„Pentagonas siekia įdarbinti Silicio slėnio startuolius, kad galėtų finansuoti ir plėtoti naujas ginklų technologijas ir veržlesnius tiekėjus, kai JAV žengia koja kojon su Kinijos karine pažanga.
Siekiama panaudoti privatų kapitalą, susirūpinus, kad JAV gynybos pramonės konsolidacija paskatino priklausomybę nuo kelių didelių įmonių, kurios remiasi vyriausybės finansavimu moksliniams tyrimams ir trukdo naujovėms.
Pasak dabartinių ir buvusių Pentagono pareigūnų, Kinija pažengė į priekį, kuriant kai kurias pagrindines technologijas – nuo mažų bepiločių orlaivių iki hipergarsinių raketų.
Steve'as Blankas, Stanfordo universiteto Nacionalinio saugumo inovacijų centro „Gordian Knot“ įkūrėjas, sakė, kad kai kuriais skaičiavimais, Pekino kapitalo įliejimas į technologijų sektorių siekia daugiau nei 1 trilijoną dolerių.
„Kinija yra organizuota, kaip Silicio slėnis, o Pentagonas yra labiau organizuotas kaip Detroito automobilių gamintojas", sakė jis. – Tai nėra sąžininga kova.
Bideno administracija neseniai paprašė 115 milijonų dolerių naujam Pentagono padaliniui, vadinamam Strateginio kapitalo biuru, finansuoti, siekiant pritraukti daugiau investicijų, ypač rizikos kapitalo, į įmones, gaminančias technologijas ir produktus, kurie laikomi svarbiais kariuomenei. Tai naujausios įvairios Pentagono remiamos pastangos surinkti idėjas ne iš tradicinio gynybos sektoriaus.
Šios pastangos sutampa su didėjančiu rizikos kapitalo investuotojų susidomėjimu kariniu verslu, kurį paskatino Vašingtono dėmesys Kinijai, ir tokių įmonių, kaip Elono Musko „SpaceX“ sėkmė, laimėjus Pentagono verslą.
Pagal privatų finansavimą sekančios „PitchBook Data Inc.“ duomenimis, iš privataus kapitalo į JAV gynybos ir kosmoso rinką dabar kasmet įplaukia apie 6 milijardus dolerių, palyginti su maždaug 1 milijardu dolerių 2017 m.
Augantys ryšiai tarp technologijų sektoriaus ir JAV kariuomenės turi savų komplikacijų. Pasak vyriausybės ir pramonės atstovų, staigaus Silicio slėnio banko žlugimo šoko bangos šį mėnesį nuvilnijo per Pentagoną, kur pareigūnai veržėsi sugalvoti su gynybos projektais dirbančių startuolių apsaugojimo planus.
Federalinis rezervų bankas galiausiai garantavo indėlius.
„Tai buvo labai artimas skambutis“, – sakė Ericas Levesque'as, duomenų ir programinės įrangos paslaugų startuolio, sudarančio sutartis su Gynybos departamentu, „Strider Technologies Inc.“ įkūrėjas. Jis sakė, kad Vašingtono sprendimas visiškai garantuoti indėlius paskatino „palengvėjimo atodūsį“.
Jei vyriausybė nebūtų įsitraukusi, kai kuriai karinei gamybai galėjo kilti pavojus, sakė Mike'as Brownas, buvęs Pentagono Gynybos inovacijų skyriaus, kuriuo siekiama sustiprinti ryšius tarp karinių ir technologijų startuolių, direktorius.
„Tai sukeltų tiesioginių problemų dabartinėje tiekimo grandinėje“, – sakė jis ir pridūrė, kad kai kuriems įslaptintų programų tiekėjams galėjo kilti pavojus. Ponas Brownas dabar yra „Shield Capital“ rizikos partneris, kuris investuoja į su gynyba susijusius startuolius.
Pentagonas perdavė klausimus apie Silicio slėnio banką Iždui, kuris atsisakė komentuoti konkrečiai apie gynybos startuolius.
Trae Stephens, rizikos kapitalo įkūrėjų fondo partnerė, teigė, kad investuotojai kreipiasi į gynybą dėl besikeičiančios startuolių rinkos dinamikos. Daugelio rizikos kapitalo įmonių požiūris, pasak jo, yra toks: „Jūs tikrai nebegalite panaudoti daugiau kapitalo, nukreipdami jį į kriptovaliutą, jūs tikrai nebegalite panaudoti kapitalo - į elektroninę prekybą. Kur aš ketinu panaudoti kapitalą? - Įrodoma kategorija, tai gynyba."
