verslo buvo priversti pristabdyti ar net nutraukti veiklą, o smulkiam
verslui ar individualiai veiklai iš namų mažoji bendrija buvo itin patrauklus
pasirinkimas“, – paaiškina J. Kazlauskienė.
Nepaisant pastarųjų kelerių metų MB populiarumo iš maždaug
250.000 Juridinių asmenų registre esančių įregistruotų juridinių asmenų UAB
sudaro daugiau kaip pusę, MB sudaro – 15%."
Kaip mokėti atlyginimą mažosios
bendrijos nariui ir vadovui: naudotina civilinė paslaugų sutartis
"Verslui talkinantys apskaitos specialistai pastebi, kad
mažoji bendrija (MB), populiari veiklos forma, kurią paprasta įsteigti
elektroniniu būdu, pradėjusi veiklą neretai susiduria su klausimu: kaip
įforminti vadovo veiklą.
Geriausia tam sudaryti civilinę paslaugų sutartį – tokį būdą
siūlo Laimis Jančiūnas, apskaitos įmonės „buhalterės.lt“ vadovas. Šia sutartimi
MB nariai ir būsimas vadovas susitaria, kaip bus teikiamos vadovavimo
paslaugos.
„Pagal civilinę paslaugų sutartį MB vadovu gali dirbti jos
narys ar kitas asmuo. Jei yra tik vienas MB narys, jis šią sutartį gali
sudaryti su savimi“, – pažymi L. Jančiūnas.
Jis atkreipia dėmesį, kad civilinei paslaugų sutarčiai Darbo
kodeksas negalioja ir sutarties forma yra laisva. Pavyzdžiui, sutartyje galima
numatyti, kad atlygis vadovui mokamas tik veikiant pelningai, kad vadovas gali
dirbti bet kuriuo metu ir kitus dalykus. Pavyzdžiui, pastaroji sąlyga – kad
vadovas gali dirbti bet kuriuo metu, – leidžia pirkti paslaugas ar prekes,
pavyzdžiui, kurą, ir savaitgaliais.
„Buhalterės.lt“ atkreipia dėmesį į svarbiausius klausimus,
kurių kyla dažniausioje situacijoje – kai vadovas yra MB narys.
Kokią sumą už vadovavimą nurodyti sutartyje
Dažnai paslaugų sutartyje nurodoma suma, kuri bus mokama
vadovui kas mėnesį. Tačiau pasitaiko, kai tokios išsimokėti nepavyksta arba kai
kuriais mėnesiais norima išsimokėti daugiau.
„Išeitis – sutartyje nurodyti ne mėnesinį, o metinį atlygį.
Tokiu atveju galima išsimokėti lėšas, kai tik yra galimybė. Pagal šią sutartį
mokėjimo laikas nėra ribojamas: galite sau mokėti nors ir kiekvieną dieną arba
kartą per metus. Taip pat nėra draudžiama priskaičiuoti sumas už vadovavimą,
bet išsimokėti vėliau, pavyzdžiui, po kelių mėnesių“, – pataria „buhalterės.lt“
vadovas.
Ar išrašyti sąskaitas už paslaugas
MB narys neprivalo, tačiau gali išrašyti sąskaitas už
vadovavimo paslaugas. L. Jančiūnas rekomenduotų išrašyti sąskaitas, nes pajamos
yra fiksuojamos pagal sutartį arba sąskaitų išrašymo datą, o ne pinigų
išmokėjimą. O tai aktualu, kai artėjama prie pridėtinės vertės mokesčio (PVM)
mokėtojo ribos, – gavus 45.000 Eur pajamų per metus.
„Atsakingai planuojant galima tolygiai paskirstyti sumas 12
mėnesių“, – nurodo L. Jančiūnas.
Kiek galima išsimokėti
Pirmoji riba pasiekiama viršijus
45.000 Eur pajamų per paskutinius 12 mėnesių. Tada vadovas, kaip fizinis asmuo,
privalo registruotis PVM mokėtoju.
„Tai labiau psichologinis nei finansinis veiksnys. Vadovui
atsiranda prievolė deklaruoti ir sumokėti PVM. Tačiau jo išrašyta PVM sąskaita
faktūra už vadovavimą yra į MB sąnaudas įtraukiama išlaida, kuri mažina įmonės
mokėtiną PVM ir pelno mokestį“, – pastebi L. Jančiūnas.
Antroji riba yra, per kalendorinius
metus viršijus 100.000 Eur. Tai maksimali suma, kurią galima išsimokėti pagal
civilinę paslaugų sutartį.
Kokie mokesčiai taikomi
MB vadovui pagal civilinę paslaugų sutartį išmokamos lėšos
apmokestinamos, taikant 15% gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifą.
„Civilinė paslaugų sutartis – vienas paprasčiausių ir pigiausių
būdų rūpintis įmonės veikla. Taikomas tik pajamų mokestis, kurį vadovas turi
sumokėti iš asmeninės arba įmonės sąskaitos“, – paaiškina L. Jančiūnas.
Apskaičiuojant GPM ir sprendžiant, kokiu būdu sumokėti šį
mokestį, galima naudotis specialiomis skaičiuoklėmis internete. „buhalterės.lt“
interneto svetainėje galima rasti pelno mokesčio tarifo, GPM už MB vadovo
civilinę sutartį skaičiuokles. Kilus klausimų rekomenduojama pasitarti su savo
buhalteriu ar Valstybinės mokesčių inspekcijos specialistais.
Kaip galima išsimokėti didesnę sumą
Daugelis vadovų galvoja, kad viską, ką gavo į MB sąskaitą,
gali išsimokėti pagal civilinę paslaugų sutartį. Tačiau ši sutartis leidžia
mokėti tik už vadovavimą – už paslaugas, kurios reikalingos įmonės valdymui, o
ne jos klientams. Už vadovavimą turėtų būti mokama pagal rinkos kainas.
Kita dalis gali būti mokama, kaip
pajamos iš pelno – dividendai. Tokiu atveju mokesčiai sudaro 20–30%,
priklausomai nuo pelno mokesčio dydžio. Taip pat lėšas galima išsimokėti
asmeniniams poreikiams kodu 02. Šiuo būdu mokesčiai siekia 41–44% nuo
išsimokamos sumos."
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą