Kinija į Rusiją siunčia bepiločius orlaivius – tai tylaus bendradarbiavimo ženklas

 "Bideno administracija praėjusį mėnesį pažadėjo imtis griežtų priemonių prieš įmones, parduodančias Rusijai svarbias technologijas, kaip dalį jos pastangų apriboti Rusiją. Tačiau besitęsiantis Kinijos dronų srautas į šalį paaiškina, kodėl tai bus sunku.

 

     Nors bepiločių orlaivių pardavimas sulėtėjo, amerikiečių vykdoma politika nesugebėjo sustabdyti nepilotuojamų orlaivių, kurie fronto dalyviams atrodo, kaip akys danguje, eksporto. Remiantis oficialiais Rusijos muitinės duomenimis iš trečiosios šalies duomenų teikėjo, per metus nuo ypatingų sankcijų Rusijai pradžios Kinija pardavė šaliai daugiau nei 12 mln. dolerių vertės dronų.

 

     Sunku nustatyti, ar Kinijos dronuose yra amerikietiškų technologijų, kurios pažeistų JAV taisykles, ar pardavimai yra legalūs. Siuntos, įvairių produktų iš DJI, žinomiausio pasaulyje dronų gamintojo, ir daugybės mažesnių įmonių, dažnai buvo siunčiami per nedidelius tarpininkus ir eksportuotojus.

 

     Dėl sudėtingų pardavimo kanalų ir neapibrėžtų produktų aprašymų eksporto duomenyse taip pat sunku galutinai parodyti, ar Kinijos gaminiuose yra JAV komponentų, o tai gali būti Amerikos eksporto kontrolės pažeidimas. O oficialūs pardavimai greičiausiai yra tik dalis didesnio technologijų srauto neoficialiais kanalais ir kitomis Rusijai draugiškomis tautomis, tokiomis, kaip Kazachstanas, Pakistanas ir Baltarusija.

 

     Rezultatas – nuolatinis naujų bepiločių orlaivių tiekimas į Rusiją, kurie keliauja į fronto linijas. Mūšio lauke skraidantys keturkopteriai dažnai trunka vos kelis skrydžius, kol jie išsprogdinami iš dangaus. Net pačių paprasčiausių nepilotuojamų orlaivių atsargų papildymas tapo toks pat svarbus kaip ir kitų būtiniausių dalykų, tokių, kaip artilerijos sviedinių ir kulkų įsigijimas.

 

     Kariniu, diplomatiniu ir ekonominiu požiūriu Pekinas tampa vis svarbesne Rusijos atrama. Kinija išliko viena didžiausių Rusijos naftos pirkėjų, padedančių finansuoti Rusiją. Abi šalys taip pat surengė bendras karines pratybas ir kartu žodžiais atakavo Šiaurės Atlanto sutarties organizaciją.

 

     Aukščiausiam Kinijos lyderiui Xi Jinpingui šią savaitę susitinkant su Rusijos prezidentu Vladimiru V. Putinu, JAV pareigūnai perspėjo, kad Kinija vis dar svarsto galimybę parduoti mirtinus ginklus, skirtus naudoti Ukrainoje.

 

     Amerikos pastangas izoliuoti Rusiją nuo labai reikalingų technologijų ir grynųjų pinigų apsunkino Kinijos dominavimas pasaulinėje elektronikos tiekimo grandinėje.

 

     Jungtinės Valstijos pastaraisiais metais siekė pažeisti kai kurias Kinijos bendroves, vykdydamos eksporto kontrolę, tačiau pasaulis tebėra labai priklausomas nuo Kinijos miesto dydžio surinkimo gamyklų ir specializuotų komponentų gamintojų grupių.

 

     Dėl didelio šalies vaidmens buvo sunku suprasti ir kontroliuoti, kokie užsienio produktai patenka į pagrindinę, bet labai svarbią buitinę elektroniką, pavyzdžiui, dronus, kurie gali būti pagaminti iš plačiai prieinamų komponentų, parduodamų mažmeninės prekybos parduotuvėse.

 

     „Tai kelia eksporto kontrolės iššūkį: tą patį modelį nekilnojamojo turto žmonės gali naudoti turtui tirti, o Ukrainoje jis gali būti naudojamas žvalgybos tikslais“, – sakė Vašingtono Strateginių ir tarptautinių studijų centro bendradarbis Williamas A. Reinschas. ir buvęs Prekybos departamento pareigūnas, prižiūrėjęs eksporto kontrolę.

 

     „Jie nėra pati moderniausia technologija pasaulyje – nebūtina, kad juose bus amerikietiškų lustų“, – pridūrė jis, nurodydamas, kad jei dronuose nėra amerikietiškų komponentų, siuntos taps politiniu klausimu, o ne legalumo klausimu.

 

     Ypač problematiškas Jungtinių Valstijų vyriausybei yra DJI, sklandančių ketursparnių bepiločių orlaivių, tapusių naujo tipo žvalgybos simboliu, gamintojas. Bepiločių orlaivių pardavimas Rusijai tęsiasi, nors DJI teigė sustabdžiusi siuntas tiek į Rusiją, tiek į Ukrainą. Bendrovė jau yra JAV eksporto kontrolės taikinys.

 

     JAV Prekybos departamentas įtraukė DJI į juodąjį sąrašą 2020 m., kuris neleidžia Amerikos įmonėms parduoti technologijų be aiškaus leidimo. Ši priemonė mažai paveikė DJI dominavimą pramonėje, o muitinės duomenimis, bendrovės produktai sudarė beveik pusę Kinijos dronų siuntų į Rusiją. Dalį jų tiesiogiai pardavė DJI per iFlight Technology, DJI dukterinę įmonę.

 

     Iš viso beveik 70 Kinijos eksportuotojų Rusijai pardavė 26 skirtingų prekės ženklų Kinijos dronus. Antras pagal dydį parduotas prekės ženklas buvo Kinijos dronų gamintojas „Autel“, turintis dukterines įmones JAV, Vokietijoje ir Italijoje; eksportuotojai pardavė beveik už 2 mln. dolerių bepiločių orlaivių, o naujausia siunta buvo išsiųsta 2023 m. vasario mėn. Savo svetainėje bendrovė skelbia pardavimus Jungtinių Valstijų policijos pajėgoms.

 

     DJI atstovas sakė, kad bendrovė nuo 2022 m. balandžio 16 d. nerado jokių tiesioginių pardavimų Rusijai įrašų ir kad ji tirs kitas įmones, kurios, atrodo, parduoda Rusijai. Bendrovė, anot jo, nuo sankcijų pradžios sustabdė visas siuntas į Rusiją ir Ukrainą ir operacijas jose ir turi „nuodugnius protokolus“, užtikrinančius, kad nepažeidžia JAV sankcijų.

 

     „Kaip ir bet kuri plataus vartojimo elektronikos įmonė, kurios gaminiai parduodami įvairiose elektronikos parduotuvėse, mes negalime daryti įtakos tam, kaip visi mūsų produktai bus naudojami, kai tik jų nebevaldome“, – pridūrė atstovas el. paštu išsiųstame pranešime.

 

     „Autel“ elektroniniu paštu atsiųstame pareiškime nurodė, kad apie jokį pardavimą Rusijai nežinojo ir šiuo klausimu atlieka vidinį tyrimą.

 

     Nors daugelį metų populiarūs fotografijos entuziastai ir turistai skraido keturkopterinius dronus, jie dabar yra didelis pranašumas Rusijos ir Ukrainos kariams fronto linijoje, kurie juos naudoja mūšio lauko žvalgybai. Jų reikia reguliariai papildyti, nes abi pusės vis efektyviau numuša nepilotuojamas transporto priemones.

 

     Ukraina pasitikėjo bepiločių orlaivių aukomis iš trečiųjų šalių organizacijų ir asmenų, o tai reiškia, kad jų kariai DJI bepiločius orlaivius naudoja ir fronto linijose. Patarėjai skaičiuoja, kad apie pusę Ukrainos karių atsargų sudaro Ukrainos bepiločiai orlaiviai, o pusė – užsienio, daugiausia DJI.

 

     Vietoj aukų Rusija galėjo įsigyti nuolatinį, jei ne didžiulį, bepiločių orlaivių tiekimą iš Kinijos. Pramonės ekspertų teigimu, tiesioginis Kinijos eksportuotojų pardavimas yra tik dalis platesnių pastangų įsigyti bepiločius orlaivius iš gretimų rinkų, kur juos galima nusipirkti iš mažmeninės prekybos parduotuvių lentynų.

 

     Kai kurie ekspertai pastebi, kad į kiniškų bepiločių orlaivių srautą reikėtų žiūrėti taip pat, kaip į mirtinesnius ginklus. Net ir menki 12 milijonų dolerių siuntiniai „pajudins adatą to, kas vyksta fronto linijoje“, – sakė Kanados dronų gamintojos „Pegasus“ generalinis direktorius Cole'as Rosentreteris, pataręs ukrainiečiams dėl bepiločių orlaivių naudojimo karo metu.

 

     „Mes grįžome prie karo pramoniniu mastu; abi pusės dabar su bepiločiais orlaiviais elgiasi taip pat, kaip su artilerijos sviediniais, nes kas turi logistinę bazę pranokti kitą, turi aiškų pranašumą mūšio lauke“, – pridūrė jis.

 

     Tuo tikslu net tylus pono Xi naujų bepiločių orlaivių siuntų palaikymas gali būti ilgalaikis Rusijos karių pranašumas. Jau dabar buvo sunku visiškai kontroliuoti aukštųjų technologijų komponentų, pvz., siunčiamų į dronus, siuntimą.

 

     Rusijai tiekiančios Kinijos įmonės, siekdamos politinių skaičiavimų ar siekdamos pelno, kartais naudoja tarpininkų įmonių grandines, kuriose gali būti daugiau, nei tuzinas, firmų. Kitais atvejais siuntų aprašymai gali būti tyčia neaiškūs arba gali neįvertinti viso siunčiamų prekių kiekio.

 

      „Tai, ką matėme iš kinų, yra aukšto lygio pareiškimai apie norą baigti konfliktą, bet užkulisiuose jie pasinaudojo galimybe perimti prekybos kanalus, kurie kadaise ėjo per Europą ir JAV“, – sakė Jamesas. Hodsonas, Yermak-McFaul tarptautinės ekspertų grupės dėl Rusijos sankcijų narys ir A.I. grupės vykdomasis direktorius.

 

     Dažnai, anot jo, sankcijų tikslas yra ne sunaikinti siuntas, o nutraukti „90 procentų kraujotaką“.

 

     „Bus labai sunku visiškai amputuoti srautą. Tačiau nerimą kelia tai, kad kai kuriais atvejais atrodo, kad niekas nėra užblokuota“, – sakė jis."