Gynybos departamentas jau daugelį metų rodė susidomėjimą dirbti su netradiciniais tiekėjais technologijų pramonėje, tačiau sėkmės buvo nedaug. Tai pasikeitė 2016 m., kai programinės įrangos startuolis „Palantir Technologies Inc.“ padavė į teismą dėl Pentagono sutarties, sakė tuometinis „Palantir“ vadovas Stephensas.
Startuolis, sukūręs sistemą, skirtą dideliems žvalgybos duomenų rinkiniams atsijoti, teigė, kad turi esamą produktą, kurį Pentagonas turėtų apsvarstyti, o ne kurti pagal užsakymą sukurtą sistemą. Palantiras nugalėjo.
„Tai buvo lūžio taškas privačioms įmonėms“, – sakė ponas Stephensas, vienas iš Anduril Industries Inc. – startuolio, gaminančio dronų ir stebėjimo sistemas, įkūrėjų.
P. Musko „SpaceX“ turėjo paduoti ieškinį, kol laimėjo Pentagono užsakymus. Visai neseniai Anduril užsitikrino JAV karinį verslą be teisinės kovos.
Šios bendrovės įrodė, kad Pentagonas yra rinka, dabar atvira pradedantiesiems, sakė Gilmanas Louie, Amerikos pasienio fondo, investuojančio į technologijas, skirtas nacionalinio ir ekonominio saugumo problemoms spręsti, generalinis direktorius ir vienas iš įkūrėjų.
„Kibernetinės, dirbtinio intelekto ir programinės įrangos srityse dominuoja jaunesnės, novatoriškos įmonės“, – sakė P. Louie, vadovavęs In-Q-Tel, Centrinės žvalgybos agentūros rizikos kapitalo skyriui.
Kas padėjo kai kuriems statuoliamas būdinga tai, kad juose vyrauja daug pinigų turintys rėmėjai, todėl kyla klausimų, ar gali pasisekti ne tokiems gerai besimokanties naujokams. „Tikriausiai viena vertus, galite pasikliauti įmonėmis, kurių įkūrėjai milijardieriai gali tiesiog toliau finansuoti, finansuoti ir finansuoti šį reikalą, kol galiausiai sulaužys riešutą ir gaus didelę programą“, - sakė Warrenas Katzas, vadovaujantis Komercinių technologijų aljansui vyriausybėje.
Sunku nustatyti, kiek Gynybos departamentas domisi naujais tiekėjais. Stephensas iš Founders Fund sakė, kad Pentagono polinkis dirbti per didelius gynybos rangovus reiškia, kad daugelis mažesnių VC finansuojamų startuolių, greičiausiai, neišgyvens.
Be to, Pentagono įsigijimo vadovas Billas LaPlante'as praėjusiais metais priekaištavo tradiciniams gynybos gamintojams dėl atsiliekančios gamybos ir Silicio slėnio, suabejodamas tokių technologijų, kaip dirbtinis intelektas ir kvantinė kompiuterija, svarba, vykstant artilerijos karui Europoje. „Technikos broliai mums Ukrainoje nelabai padeda“, – sakė jis.
Pareiškime „The Wall Street Journal“ dr. LaPlante'as teigė, kad nemažai technologijų įmonių iš tikrųjų padėjo konflikte. Jis sakė turįs omenyje „toli siekiančias, dažnai sunkiai suvokiamas, technologijų galimybes“. [1]
Tai protingiausias pasirinkimas. Karo su branduoliniais ginklais ginkluota Kinija ar Rusija nebus. Čia tau ne Irakas. Todėl švaistyti pinigus ginklams, nukreiptiems prieš šias valstybes yra kvaila. Jei dalis tų pinigų nueis sustiprinti technologines bendroves, kaip pono Musko verslai, tai duos naudos kitų vartotojų ekonomikai, mums visiems.
1. Pentagon Seeks Out Silicon Valley Firms As Arms Suppliers
Weinberger, Sharon; Wall, Robert; Cameron, Doug. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]. 27 Mar 2023: A.1.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą