Sekėjai

Ieškoti šiame dienoraštyje

2022 m. lapkričio 27 d., sekmadienis

Spjūvis į veidą Lietuvos ministrui G. Landsbergiui ateina iš galingiausių mūsų sąjungininkų - R. Sunakas atsisakė priskirti Kiniją kaip grėsmę JK saugumui: „Be dialogo su ja negalėsime išspręsti bendrų pasaulinių iššūkių“

  

"Rishi Sunakas užsiminė, kad atsisakys planų paskelbti Kiniją „grėsme“ nacionaliniam saugumui, nes tai yra esminės Jungtinės Karalystės užsienio politikos pertvarkos dalis. Kalbėdamas su žurnalistais, vykusiais kartu su juo į Didžiojo dvidešimtuko (G20) aukščiausiojo lygio susitikimą Balyje, Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas sušvelnino savo nuomonę apie Pekiną ir du kartus atsisakė paremti savo pirmtakės Liz Truss planus pakelti Kinijos statusą iki „grėsmės“ būsimoje Jungtinės Karalystės vyriausybės užsienio ir gynybos prioritetų atnaujinimo programoje.

 

Praėjusiais metais paskelbtoje pirminėje Jungtinės Karalystės integruotos peržiūros versijoje Kinija apibūdinama tik kaip „sisteminė konkurentė“. Paklaustas, ar vykdys L.Truss planą griežtinti Jungtinės Karalystės poziciją, R.Sunakas iš pradžių pavadino Kiniją „sistemine grėsme“, paskui skubiai pasitaisė. „Mano požiūris į Kiniją yra paprastas, – sakė jis. – Manau, kad Kinija neabejotinai kelia sisteminę grėsmę – na, sisteminį iššūkį – mūsų vertybėms ir interesams ir neabejotinai yra didžiausia valstybinė grėsmė mūsų ekonominiam saugumui. Štai kaip aš galvoju apie Kiniją.“

 

Tada jis pridūrė: „Tačiau taip pat manau, kad Kinija yra neginčijamas pasaulio ekonomikos faktas, ir be dialogo su ja negalėsime išspręsti bendrų pasaulinių iššūkių, tokių kaip klimato kaita, visuomenės sveikata ar iš tikrųjų spręsti Rusijos ir Ukrainos problemų.“ Padidinus Kinijos statusą iki „grėsmės“, Pekinas taptų lygiavertis Rusijai ir tai turėtų didelį poveikį Jungtinės Karalystės užsienio politikai regione.

 

Tuo tarpu R.Sunako žodžiai reiškia pozicijos, kurios jis laikėsi vasarą per torių lyderystės varžybas, sušvelninimą, kai Kiniją pavadino „didžiausia grėsme Jungtinės Karalystės ir pasaulio saugumui bei klestėjimui šiame amžiuje“. Dviprasmiškesnis tonas jį daro artimesnį Borisui Džonsonui, kuris, būdamas ministru pirmininku, pabrėžė dialogo ir prekybos su Kinija svarbą. Antrą kartą paklaustas, ar atsisako įsipareigojimo Kiniją iš naujo priskirti grėsmės kategorijai, R.Sunakas atsakė, kad jo išdėstyta pozicija yra „labai suderinta su mūsų sąjungininkais“ ir jų saugumo strategijomis.

 

„Jei pažvelgtumėte į JAV nacionalinio saugumo strategiją, kuri buvo paskelbta vos prieš porą savaičių, ir pažvelgtumėte, kaip jie apibūdina savo požiūrį į Kiniją ir kaip su ja elgtis, manau, pamatytumėte, kad jis labai panašus į tą, kurį ką tik apibūdinau, – sakė jis. – Kanadiečiai, australai – jų visų šios strategijos versijos sako panašius dalykus“.

 

Jis taip pat nesutiko pasakyti, kad Jungtinė Karalystė turėtų siųsti ginklus Taivanui, kaip prieštaringai žadėjo L.Truss, būdama užsienio reikalų sekretore. „Visus šiuos dalykus svarstome atnaujindami integruotą peržiūrą“, – sakė jis.

 

Kai kurie aukšto rango parlamento nariai užsiminė, kad Kinijos statuso pakeitimas būtų buvęs labiau PR triukas nei ryžtinga priemonė. Bendruomenių rūmų užsienio reikalų komitetui pirmininkaujanti Alicia Kearns teigė: „Kinijos komunistų partijai per daug lengva laikytis parodomojo, o ne esminio požiūrio“. „Pakeitę Kinijos įvardijimą, būtume tapę išsišokėliais tarp mūsų „Penkių akių“ partnerių, – sakė A.Kearns, turėdama omenyje Vakarų žvalgybos grupuotę, kurios narė yra Jungtinė Karalystė. – Rizikuotume atitraukti dėmesį nuo strategiškesnio požiūrio kūrimo“.

Išvada: mes Lietuvoje dėl G. Landsbergio garbėtroškos visai be reikalo įsūdėme Kinijai ir dabar brangiai prekiaujame su Kinija per tarpininkus.

Komentarų nėra: