Dirbtinio intelekto traukinys važiuoja. Kur esame mes, lietuviai?

 

Girti gulime tualeto baloje... Nuo kokio narkotiko apsvaigome? Nuo pergalės prieš Kiniją. Mes čia laimime prieš Kiniją kasdien... Netikite? Paklausykite, ką kasdien užgieda Gabrielius Landsbergis.

 

"Dirbtinis intelektas (DI) plačiąja prasme lyg ir nėra nieko naujo – įvairias jo pagrindu sukurtas sistemas, žinodami tai ar nežinodami, naudojame ne vienus metus. Pavyzdžiui, įsijungdami „YouTube“, kuris sumaniai pagal mūsų numanomą interesų lauką atrenka turinio rekomendacijas. Visgi po pastarųjų mėnesių pokalbių roboto „ChatGPT“ pasirodymų DI manija perkeliama į aukštesnį lygį.

 

Dabartinis bumas yra susijęs su vadinamuoju generatyviniu dirbtiniu intelektu (angl. Generative AI). Šis pavadinimas nusako kompiuterines sistemas („ChatGPT“ atveju tai yra tekstinė medija), kurios „mokosi“ iš žmogaus sukurto milžiniško kiekio tekstų ir vėliau „sugertas patirtis“ panaudoja kurdamas savąjį naują turinį.

 

 

Kai kurie internete plačiai paplitę generatyvinio DI panaudojimo atvejai gali sudaryti klaidingą įspūdį, jog visa tai yra labiau žaislas nei kas nors rimto. Geras to pavyzdys yra pastarąją savaitę internete „suvirusavę“ paveiksliukai, kuriuose vaizduojamas neva suimamas Donaldas Trumpas ar popiežius, nešiojantis baltą pūkinę striukę.

 

Visgi ši technologija yra daug daugiau nei tik žaislas. „Goldman Sachs“ banko analitikai prognozuoja, kad naujausias proveržis DI srityje gali lemti maždaug ketvirčio darbų automatizavimą JAV ir euro zonoje. Bendrai didžiosiose pasaulio ekonomikose vienaip ar kitaip gali būti paveikta, o, aiškiau sakant, taptų nereikalingos, 300 mln. darbo vietų. „OpenAI“ – už generatyvinio DI bumą daugiausia atsakingos ir „ChatGPT“ sukūrusios JAV kompanijos – skaičiavimu, dirbtinio intelekto sistemos gali paskatinti produktyvumo augimą, kuris per artimiausią dešimtmetį pasaulio bendrąjį vidaus produktą kilstelėtų 7%.

 

Generatyvinį DI, kaip ir kitas automatizacijos technologijas, supa kai kurių žmonių sąmokslo teorijos ar tiesiog baimės dėl to, ar jų įgūdžiai apskritai bus reikalingi ateityje. Visgi į dalį prognozių reikėtų žiūrėti su gera doze atsargumo, nes šioje naujoje srityje triukšmas sklinda iš visų pusių ir reikia laiko tam, jog situacija nusistovėtų, o grūdai atsiskirtų nuo pelų.

 

Tačiau faktas yra toks, kad generatyvinis DI yra didelį potencialą turinti proveržio technologija, o tai, kad esame jos startinėje taikymo pozicijoje, yra gera proga peržiūrėti ir permąstyti Lietuvos DI strategiją. Nebūkime naivūs – turbūt mes nesukursime lietuviškojo „ChatGPT“ ir dėl to tikrai neverta pulti į isteriją. Tačiau jeigu į situaciją pažvelgsime tokiu kampu – per technologijos poveikį toms minimoms 300 mln. darbo vietų, vertės grandinė iš karto tampa stipriai ilgesnė, o galimybių net tokiai mažai šaliai kaip Lietuva veriasi gerokai daugiau.

 

Ir sėkmingai DI vystančių kompanijų mes jau turime. Štai sostinės Šeškinės mikrorajone ne vieną dešimtmetį darbuojasi biometrijos bendrovė „Neurotechnology“. Medicinos technologijų srityje dirba „Oxipit“, neseniai pritraukusi 3,5 mln. Eur Taivano investiciją. Dalis kūrėjų dirba, pavyzdžiui, kompiuterinių žaidimų ar gynybos srityse. Net Dirbtinio intelekto asociaciją su 32 nariais irgi turime ir ji pasišovusi sukurti kuo daugiau DI produktų lietuvių kalbai.

 

Visgi tai tebėra fragmentinės apraiškos, o strateginį valstybės požiūrį į DI technologijas įžvelgti sunku. Tokią strategiją lyg ir buvo bandyta vystyti dar 2018 m., tačiau technologijos juda į priekį taip greitai, kad lėtapėdžius strateguotojus be gailesčio paliko įstrigusius amžinajame tų metų įšale.

 

Ar mes, kaip valstybė, apskritai matome potencialą DI srityje ir siekiame ją kokiu nors kampu vystyti? Aiškaus atsakymo kol kas nėra, kaip ir nėra tam įgaliotos ar koordinuojančios institucijos. Tam lyg ir pritiktų Inovacijų agentūra, tačiau jos paslaugų pristatyme derinio „dirbtinis intelektas“ su žiburiu nerasi. Ten dabar skrendama į kosmosą, karaliauja „Inočekiai“ ar „Inostartai“. Kai nėra atitinkamos politikos, tai nėra ir veiksmo – ir vėl vejamės nuvažiavusius traukinius. O gal tik mes apie tai nieko negirdėjome?

 

Jeigu vis dėlto įžvelgiame, kad iš DI užgimsta kas nors tikrai reikšmingo, kokių priemonių imamės šiam sektoriui vystyti? Ar gebame tiksliai suvokti, į kokias pasaulines vertės grandinės dalis galėtume mes, Lietuva, taikytis? Kaip skatinsime startuolių ekosistemą ir ar žinome, kokių specifinių instrumentų jai reikia? Kaip skatinsime mokslo ir verslo bendradarbiavimą ir ar turime savo mokslinės bazės vystymo planą? Ką darysime, kad strategija beviltiškai neatsiliktų nuo 300 km/h greičiu važiuojančio technologijų traukinio?

 

Užuomazgų galima aptikti gynybos pramonėje, kuri dėl įvykių Ukrainoje technologijų pasaulyje nebėra toks keiksmažodis, koks buvo anksčiau. XXI a. gynybos pramonei reikia technologijų, tarp jų – ir DI. NATO pernai paskelbė apie gynybos inovacijų rizikos kapitalo fondo ir akceleratoriaus kūrimą. Lietuvoje įsteigti du rizikos kapitalo fondai, kurie administruos 13,5 mln. Eur dvigubos paskirties technologijų skatinimo instrumento „MILInvest“ lėšas. Tai būtų galima apibūdinti kaip pozityvius žingsnius.

 

VŽ nuomone, generatyvinis dirbtinis intelektas pelnytai vadinamas proveržio technologija. Lietuvai pirmiausia derėtų sau atsakyti į klausimą – ar mes norime dalyvauti šioje vadinamojoje technologijų revoliucijoje? Kol kas labiau atrodo, jog sparčiai važiuojantį traukinį bandome pasivyti dviračiu. Jeigu visgi toks noras būtų, reikia išspręsti galybę problemų: išsigryninti strategiją, išspręsti ekosistemos fragmentacijos, verslo ir mokslo atotrūkio problemas, ieškoti taiklių startuolių finansavimo bei mokslinės bazės stiprinimo priemonių. Optimaliausia jas spręsti buvo vakar, tačiau šiandien tai dar nėra neįmanoma. Antras optimaliausias laikas vadinasi „kaip įmanoma greičiau“."