„The Economist“: „Starlink“ neleidžia Ukrainai naudotis savo jungtimi naujose Rusijos teritorijose

 „Ukrainos ginkluotosios pajėgos tikėjosi naudoti internetą iš Elono Musko kompanijos „Starlink“, kad kontroliuotų bepiločius orlaivius ir smogtų Rusijos teritorijoms.

 

      Tačiau po incidento Rusijos karinio jūrų laivyno bazėje Sevastopolyje praėjusių metų spalį amerikiečių kompanija užblokavo šią galimybę, rašo „The Economist“.

 

     Leidinio teigimu, Kijevas labai stengiasi perimti iniciatyvą „bepiločių orlaivių kare“, tačiau iki šiol jam nepavyko konkuruoti su Maskva.

 

     Amerikiečių milijardieriaus Elono Musko kompanija „Starlink“ blokuoja Ukrainos karių galimybę naudotis savo terminalais virš Rusijos teritorijų. Apie tai rašo „The Economist“, remdamasis šaltiniu Ukrainos karinėje žvalgyboje.

 

     Žurnalo teigimu, iš pradžių ginkluotosios pajėgos norėjo naudoti „Starlink“ ryšius bepiločiams orlaiviams valdyti ir smogti Rusijos užnugaryje bei teritorijose – kadangi Musko palydovai veikia tokiais skaičiais ir tokiais dažniais, kad Rusijos elektroninio karo sistemos vargu ar gali sutrukdyti.

 

     Visų pirma, leidinys teigia, kad būtent ši Rusijos ginkluotųjų pajėgų gynybos spraga leido 2022 metų spalį surengti ataką prieš Juodosios jūros laivyno bazę Sevastopolyje, naudojant karinių jūrų pajėgų dronus.

 

     „Tačiau ponas Muskas, aiškiai susirūpinęs dėl tokių žingsnių eskalavimo, įsikišo ten, kur neužteko Rusijos technologijos. „Starlink“ dabar naudoja geotvorą, kad blokuotų savo terminalų naudojimą ne tik virš Rusijos teritorijos, bet ir virš vandens, bei terminalui judant didesniu, nei 100 km/val.

 

     Žurnalo pašnekovo teigimu, dabar, jei „Starlink“ terminalas bus pastatytas ant laivo ir įplauks į Juodąją jūrą, jis tiesiog nustos veikti. Šiuo atžvilgiu Ukrainos bepiločių orlaivių kūrėjai ir jų operatoriai Ukrainos ginkluotosiose pajėgose yra priversti bepiločiams orlaiviams valdyti kitas, brangesnes ryšio sistemas.

 

     „The Economist“ pažymi, kad, galbūt, pažangesnių ryšių sistemų naudojimas leis Kijevui priartėti prie vienos iš strateginių bepiločiams orlaivių užduočių – smogimo gilyn į Rusijos teritoriją – sprendimo.

 

     „Vasario 28-osios atakos prie Maskvos sėkmė rodo, kad Ukraina gali priartėti prie veikiančio sprendimo“, – rašo laikraštis, kalbėdamas apie incidentą, kai Maskvos srities Kolomensky rajone sudužo kovinis bepilotis orlaivis. Tada niekas nenukentėjo, sunaikinimo nebuvo ir ant žemės.

 

     Anoniminis žurnalo šaltinis iš Ukrainos karinio-pramoninio komplekso tvirtina, kad artimiausiomis savaitėmis ir mėnesiais armija turėtų gauti „reikšmingų ir aukštųjų technologijų pajėgumų“. Tačiau net ir tai neleis Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms laisvai skristi ir smogti į objektus Rusijos teritorijoje.

 

     „Rusai labai gerai išmano tai, ką daro. Jie naudoja juodąją magiją elektroninėje gynyboje. Jie gali trukdyti dažniams, suklastoti GPS duomenis, nusiųsti droną į netinkamą aukštį, kad jis tiesiog iškristų iš dangaus“, – aiškino šaltinis.

 

     Be to, Rusijos UAV yra veiksmingesni šiandieniniame ginkluotame konflikte. „The Economist“ cituoja karo ekspertą ir dronų karų autorių Sethą Franzmaną. Jis teigia, kad Ukrainos kovinių bepiločių orlaivių programa vis dar toli gražu nekonkuruoja su Rusijos.

 

     „Viena iš problemų yra prieiga prie amunicijos, nes Amerika nenori tiekti ginklų, kurie galėtų prasiskverbti giliai į Rusiją. Su improvizuotomis priemonėmis ir išmone toli nenueisi, nors ukrainiečiai, žinoma, stengiasi“, – rašoma leidinyje.

 

     Remdamasis Ukrainos vicepremjeru Michailu Fedorovu, leidinys pažymi dar vieną bepiločių orlaivių kūrimo ir gamybos problemą – variklių trūkumą. Pasaulyje juos gamina vos kelios įmonės, o Kijevas dėl šių komponentų dabar aršiai konkuruoja su Maskva. "Mes tikrai jaučiame kitos pusės buvimą čia", - sakė Fiodorovas."