Imigracijos palikimas

  „Kultūros persodinimas

     Autorius Garettas Jonesas

     (Stanfordas, 213 puslapių, 25 doleriai)

 

     „Kultūros persodinime“ Garettas Jonesas teigia, kad kultūriniai bruožai gali išlikti kartoms po to, kai migrantai atvyks į naują šalį. Naujokai ne tik asimiliuojasi naujuose namuose; kaip sakoma knygos paantraštėje, jie „ekonomiką, į kurią persikelia, daro panašią į tą, kurią paliko“. Tai tezė, kuri vienu metu yra labai provokuojanti ir sveiko proto pakartojimas: prastai pasirinkti imigrantai gali pakenkti šalies sėkmei; kultūros neišnyksta, kai žmonės juda iš vienos vietos į kitą.

 

     Jei akivaizdu, kad kultūros ir institucijos išlieka, kai žmonės kerta nacionalines sienas, tikrasis klausimas yra toks: kiek? Vienas iš būdų rasti atsakymą yra pamatyti, kaip išgyvena įvairios nuostatos. 

 

Pavyzdžiui, pasitikėjimas yra vienas iš dažniausiai tyrinėjamų požymių: ekonominis bendradarbiavimas remiasi juo, tačiau jis labai skiriasi įvairiose kultūrose. 

 

D. Jonesas, Džordžo Meisono universiteto ekonomikos docentas, pažymi, kad net po keturių kartų JAV imigrantai ir toliau laikosi požiūrio į pasitikėjimą, kuriam didelę įtaką daro jų gimtosios šalys. Daugeliu kitų dalykų, tokių, kaip šeima, abortai ir vyriausybės vaidmuo, ketvirtos kartos imigrantai vidutiniškai pasiekia tik apie 60 % nacionalinės normos. „Apskritai, – tvirtina ponas Jonesas, – žemas atitikties lygis yra blogas ženklas, nebent manote, kad dauguma imigrantų yra iš šalių, kuriose politinis požiūris geresnis, nei šiuo metu turi amerikiečiai.

 

     Uždarbis JAV taip pat koreliuoja su istoriniu uždarbiu pagal protėvius: pavyzdžiui, atitinkamose gimtosiose šalyse norvegai pralenkia lenkus, o lenkai - filipiniečius; tas pats pasakytina ir lyginant JAV grafystes, kuriose dominuoja kiekviena iš šių etninių grupių. 

 

Kiek laiko po migracijos dar galime pastebėti tokį poveikį? Ponas Jonesas skiria ypatingą dėmesį Deep Roots ekonomikos vystymosi teorijai, kuri teigia, kad dabartinės tautos pajamos vienam gyventojui yra stipriai koreliuojančios su pasaulio būkle 1500 m., ypač dėl trijų veiksnių: politinio vystymosi, ūkininkavimo patirties ir technologinio meistriškumo. Naudodamas šiuos tris kintamuosius, ponas Jonesas apskaičiuoja pagal migraciją pakoreguotą valstybės, žemės ūkio ir technologijų (angl. state, agrarian ir technologies) – arba „SAT“ – balą ir nustato, kad jis numato daugiau nei 60 % šiuolaikinių pajamų skirtumų. Jis atkreipia dėmesį į kitus tyrimus, rodančius, kad šie istoriniai kintamieji taip pat turi didelį poveikį šiuolaikinės vyriausybės kokybei.

 

     Iš trijų kintamųjų ponas Jonesas teigia, kad stipriausias pajamų prognozuotojas yra šalies technologijų vystymosi istorija. Technologijos taip pat yra geriausios ilgalaikės vyriausybės kokybės prognozuotojos. 

 

Taigi, atrodo, kad pagrindinė istorija yra apie technologinį vystymąsi, besitęsiantį, laikui bėgant, ir apie žmones, kurie savo technologines galimybes perkelia į naujas vietas. Tačiau ponas Jonesas pažymi, kad šie trys veiksniai nėra visiškai nepriklausomi: „Vietose su šimtmečiais organizuotomis valstybėmis ir ilga nusistovėjusio žemės ūkio istorija, tikriausiai, bent jau 1500 m., buvo naudojama daug geriausių pasaulyje technologijų“.

 

     Taigi, kur tai palieka amerikiečius ir idėją, kad netinkama imigracija gali pakenkti šalies perspektyvoms? P. Jonesas pažymi, kad didžioji dalis pasaulio naujovių ateina iš kelių labai pažengusių šalių, įskaitant JAV, ir būtų pražūtinga, jei šios šalys nustotų peržengti technologijų ir ekonomikos vystymosi ribas. Žinoma, tai būtų labai rimta problema, jei, tarkime, JAV perimtų užsienio galia arba JAV įgyvendintų atvirų sienų politiką. Tokiais atvejais būtų labai svarbu, su kokiu kultūriniu bagažu ir technologinėmis galimybėmis atvyktų nauji dalyviai.

 

     Tačiau tikrieji JAV imigracijos diskusijų parametrai yra labiau riboti. Šioje šalyje šiuo metu tik apie 15 proc. yra gimę užsienyje – tai didelis padidėjimas, palyginti su septintojo dešimtmečio duomenimis, tačiau lygiai toks, kaip prieš šimtmetį. Pastaraisiais dešimtmečiais status quo pasirodė nepaprastai atsparus, o argumentuose dėl politikos pokyčių dažniausiai dominuoja paprasti ir praktiniai rūpesčiai. Kai kurie nori pritraukti žmonių, kurie kurs naujoves, kurs darbo vietas ir mokės daug mokesčių; kiti nori suteikti žemos kvalifikacijos darbo jėgos pagrindinėms pramonės šakoms. Kai kurie nori padėti pabėgėliams ir išlaikyti Amerikos įvaizdį, kaip vietos, kur kitų tautų vargšai gali pasitempti; kiti nori išlaikyti mažą skaičių, kad išsaugotų Amerikos kultūrą ir apsaugotų darbuotojus nuo konkurencijos. 

 

Kai kurie nori daugiau įvairovės – tema, kuriai ponas Jonesas skiria visą skyrių, įtikinamai įrodinėdamas, kad etninė įvairovė nėra ta ekonominė nauda, kurios kai kas norėtų. „Kai matote žmones, skanduojančius: „Mūsų įvairovė yra mūsų stiprybė“, – rašo jis, „girdi kultūrinį antrųjų santuokų atitikmenį: vilties triumfą prieš patirtį“.

 

     Šie rūpesčiai yra tiesioginiai ir apčiuopiami, nesusiję su imigracijos poveikiu kartoms nuo dabar. Kad išspręstume kai kuriuos įtikinamesnius rūpesčius, galime pradėti daugiau dėmesio skirti įgūdžiams, galbūt diegdami balų sistemą, kaip tai daro Australija, Kanada ir JK, kad įvertintume potencialius imigrantus.

 

     Teoriškai tokia sistema galėtų apimti nacionalinius „SAT“ balus arba bent jau „T“ dalį, kuri atrodo labai svarbi. Bet vėlgi, vietoj to galime pasitikėti, kad kandidato išsilavinimo ir darbo perspektyvų pakaktų, kad galėtume nustatyti tuos imigrantus, kurie ilgalaikėje perspektyvoje turės teigiamą poveikį šaliai, išvengiant nepadorios diskriminacijos dėl šalies vystymosi prieš 500 metų.

 

     „Kultūros persodinimas“ yra geras skaitymas, trumpas pasinerimas į intriguojantį klausimą, kodėl kai kurios vietos ir kai kurie žmonės yra daug turtingesni už kitus. Tačiau, galbūt, politikos pasekmės dažniausiai yra sveiko proto: turėtume priimti imigrantus, turinčius mums vertingų savybių, nes šios savybės gali išlikti ateinančioms kartoms." [1]

1. Immigration's Legacy
Verbruggen, Robert.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]. 12 Dec 2022: A.15.