Rėžė atvirai: daugiausia iš prekių brangimo pralobo prekybininkai

 "Nors ekonomistai kalba apie pasiektą infliacijos piką, maisto rinkos ekspertai purto galvas – kai kurias prekes infliacija dar tik vejasi ir kainos gali kilti. Etiketėse matomos sumos gali mažėti tik esant vienai sąlygai – jei žaliavų ir energetikos kainos toliau nebekiltų

Keičiasi pirkėjų elgesys

Kainų lyginimo portalo „Pricer.lt“ vadovo Arūno Vizicko teigimu, dėl to, kad parduotuvių lentynose kainos auga, itin prisidėjo gamintojai, kurie infliaciją pajuto stipriai. Jiems išaugo ir žaliavų, ir energetikos kainos, augo ir darbo užmokestis, taip pat jie nebuvo tikri, ar visas žaliavas išvis pavyks gauti.

Tad kainas pirmiausia didino jie, o prekybininkai, taikydami antkainius, sumas dar labiau išpūtė. „Ir iš to daugiausia laimėjo, daugiausia eurų nuo maisto produktų susirinko prekybininkai, o antroje vietoje – valstybė, rinkdama pridėtinės vertės mokestį (PVM).

Bet skambant idėjoms apie gerovės valstybę neturėtų būti taip, kad valdžia nori surinkti daugiau mokesčių. Ji turėtų galvoti apie tarnystę visuomenei, paimti tiek pinigų, kiek reikia paslaugai atlikti, o likusias dalis investuoti į tai, kad šalis taptų konkurencingesnė, efektyvesnė“, – sakė A.Vizickas.

Pašnekovas pastebėjo, kad dėl išaugusių kainų gyventojai ima ko nors, pavyzdžiui, saldumynų, atsisakyti. Dalis ima ieškoti pigesnių prekių alternatyvų, renkasi pigesnes privačias prekybos tinklų etiketes arba medžioja akcijas.

„Jungtinėje Karalystėje jau pastebima, kad gyventojai, kasoje pamatę, kad suma peržengia psichologinę ribą, nusprendžia vienos ar kitos prekės atsisakyti ir jos nebeimti.

Lietuvoje kol kas to dažnai dar nematome, nors prie kasų kartais tenka išvysti krūveles prekių, kurių galbūt buvo atsisakyta. Gal ir Lietuvoje žmonės ims taip elgtis“, – svarstė jis."