Kaip Europa grąžinama į Akmens amžių, nenaudojant jokių branduolinių ginklų

„Artėjant žiemai, europiečiai vis labiau nerimauja dėl savo galimybių šildyti namus ir aprūpinti energija gamyklas. Nors gamtinių dujų saugyklos beveik užpildytos, o kainos atlėgo, dujų kaina Europoje vis dar keturis ar penkis kartus didesnė už vidutinę pastaraisiais metais – ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ką tik pagrasino nutraukti į Europą vis dar tiekiamą mažą Rusijos dujų kiekį.

 

Nepaisant ekonominio skausmo ir didžiausių V. Putino pastangų, Vakarai išliko iš esmės vieningi kovojant su Rusija. Tačiau dabar transatlantiniame aljanse ima ryškėti įtrūkimai, nes Europos lyderiai, ypač Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, kuris šią savaitę lankėsi Vašingtone, kaltina JAV energetikos ir klimato politiką pabloginus Europos ekonominę padėtį.

 

Neseniai prancūzų verslo lyderiams sakydamas E. Macronas skundėsi suskystintų gamtinių dujų importo iš JAV kaštais ir „didžiulėmis JAV valstybės pagalbos schemomis“, turėdamas omenyje JAV Infliacijos mažinimo įstatyme numatytas subsidijas švariai energijai. „Manau, kad tai nėra draugiška“, - sakė jis.

 

Kiti Europos lyderiai prisijungė, pasitelkdami kurstančią retoriką, kaltindami tris JAV politikos aspektus.

 

Kai kurie Europos pareigūnai apkaltino JAV įmones pasipelnymu, nes pardavinėjo palyginti nebrangias JAV gamtines dujas daug didesnėmis kainomis Europoje. Šie kaltinimai yra nepagrįsti. Amerikietiškos suskystintos gamtinės dujos, arba SGD, Europoje parduodamos rinkos nustatyta kaina. 

 

Nors ši kaina yra daugiau, nei penkis kartus didesnė už JAV gamtinių dujų kainą šiandien, didžioji dalis šios SGD parduodama tarpininkams, paprastai už JAV kainą ir šiek tiek antkainių. 

 

Tie tarpininkai, o ne JAV eksporto įmonės, gauna naudos, kai užjūrio dujų kaina yra daug didesnė. Dauguma šių perpardavėjų nėra amerikiečiai. Didžiausios yra Europos bendrovės – TotalEnergies ir Shell.

 

Europos išpuoliai prieš JAV yra ypač gluminantys, turint omenyje, kad amerikiečių SGD suvaidino tokį lemiamą vaidmenį padedant Europai pakeisti dujas iš Rusijos, kuri prieš karą tiekė apie 40 procentų Europos importo. Iš tiesų, daugelis Europos lyderių suabejojo ​​Amerikos pasipriešinimu „Nord Stream 2“ dujotiekiui, kuris būtų dar labiau padidinęs priklausomybę nuo Rusijos energijos. JAV buvo ne tik didžiausia SGD pirmąjį 2022 metų pusmetį eksportuotoja pasaulyje, bet pirmąjį pusmetį tiekė ir daugiau nei tris ketvirtadalius papildomų Europos Sąjungos poreikių. Skirtingai nuo daugelio kitų SGD tiekėjų iš kitų šalių, kurių sutartyse ribojama, kur galima parduoti suskystintas gamtines dujas, didžioji dauguma sutarčių dėl dujų iš Jungtinių Valstijų neturi apribojimų jų paskirties vietai, todėl dauguma tų SGD kroviniai buvo nukreipti į Europą padėti įveikti krizę.

 

Keletas Europos lyderių taip pat kritikavo labai dideles JAV švarios energijos subsidijas, numatytas JAV Infliacijos mažinimo įstatymo nuostatose dėl klimato kaitos. „Niekas nenori dalyvauti lenktynėse dėl subsidijų“, – neseniai sakė Airijos prekybos ministras Leo Varadkaras. „Tačiau tai, ką padarė JAV, iš tikrųjų neatitinka laisvos prekybos ir sąžiningos konkurencijos principų."

 

Naujasis įstatymas tikrai turės įtakos Europai. Pavyzdžiui, konsultacinės bendrovės BCG teigimu, Jungtinėse Valstijose bus pigiau gaminti mažai anglies dioksido į aplinką išskiriantį kurą, pavyzdžiui, vandenilį ir amoniaką, nei beveik bet kurioje kitoje vietoje. Europiečiai nerimauja, kad tai gali paskatinti įmones perkelti investicijų planus į Jungtines Valstijas arba perkelti daug energijos suvartojančias pramonės šakas, pvz., plieno, ten, kur yra pigi mažai anglies dioksido į aplinką išskirianti energija.

 

Suprantama, kad europiečiai nerimauja dėl Europos deindustrializacijos bangos.

 

Tačiau kaltas Europos konkurencingumo stoka be pigių rusiškų dujų, o ne naujasis Amerikos klimato įstatymas. Po daugelio metų kritikos JAV už tai, kad jos atsilieka nuo kovos su klimato kaita, Europos lyderiai smerkia šalį dėl per didelių investicijų į švarią energiją. Nauji Amerikos klimato mandatai gali pradėti konkurencijos ciklą švarios energijos technologijose, kurios pagreitina dekarbonizaciją, o ne paskatins ją stabdyti protekcionistine politika.

 

Galiausiai, Europos lyderiai baiminasi, kad JAV Infliacijos mažinimo įstatymas pakenks Europos įmonėms. Kad būtų galima gauti mokesčių lengvatas, švarios energijos produktai dažnai turi būti pagaminti Jungtinėse Valstijose arba kai kuriais atvejais kaimyninėse ar sąjunginėse šalyse. Pavyzdžiui, naujasis JAV klimato įstatymas reikalauja, kad elektrinės transporto priemonės būtų renkamos Šiaurės Amerikoje, kad būtų galima gauti subsidijas, ir kad jų akumuliatoriai būtų gaminami iš vis didesnio procento komponentų, išgaunamų ar perdirbtų Jungtinėse Valstijose arba jos laisvosios prekybos partneriuose. Europos Sąjunga nėra viena iš tų partnerių.

 

Europiečiai teisūs, reikšdami susirūpinimą dėl protekcionizmo. Pramonės politika grįžta į madą, o JAV Infliacijos mažinimo įstatymas yra naujausias veiksmas augančioje tendencijoje, kuria siekiama skatinti savo šalies pramonę, kurti darbo vietas savo šalyje ir užtikrinti savo šalies tiekimo grandines – tai taip pat daro Europos žaliasis susitarimas. Pačios Kinijos protekcionizmas ir jos pramonės panaudojimas geopolitinei įtakai privertė Vakarų vyriausybes palankiai vertinti prekybą su sąjungininkais – taip vadinamą gamybą pas draugus.

 

Tačiau dabartinė Europos energijos krizė neturi nieko bendra su naujomis JAV subsidijomis švariai energijai. Be to, nuostatos, kurios europiečiams atrodo nepriimtinos, toli gražu nėra universalios; pavyzdžiui, komercinėms transporto priemonėms, tokioms, kaip pristatymo furgonai ir sunkvežimiai, netaikomi vidaus gamybos reikalavimai subsidijoms gauti. Vis dėlto, JAV pareigūnai turėtų pasinaudoti savo nuožiūra, įgyvendindami įstatymą ir derybose dėl prekybos, kad sumažintų galimą žalą Europai ir kitoms sąjungininkėms, tokioms, kaip Pietų Korėja ir Japonija.

 

Vykdant gudrią prekybos diplomatiją, naujos JAV Infliacijos mažinimo įstatymo nuostatos dėl klimato turėtų sudaryti daugiau galimybių bendradarbiauti su Europos Sąjunga, nei kelti pavojų transatlantiniams santykiams. Pavyzdžiui, JAV ir E.S. pareigūnai gali panaudoti ryžtingus veiksmus klimato kaitos srityje abiejose Atlanto pusėse, kad įvykdytų neseniai sudarytą susitarimą apriboti plieno ir aliuminio importą, ypač iš Kinijos, kurie neatitinka tam tikrų išmetamųjų teršalų standartų, ir dirbti kartu, kad sukurtų lengvatines prekybos sąlygas šalims, kurios atitinka šiuos standartus arba taikyti anglies dioksido mokestį importui, kuris to nedaro.

 

Ketvirtadienį prezidento Bideno ir E. Macrono susitikime vyko diplomatija. Prancūzijos prezidentas kalbėjo apie būtinybę „iš naujo sinchronizuoti“ savo šalies ekonominę partnerystę su JAV, kad „kartu pavyktų laimėti“. Bidenas sakė, kad „neatsiprašo“ dėl JAV Infliacijos mažinimo įstatymo, bet taip pat pripažino, kad įstatyme yra „trikimų“ ir pasakė: „Galime daug ką išspręsti“.

 

Tai teigiamas žingsnis. Transatlantinis bendradarbiavimas bus reikalingas labiau, nei bet kada, norint paspartinti perėjimą prie švarios energijos ir užtikrinti tas naujas tiekimo grandines. Tai taip pat reikalingas, norint tvirtai laikytis prieš Rusiją. Europos lyderiai turėtų sušvelninti retoriką ir bendradarbiauti su JAV kolegomis, kad paspartintų klimato kaitos veiksmus, padidintų energetinį saugumą ir padėtų Europai susidoroti su energijos krize."

 

Gaminkite, broliai, sunkvežimius vežioti mėšlą. Pravers, dvokiančio mėšlo prikaupėte daug. O dar gausite truputį subsidijų...