„Vašingtonas – Transatlantiniai ryšiai pradeda trūkinėti, kai Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir kiti Europos lyderiai pyksta dėl naujos JAV politikos, kuri, anot jų, yra dalis sudėtingos ekonominės bėdos, kurią pakurstė karinė operacija Ukrainoje ir dėl to kilusi energetinė krizė.
Rusijos karinė operacija Ukrainoje atgaivino Šiaurės Atlanto sutarties organizaciją ir paskatino prekybos bei investicijų bumą tarp JAV ir Europos. Tačiau po beveik vienybės metų, kai JAV ir jų sąjungininkai susidūrė su Rusijos prezidento Vladimiro Putino karinės operacijos Ukrainoje pasekmėmis, Europos pareigūnai pradeda reikšti nusivylimą dėl didėjančios saugumo ir ekonominio stabilumo priklausomybės nuo Vašingtono.
JAV ėmėsi veiksmų, kad padėtų pakeisti Rusiją, kaip vieną didžiausių žemyno gamtinių dujų tiekėjų, tačiau suskystintųjų gamtinių dujų siuntų kainos yra daug didesnės, o tai apkrauna Europos gamybos bazę.
Europai taip pat reikia Vašingtono paramos, kad būtų sustiprinta gynyba ir išvengta tiesioginės konfrontacijos su Rusija – eskalacija, dėl kurios Europa atsidurtų priešakinėse linijose.
Tikimasi, kad ekonominiai ir geopolitiniai klausimai bus svarbiausi darbotvarkės klausimai, kai E. Macronas šią savaitę dalyvaus keturių dienų oficialiame valstybiniame vizite Vašingtone – pirmą kartą po prezidento Bideno išrinkimo lyderiu.
E. Macronas planuoja spausti prezidentą, kad jis sumažintų platesnio Rusijos ir Vakarų konflikto dėl Ukrainos riziką, sakė Prancūzijos pareigūnai.
Prancūzijos vadovas nori rasti būdą, kaip užbaigti karinę operaciją prie derybų stalo, o ne mūšio lauke, sakė vienas Prancūzijos pareigūnas ir pridūrė, kad Ukraina turi nuspręsti, kada ir kaip derėtis su rusais.
Bidenas stengėsi išvengti suvokimo, kad jis spaudžia Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį derėtis, kartodamas Baltųjų rūmų pareigūnų kartojamą mantrą: „Nieko apie Ukrainą be Ukrainos“.
JAV pareigūnai teigė, kad prezidentas palaiko glaudžius ryšius su E. Macronu, nepaisant abiejų šalių nesutarimų. Bidenas pasirinko Prancūziją savo pirmajam valstybiniam vizitui, kad pabrėžtų JAV ryšių su seniausia jos sąjungininke svarbą, sakė pareigūnai.
Pasak Prancūzijos pareigūnų, E. Macronas mano, kad sausio mėnesį įsigaliosiantis Infliacijos mažinimo įstatymas kelia grėsmę Europos pramonei. Įstatyme numatytos didžiulės subsidijos ir mokesčių kreditai produktams, pagamintiems, naudojant dalis iš Šiaurės Amerikos, ir ten surinktiems.
Europos pareigūnai teigia, kad priemonės, vadinamos vidaus turinio reikalavimais, nubaustų daugelį Europoje pagamintų gaminių, tokių kaip akumuliatoriai ir elektromobiliai, kuriems netaikomos mokesčių lengvatos. Prancūzijos pareigūnai nerimauja, kad gamintojai, kamuojami didelių Europos energijos kainų, pradeda svarstyti galimybę perkelti gamybą į JAV, kad gautų ir subsidijas, ir pigesnių degalų tiekimą.
Naujasis JAV įstatymas „gali sukelti deindustrializacijos bangą Europoje“, – sakė Paryžiuje įsikūrusio universiteto ir tyrimų centro Conservatoire National des Arts et Metiers ekonomikos profesorius Sebastienas Jeanas.
E. Macronas planuoja prašyti Bideno, kad Europos įmonėms būtų taikomos išimtys dėl vidaus turinio reikalavimų, panašių į Kanados ir Meksikos įmonėms, pranešė Prancūzijos pareigūnai.
Baltųjų rūmų pareigūnai pripažino, kad šis klausimas greičiausiai bus pagrindinė tema, tačiau teigė nesitikintys, kad ginčas bus išspręstas vizito metu. Pareigūnai teigė, kad JAV yra įsipareigojusios užtikrinti, kad žemynas turėtų stabilų energijos tiekimą šią žiemą ir vėliau." [1]
Prezidentas Bidenas gali su linksma nuostaba žiūrėti, kaip Europos Sąjunga, turtingiausia rinka žemėje, save naikina dėl dviejų nykštukų – Macrono ir Scholzo – naivių politinių žingsnių. Macronui belieka atsiklaupus maldauti, kad Amerika pasidalintų Amerikos mokesčių mokėtojų pinigais su Europos įmonėmis. Vargu, ar kas nors iš to išeis.
1. World News: Economic Woes Top the Agenda for Macron-Biden Visit
Bisserbe, Noemie; Restuccia, Andrew.
Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]. 30 Nov 2022: A.8.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą