„Europa susiduria su energetikos ir geopolitikos krize, kuri ją susilpnins ir kels grėsmę jos pasaulinei pozicijai
JEI KLAUSITE Europos draugų visame pasaulyje, ką jie mano apie senojo žemyno perspektyvas, jie dažnai atsako dvejopai. Vienas iš jų yra susižavėjimas. Kovodama padėti Ukrainai ir pasipriešinti Rusijai, Europa demonstravo vienybę, nuoširdumą ir principingą pasirengimą prisiimti milžiniškas išlaidas. Tačiau antrasis yra aliarmas.
Brutalus ekonomikos suspaudimas yra Europos atsparumo išbandymas 2023 m. ir vėliau. Vis labiau baiminamasi, kad pasaulinės energetikos sistemos pertvarkymas, Amerikos ekonominis populizmas ir geopolitiniai nesutarimai kelia grėsmę ilgalaikiam Europos Sąjungos ir artimų nepriklausančių šalių, įskaitant Didžiąją Britaniją, konkurencingumui. Kyla pavojus ne tik žemyno klestėjimui, bet ir transatlantinio aljanso sveikatai.
Neapsigaukite, gavę gerų naujienų iš Europos per pastarąsias kelias savaites. Energijos kainos sumažėjo nuo vasaros, o, esant geriems orams, dujų saugykla beveik pilna. Tačiau energetikos krizė vis dar kelia pavojų.
Dujų kainos yra šešis kartus didesnės. nei jų ilgalaikis vidurkis. Lapkričio 22 d. Rusija pagrasino užblokuoti paskutinį veikiantį dujotiekį į Europą, nors dėl raketų atakų visoje Ukrainoje nutrūko elektros tiekimas. Europos dujų saugykla turės būti dar kartą užpildyta 2023 m., šį kartą be jokių vamzdynų rusiškų dujų.
Vladimiro Putino energetinis ginklas veikia ir už Ukrainos ribų.
Mūsų modeliavimas rodo, kad įprastą žiemą 10 % realių energijos kainų kilimas yra susijęs su 0,6 % mirčių padidėjimu.
Taigi dėl energijos trūkumo šiais metais visoje Europoje gali žūti daugiau, nei 100 000 daugiausia pagyvenusių žmonių. Jei taip, V. Putino energetinis ginklas gali nusinešti daugiau gyvybių už Ukrainos ribų, nei jo artilerija, raketos ir bepiločiai orlaiviai tiesiogiai joje.
Pastarosios sankcijos Rusijai taip pat sukuria finansinį pažeidžiamumą. Energijos infliacija plinta į likusią Europos ekonomiką, sukeldama opią dilemą Europos centriniam bankui. Norint kontroliuoti kainas, reikia pakelti palūkanų normas. Tačiau jei tai nueis per toli, tai gali destabilizuoti silpnesnes euro zonos nares, ypač įsiskolinusią Italiją (žr. Finansų ir ekonomikos skyrių).
Net siaučiant energetikos krizei, neseniai Rusijai taikomos sankcijos atskleidė Europos verslo modelio pažeidžiamumą. Per daug Europos pramonės įmonių, ypač Vokietijos, rėmėsi gausiu energijos šaltiniu iš Rusijos. Daug įmonių taip pat tapo labiau priklausomos nuo kitos šalies – Kinijos, kaip galutinės rinkos (žr. skyrių „Verslas“). Santykių su Rusija nutraukimo, struktūriškai didesnių išlaidų ir Vakarų bei Kinijos atsiejimo perspektyva daugelyje įmonių vadovybės posėdžių salių reiškė atsiskaitymo valandą.
Šią baimę sustiprino Amerikos ekonominis nacionalizmas, grasinantis subsidijų ir protekcionizmo sūkuryje nukreipti įmonių veiklą už Atlanto. Prezidento Joe Bideno infliacijos mažinimo įstatymas apima 400 mlrd. dolerių pakišas energijos, transporto ir gamybos įmonėms, reikalaujant kad vaikla būtų vykdoma Amerikoje.
Daugeliu atžvilgių Bideno schema primena pramonės politiką, kurios Kinija vykdė dešimtmečius.
Kiti du pasaulio ekonomikos ramsčiai tampa vis intervenciškesni ir protekcionistiškesni, todėl Europa, keistai primygtinai reikalaujanti laikytis Pasaulio prekybos organizacijos taisyklių dėl laisvosios prekybos, atrodo, kaip nevykėlė.
Jau dabar įmonės reaguoja į subsidijas. „Northvolt“, vertinamas Švedijos akumuliatorių startuolis, pareiškė, kad nori plėsti gamybą Amerikoje. Ispanijos energetikos bendrovė „Iberdrola“ Amerikoje investuoja dvigubai daugiau, nei Europos Sąjungoje.
Daugelis viršininkų perspėja, kad brangios energijos ir Amerikos subsidijų derinys kelia Europai masinės deindustrializacijos pavojų.
Vokietijos chemijos pramonės milžinė BASF neseniai pristatė planus „visam laikui“ sumažinti savo veiklą Europoje.
Nepadeda ir tai, kad Europa sensta greičiau, nei Amerika.
Praradus investicijas Europa tampa skurdesnė ir smunka ekonominė veikla. Palyginti su jos BVP prieš koronavirusą trajektorija, Europai sekėsi blogiau, nei bet kuriam kitam ekonominiam blokui.
Iš 100 vertingiausių pasaulio įmonių tik 14 yra Europos.
Politikai bus linkę atsisakyti taisyklių ir reaguoti su savo subsidijomis vis didėjančiose įmonių gėrybių ginklavimosi varžybose. Vokietijos ekonomikos ministras apkaltino Ameriką „investicijų vakuminiu susiurbimu“. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas paragino „pabusti Europoje“.
Taigi subsidijų ginčas taip pat skatina įtampą tarp Amerikos ir Europos. Amerikos finansinė ir karinė parama Ukrainai gerokai viršija Europos, o jai besisukant į Aziją, kad atremtų Kinijos iššūkį, Amerika piktinasi, kad ES nesumoka už savo saugumą. Dauguma NATO narių nepasiekė tikslo gynybai skirti 2% BVP. ES buvo stulbinančiai naivi apie Rusiją. Nors pastarosios sankcijos Rusijai paskatino Ameriką ir Europą susivienyti po D. Trumpo metų lūžio, kyla pavojus, kad užsitęsęs konfliktas ir ekonominė įtampa jas pamažu vėl atitrauks. Putinui ir Kinijos prezidentui Xi Jinpingui tai patiktų.
Kad išvengtų pavojingo susiskaldymo, Amerika turi matyti didesnį vaizdą. Bideno protekcionizmas grąsina išsekinti Europos gyvybingumą, net kai Amerika remia Ukrainos kariuomenę, o tanklaivių armados kerta Atlanto vandenyną tiekti Europai energijos.
Pagrindinis „Bidenomikos“ tikslas yra neleisti Kinijai dominuoti pagrindinėse pramonės šakose.
Amerika nėra strategiškai suinteresuota ištraukti iš Europos visas investicijas. Amerika turėtų sudaryti sąlygas Europos įmonėms gauti energijos subsidijas ir labiau integruoti transatlantines energijos rinkas.
Tuo tarpu Europa turi apsaugoti savo ekonomiką nuo energijos trūkumo. Schemos, kuriomis pagrįstai siekiama subsidijuoti vartotojus ir įmones pagrindiniams energijos poreikiams tenkinti, turėtų pažaboti paklausą nustatydamos didesnes kainas, kaip ir Vokietijoje (žr. trumpą pranešimą). Siekdama sumažinti ilgalaikes energijos kainas, Europa turėtų paspartinti atsinaujinančių energijos šaltinių revoliuciją ir išlaikyti energijos rinkas atviras konkurencijai (t.y. pigiai Amerikos energijai). Ji taip pat turi prisitaikyti prie naujos saugumo realybės. Tai reiškia, kad daugiau išlaidų reikia skirti gynybai, kad ji galėtų prisiimti naštą, kai Amerika nukreipia savo žvilgsnį į Aziją.
Be susižavėjimo ir nerimo, kita emocija, valdanti transatlantinius santykius, yra nusivylimas. Ameriką erzina Europos ekonominiai neramumai ir nesugebėjimas apsiginti; Europa piktinasi Amerikos ekonominiu populizmu. Tačiau, kaip Europos neturi suskaldyti neseniai paskelbtos sankcijos Rusijai, taip labai svarbu, kad galingiausias demokratinis aljansas istorijoje prisitaikytų ir išliktų." [1]
1. "Frozen out; Europe's economy." The Economist, 26 Nov. 2022, p. 11(US).
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą