Prisiminkime įvykių seką. Pažadintos (angl. woke) sankcijos Rusijai padidino energijos kainas. Šiandieninėje ekonomikoje niekas neveikia be energijos. Todėl auga ir visko kito kainos. Centriniai bankai kovoja su šia nekontroliuojamai bėgančia infliacija, didindami palūkanų normas. Dėl to ilgalaikės obligacijos, kurias perkame šiandien, yra pelningesnės, nei anksčiau pirktos panašios obligacijos. Dėl to krenta prieš tai įsigytų ilgalaikių obligacijų kainos. Bankai savo atsargas laiko tose, kurios buvo anksčiau įsigytos, obligacijose. Bankų rezervai tirpsta. Daugiau nesėkmių ir greitų susijungimų neišvengiama – bankai su savo obligacijų portfeliais yra po vandeniu apie 2 trilijonus dolerių. Žmonės tai mato ir išima jų indėlius iš bankų. Finansų sistema, ekonomikos kraujas, lėtėja. Recesija gali būti neišvengiama.
„Sumaištis JAV bankininkystės sektoriuje yra ne tik JAV problema, bet ir padidina pasaulinės recesijos riziką.
Daugelis ekonomistų laukė reikšmingo pasaulio ekonomikos augimo nuosmukio šiais metais, dar prieš žlugus JAV skolintojui Silicio slėnio bankui, nes manė, kad JAV ir Europoje sumažės išlaidos ir investicijos, augant palūkanų normoms.
Šie susirūpinimas šiek tiek sumažėjo metų pradžioje, o duomenys rodo stebėtiną Vakarų ekonomikos gyvybingumą, ir Kinijos atgimimas prasidėjo po to, kai Pekinas gruodžio mėn. atsisakė Covido suvaržymų.
Tačiau dabar tam tikras pesimizmas grįžta atgal. Nors ekonomistai iš esmės mano, kad visiška finansų krizė nėra tikėtina, jie taip pat įžvelgia padidėjusią riziką pasauliniam augimui dėl visus sukrėtusios bankų sektoriaus ir kreditavimo griežtinimo šmėklos.
„Pasaulio ekonomikai tai potencialiai gana pavojingas metas“, – sakė Kornelio universiteto prekybos politikos ir ekonomikos profesorius Eswaras Prasadas. Bankų sektoriaus problemų kaupimas kartu su augančiomis palūkanų normomis išsivysčiusiose šalyse „gali turėti šalutinį poveikį visame pasaulyje“, sakė jis.
Neatidėliotina rizika yra ta, kad JAV bankai laikysis griežčiau, skolindami Amerikos namų ūkiams ir įmonėms, kad užtikrintų, jog jų balansai išliktų sveiki, o indėlininkai ramiai miegotų, teigia ekonomistai. Federalinio rezervų banko vadovas Jerome'as Powellas trečiadienį pareiškė, kad toks scenarijus „potencialiai yra gana realus“ ir gali „lengvai turėti reikšmingą makroekonominį poveikį“.
JAV skolinimo mažinimas gali turėti įtakos pasauliniam augimui, nes sumažės kitų šalių prekių ir paslaugų, tokių, kaip vokiški automobiliai, prancūziškos atostogos ar Kinijoje pagaminta elektronika, paklausa.
Kalbant plačiau, pasaulinė prekyba ir finansų sistema remiasi JAV doleriu. Tai reiškia, kad griežtesnės JAV finansinės sąlygos – pavyzdžiui, mažesnis skolinimas, didesnės skolinimosi išlaidos, mažesnės akcijų ir kito turto kainos – gali greitai išplisti į kitas ekonomikas.
Už JAV ribų esantys bankai, susiduriantys su didesnėmis finansavimo doleriais išlaidomis, gali suvaldyti skolinimą šalies namų ūkiams ir įmonėms, o tai sustiprins tarptautinį JAV importo susilpnėjimo poveikį. Smarkiai įsiskolinusioms vyriausybėms gali būti sunkiau pasiskolinti.
Remiantis Tarptautinių atsiskaitymų banko ir Seulo nacionalinio universiteto ekonomistų sausio mėn. pranešimu, susidaro toks vaizdas. Autoriai nustatė, kad prekyba, kaip pasaulinio augimo dalis, plečiasi, kai doleris yra silpnas ir pasaulinės finansinės sąlygos yra lengvos, nes pigus apyvartinis kapitalas leidžia įmonėms išplėsti sudėtingas tarpvalstybines tiekimo grandines.
„JAV doleris sutepa pasaulinės prekybos ir finansų ratus, o kartu ir pasaulinį augimą“, – sakė Singapūro „Manulife Asset Management“ pasaulinės makrostrategijos vadovė Sue Trinh.
Už susirūpinimą dėl augimo slypi prisiminimai apie 2007–2009 m. finansų krizę, kai JAV hipotekos ir susijusių išvestinių finansinių priemonių nuostoliai sukėlė finansavimo suvaržymą, dėl kurio JAV ir Europos bankai nukrito, o vyriausybės buvo priverstos imtis priemonių gelbėti. Poveikis buvo jaučiamas toli ir plačiai: Pasaulio banko duomenimis, pasaulio ekonomika 2008 m. augo vos 2,1 proc., o 2009 m. susitraukė, o pasaulio bendrasis vidaus produktas sumažėjo 1,3 proc. Remiantis CPB Nyderlandų ekonominės politikos analizės biuro parengtu indeksu, nuo 2007 m. pabaigos iki 2009 m. vidurio pasaulio prekybos apimtis sumažėjo 18%.
Ekonomistai nemano, kad to pasikartojimas yra neišvengiamas. Šiandien bankai yra geresnės finansinės būklės, o centriniai bankininkai ir reguliavimo institucijos turi daugybę priemonių, kad atskirų bankų sprogdinimai nesukeltų sisteminių nesėkmių.
Pavyzdžiui, per pastarąsias kelias savaites JAV pareigūnai uždarė tiek SVB, tiek antrąjį svyruojantį skolintojų „Signature Bank“ ir pažadėjo neapdraustiems indėlininkams, kad jie atgaus pinigus. Fed ir didžiausių pasaulio centrinių bankų valiutos keitimo linijos, kurios perveda dolerius į bankus, kuriems jų reikia, buvo perkeltos į kasdienes operacijas iš savaitinių operacijų. Šveicarijos valdžia pastūmėjo UBS Group AG perimti problemų patiriančią konkurentę Credit Suisse Group AG.
Vis dėlto problemos, kurios gali kilti dėl bankų žlugimo, verčia ekonomistus bent jau apsvarstyti galimybę pakeisti savo prognozes.
Trečiadienį paskelbtoje ataskaitoje „Citigroup“ ekonomistai išdėstė kelis pasaulinio augimo scenarijus, baigiant tuo, kaip blogėja dabartinės finansų sektoriaus problemos.
Ekonomistai teigė, kad pagrindinis jų lūkestis yra tas, kad problemos išsispręs iki pavasario, o tam padės sveiki bankų balansai ir greiti reguliavimo institucijų veiksmai. Net ir tada jie tikisi, kad pasaulio ekonomika 2023 m. išaugs apie 2,2 proc., o 2024 m. – 2,5 proc., palyginti su 3,2 proc. 2022 m., teigia Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija.
Jei susirūpinimas dėl bankų sveikatos išliks ilgiau, dėl to sumažės išlaidos ir finansavimo prieinamumas, kredito augimas gali sustoti, o pasaulinis augimas šiais metais gali sulėtėti iki 1,6 proc., nurodė „Citi“.
Agresyvesni bankų žingsniai sugrąžinti rizikingą turtą į savo apskaitą reikštų dar mažesnį pasaulio augimą – maždaug 1,5 proc., ar net neigiamus 2 proc., teigiama pranešime.
„Tikroji rizika yra ta, kad reikia numesti dar vieną finansinį batą, o tai atskleidžia iki šiol nenumatytą riziką finansų sistemoje“, – sakė Neilas Shearingas, grupės „Capital Economics“ Londone vyriausiasis ekonomistas." [1]
1. U.S. News --- THE OUTLOOK: World Warily Watches U.S. Banks
Douglas, Jason. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]. 27 Mar 2023: A.2.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą