„Vis didėjanti interneto vartotojų privatumo apsauga įkvepia seną idėją: mokėti vartotojams už leidimą sekti juos, naršant internete. Taip vadinamoms mokamo naršymo ar naršymo atlygio įmonėms tereikia kad pakaktų žmonių susitarimui priimti.
Pradedantieji šioje srityje paprastai siūlo naršyklės plėtinius, kurie renka anoniminius duomenis apie žmonių naudojimąsi internetu panašia,i kaip ir standartinės stebėjimo technologijos, siekdamos padėti rinkodaros specialistams nukreipti savo skelbimus tinkamiems vartotojams. Mainais už šių plėtinių įdiegimą ir naršymą vartotojai uždirba grynųjų pinigų, kriptovaliutų, nuolaidų ar dovanų kortelių.
Atlygis jokiu būdu nėra didelis: dalyviai dažnai sutaupo arba uždirba mažiau, nei 20 dolerių per mėnesį. Tačiau startuolių įkūrėjai teigia, kad jų susitarimas yra teisingesnis, nei vyraujanti sistema, pagal kurią technologijų įmonės ir reklamuotojai reguliariai renka vartotojų duomenis be jokios kompensacijos jų sekamiems žmonėms.
„Šiuo metu kompromisas atrodo neįtikėtinai nukreiptas į didžiąsias technologijas ir neįtikėtinai nesąžiningas mūsų atžvilgiu“, – sako Swish Goswami, „Trufan Inc.“, vykdančios veiklą kaip „Surf“, vadovas. "Šiek tiek kompensacija gali padėti žmonėms bent jaustis taip, kad jie iš tikrųjų kažką gauna mainais už dalijamus duomenis, o tai yra nepaprastai vertinga daugeliui šių įmonių."
Ši koncepcija siekia 1990-ųjų pabaigą. Po dot-com burbulo sprogimo daugelis pirmųjų dalyvių pasitraukė iš verslo, nors kiti per kelerius metus bandė dar kartą.
Dabar atsiveria naujos kartos privatumo technologijų startuoliai, įskaitant mokamas naršymo įmones, sako Silicio slėnio teisininkas ir technologijų privatumo startuolių bendruomenės „Rise of Privacy Tech“ įkūrėjas Lourdesas Turrecha.
Pasak jos, naujas galimybes lėmė didėjantis vartotojų jautrumas privatumo internete problemoms, privatumo teisės aktai Europoje ir Kalifornijoje, antisekimo nustatymas Apple iOS įrenginiuose ir Google planas laipsniškai atsisakyti naudotojų stebėjimo technologijos, kaip trečiųjų šalių slapukų.
„Tai yra kritinis momentas, kai jie pradeda sulaukti reklamuotojų ausų, – sako M. Turrecha, – nes reklamuotojams senasis pasaulis nebeveikia.
„OzoneAI Inc.“, įkurta 2019 m., moka vartotojams, kad jie anonimiškai dalytųsi savo naršymo ir pirkimo internetu duomenimis bei atsakytų į apklausos klausimus, kad gautų informaciją, kurią parduoda reklamuotojams ir rinkos tyrimų įmonėms. Bendrovė taip pat siūlo atlygį, kai naudotojai nurodo, kokio tipo skelbimai ir produktai juos domina ir kurie nedomina. Šie atlygiai gaunami, kaip skelbimai, kuriuose pateikiami pasiūlymai arba nuolaidos. Bendrovės duomenimis, „Ozone“ kas mėnesį turi apie 10 000 aktyvių vartotojų.
2018 m. įkurta „Surf“ taip pat gauna leidimą sekti savo klientus internete, anonimizuoja duomenis ir juos parduoda. 200 000 vartotojų naršydami uždirba naršymo taškus ir gali juos iškeisti į nuolaidas, atlygius ir dovanas, kurias siūlo startuolio „atlygio partneriai“.
Šie partneriai, tokie, kaip „Crocs“ ir „The Body Shop“, dalyvauja, siekdami pritraukti naujų klientų, tačiau jie neturi prieigos prie platesnės „Surf“ duomenų saugyklos, prie kurios prieinančios įmonės turi mokėti prenumeratos mokestį, sako p. Goswami.
„Sliceline LLP“, kuriai priklauso „Slice“, turi kitą žingsnį: ji gali padėti reklamuotojams pasiekti šimtus milijonų žmonių visame pasaulyje, kurie naudojasi skelbimų blokavimo priemone, teigia Darina Oumanski, bendrovės viena iš įkūrėjų ir vyriausioji veiklos pareigūnė. „Slice“ tikslinė auditorija yra žaidėjai ir kriptovaliutų entuziastai – dvi dažnai sutampančios grupės, kurios labiau linkusios blokuoti skelbimus internete, nei paprastas vartotojas“, – sako M. Oumanski.
„Tai tam tikra auditorija, kurią jau buvo sunku pasiekti“, – sako ji. Tie, kurie turi įdiegtą skelbimų blokatorių, turi leisti skelbimus iš „Slice“ tinklo per savo skaitmeninius tinklus, kad užsidirbtų pinigų.
Bendrovė teigia, kad apie 20 000 žmonių reguliariai naudoja „Slice“, o vidutinis vartotojas uždirba apie 1 dolerį per mėnesį iš naršymo. Jie gali atsiimti savo lėšas, kaip kriptovaliutą arba grynuosius pinigus. Pinigai gaunami iš rinkodaros specialistų, kurie moka, kad reklamuotis tinkle." [1]
1. Startups Pay Consumers for Browsing Data --- Online-privacy issues have made an opening for 'paid-to-surf' firms, their proponents say
Deighton, Katie.
Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]. 20 Oct 2022: B.6.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą