Lietuvos ekonomikoje užsidegė raudona lemputė: skamba įspėjimai dėl investicijų

"Po kelerių metų Lietuvoje plyno lauko investicijų gali išvis nebelikti, įspėja Vilniaus pramonės ir verslo asociacijos (VPVA) prezidentas Sigitas Besagirskas. Jis aiškina, kad šiandien jau yra užsidegusi raudona lemputė ir reikia kažko imtis, o naujoji mokesčių reforma prie geresnio investicinio rytojaus neprisidės. Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad Lietuva dabar turi dėti visas įmanomas pastangas. Prisidirbo S. Besagirskas aiškino, kad pastaruoju metu nutikę keli dalykai, kurie turėjo didelės neigiamos įtakos Lietuvos investicinei aplinkai. Jis tikino, kad pasauliniu mastu tai susiję su šalių ekonomikų kritimu, tačiau ne mažiau svarbi ir pykčių su Kinija dedamoji bei net tam tikra galima valdžios nekompetencija. „Lietuva yra apsipykusi su Kinija. Tos įmonės, kurios nors kažkiek prekiauja su Kinija, nenorės Lietuvoje turėti savo įmonės, nes tai gali pakenkti jų eksportui. Kitas dalykas – pernai antroje metų pusėje mes turėjome didžiausią infliaciją Europos Sąjungoje ir didžiausias energijos išteklių kainas. Tai yra rodiklis, kad Lietuvos Vyriausybė blogiausiai iš visų tvarkosi su einamaisiais iššūkiais. Lietuva yra gana rizikinga šalis kalbant apie investicijas, ypač apie plyno lauko investicijas“, – patikslino jis. Kiek kitaip, pasak S. Besagirsko, yra kalbant apie paslaugų investicijas, omenyje turint paslaugų centrus ar IT sektorių. „Tokių investicijų tikrai galima pritraukti“, – teigė jis ir pridūrė, kad investicijos į Lietuvą šiandien vis dar ateina iš inertiškumo, tačiau netrukus situacija keisis. „Derybos vyksta dvejus ar trejus metus, derinami dokumentai, procesas inertiškas ir tie, kas statybas planavo prieš porą metų, dabar niekas investicijų nenutraukia, nes pigiau statytis čia prisiimant didesnę riziką, nei nutraukti ketinimus“, – teigė jis. Tačiau kalbėdamas apie naujas ir būsimas investicijas asociacijos prezidentas nebuvo toks optimistiškas. Jis tikino, kad šiuo metu į Lietuvą investuotojai nesidairo. „Mūsų investuotojai daugiausia yra Vakarų Europos įmonės, o jos renkasi iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Čekijos, Slovakijos. Didelio skirtumo nemato, nes mokestinė aplinka – panaši, darbo jėgos pajėgumai ir kaina – irgi panašūs. Tačiau dažniausiai viską lemia pačių šalių įsitraukimas, pagalba toms įmonėms, dėmesio parodymas, bet Lietuva dabar turi trūkumų. Ji linkusi konfilktuoti tarptautinėje rinkoje, infliacija ir energijos kainos buvo didžiausios. O tai kelia nerimą“, – sakė jis. Atstovo teigimu, kas žiūri į tolimesnę strategiją, mato, kad problema Lietuvoje gali kilti ir dėl darbuotojų gebėjimų. „Iš talentų šalies virstame atsipalaidavusių hedonistų šalimi, kurie po dešimt metų gal nebesugebės dirbti intelektualaus darbo, galės prisukinėti tik varžtus“, – įspėjo jis. Įtakos turės ir mokesčių reforma S. Besagirskas tikino, kad įtakos investicinei aplinkai turės ir neseniai Finansų ministerijos pristatyta mokesčių reforma. Anot jo, bet koks mokesčių keitimas visada veikia neigiamai. „Net jei būtų ir pasakyta, kad mokesčiai yra mažinami, vis tiek tai yra aplinkos sudrumstimas. Investuotojas galvoja apie ilgalaikę perspektyvą ir stabilumas yra pirmas faktorius, kur žiūri verslas. Jei mato, kad valdžia su kiekvienos naujos atėjimu daro naują mokesčių reformą, tai jau yra rizikos“, – kalbėjo jis ir sakė, kad idealiausias dalykas, kalbant apie investicijas, yra mokesčių išvis nekeisti, net jei jie yra blogi. Apibendrindamas S. Besagirskas įspėjo, jog galima prognozuoti, kad kiekvienais metais Lietuva sulauks vis mažiau investicijų. „Kol kas iš inercijos matome, kad skaičiai neblogi, bet jei kalbame apie 2024–2025 m., investuojančių bus mažiau ir to plyno lauko investicijų gali išvis nelikti, bus tik įmonių, kurios čia jau yra ir plečiasi. Bet jei kalbame apie užsienio investuotojus, vieną dieną galime prieiti prie nulio. Tai reiškia, kad yra uždegusi raudona lemputė ir kažką reikia daryti. To turėtų imtis ši valdžia, o jei ši nenori, kažkuri kita turės spręsti šį klausimą, nes dabar bukai ignoruojama, sakoma, kad mes susipykome su Kinija ir pasaulio akyse atrodome gerai, bet iš tiesų taip nėra“, – kalbėjo jis. Mokesčiai bankams – ne į naudą? Kad investicinei aplinkai įtakos turės ir planuojamas naujas bankų pelno apmokestinimas, anksčiau sakė ir SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas. Pasak jo, tai gali sukelti klausimų dėl naujų bankų pritraukimo į Lietuvą. „Akivaizdu, kad užsienio investuotojams bus dar mažiau noro investuoti žinant, jog šioje šalyje, jeigu kas, iš karto atsiranda naujų mokesčių. Ir tas tikslas pritraukti naujų bankų, siūlančių tuos pagrindinius produktus, turbūt nebūtų įgyvendintas“, – teigė T. Povilauskas. Panašiai kalbėjo ir Lietuvos bankų asociacija (LBA). „Pasiūlytas apmokestinimas griauna mūsų valstybės patikimumą tarptautinių investuotojų akyse. Šalies investiciniam patrauklumui būtina skaidri, prognozuojama ir tarptautiniu lygmeniu konkurencinga reguliacinė aplinka. Esame labai susirūpinę, kad naujasis projektas sudarytas neatsižvelgiant į šiuos principus, diskriminuojant vieną verslo sektorių. Siūlomą projektą tiktų pavadinti investuotojų mokesčiu, nes nuo tokio pobūdžio iniciatyvų nėra apsaugota nė viena sritis“, – teigė LBA. Vėliau paaiškėjo, kad LBA dėl šių ketinimų kreipėsi ir į Europos Komisiją. S. Besagirskas nepritarė tokiai nuomonei. Anksčiau kalbėjęs, kad bet koks mokesčių keitimas investicijoms daro neigiamą įtaką, nesutiko, kad bankų mokestis pablogins Lietuvos situaciją. „Bankai nėra vertinami kaip tikras verslo sektorius. Bankų pelnai yra gana dideli visur ir dėl bankų mokesčio neigiamos nuomonės apie mūsų šalį niekas nesusidarys. Čia visiškai nematyčiau problemos ir net pats pritarčiau tam mokesčiui, nes buvo taikoma daug lengvatų ir išimčių“, – sakė jis. „Investuok Lietuvoje“: sprendimai priimami atsargiau ir lėčiau „Investuok Lietuvoje“ Investicijų plėtros departamento direktorė Vida Staskonienė tikino, kad praėjusių metų rekordinis tiesioginių užsienio investicijų projektų skaičius įrodė, jog, nepaisant geopolitinės situacijos, Lietuva išlieka patrauklia vieta tarptautinėms kompanijoms. „Lietuva itin domisi programinės įrangos inžinerijos, debesų kompiuterijos, duomenų analitikos, žaidimų kūrimo ir kitos technologijų kompanijos, toliau stiprėja verslo paslaugų sektorius. Tačiau turime suprasti, jog visiems verslams ekonominis neužtikrintumas, svyruojančios energetikos kainos bei tarptautinės įtampos reiškia, jog sprendimai priimami atsargiau ir lėčiau, – šią tendenciją matome visame pasaulyje“, – teigė ji. Pasak investicijų plėtros departamento direktorės, šiuo metu dėl išorinių veiksnių Lietuvai kaip niekad svarbu ieškoti efektyvių sprendimų ir naujų galimybių. Ji aiškino, kad atsižvelgiant į rinkos poreikius reikia stiprinti talentų pasiūlą – šiuo metu, kaip tikino, jau trūksta fintech, dirbtinio intelekto, kibernetinio saugumo ir kitų IT specialistų. „Būtina užtikrinti ir infrastruktūros poreikius, sklandų susisiekimą oru, gamybai paruoštų sklypų bei pastatų pasiūlą. Taip pat ne tik stipriname ryšius su JAV, Vokietija bei Jungtine Karalyste, bet proaktyviai mezgame ir naujus: ypatingas dėmesys skiriamas Japonijos, Pietų Korėjos, Indijos ir Taivano rinkoms“, – sakė V. Staskonienė. Armonaitė: Lietuva turi dėti visas įmanomas pastangas Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė „Delfi“ teigė, kad investicinę aplinką Lietuvoje 2023 m. daugiausia gali paveikti geopolitiniai iššūkiai, lėtėjantis ekonomikos augimas Europoje ir kai kurių sričių darbuotojų trūkumo problema. „Norint atsverti šias rizikas Lietuva turi dėti visas įmanomas pastangas, kad investuotojams labai svarbi mokestinė aplinka ir verslo priežiūros sistema mūsų šalyje gerėtų, valstybės taikoma administracinė našta – mažėtų. Taip pat svarbus valstybės institucijų gebėjimas priimti greitus sprendimus, susijusius su naujo verslo pradėjimu ar plėtra. Taigi Ekonomikos ir inovacijų ministerija šiemet ir toliau teiks iniciatyvas, kad verslo reguliavimas Lietuvoje paprastėtų, Lietuva taptų atviresnė užsienio talentams, teiks pasiūlymų, kad, vykdant mokesčių sistemos pertvarką, ji išliktų palanki pritraukti naujas investicijas ir kurti naujas darbo vietas“, – sakė ji. Pasak jos, nepaisant lėtėjančio ekonomikos augimo ir dėl to mažėjančio investicijų poreikio, šiemet ministerija tikisi panašaus valstybės pritrauktų užsienio investicijų projektų skaičiaus kaip ir praeitais metais. „2022 m. pritraukti 57 tiesioginių užsienio investicijų projektai. Tikimės, kad užsienio ir Lietuvos investuotojai ir toliau naudosis žaliojo koridoriaus siūlomomis galimybėmis, kuriomis investuotojai gauna mokestinių lengvatų, gali greičiau įsikurti. Praėjusiais metais pasirašytos 5 stambių investicijų sutartys, pagal jas ketinama sukurti apie 1,7 tūkst. darbo vietų ir pritraukti 318 mln. eurų investicijų“, – kalbėjo ministrė. Ji išskyrė, kad prieš kelias savaites Lietuvoje buvo pradėtas naujas stambių investicijų projektas – Nyderlandų bendrovės „Pon.Bike“ dviračių gamyklos statyba Kėdainiuose. „Be to, praėjusią savaitę paskelbėme 13 mln. eurų vertės pirkimą tarptautiniu mastu pripažintam akceleratoriui iš užsienio pritraukti. Pernai į Lietuvos startuolius investuota apie 240 mln. eurų. Ir toliau siekiame didinti galimybes pritraukti užsienio investicijų, nes turime didžiulį veržlių startuolių potencialą“, – sakė ji."   Landsbergių politikavimo su Kinija klaidų pasekmes taisysime, dalindami verslams mūsų bendrus pinigus (mokestinių lengvatų pavidalu). Tai reiškia, kad pensijos, medicininis aptarnavimas, mokyklos ir universitetai, teismų sistema gaus mažiau pinigų. Atimsime iš tų, kas turi mažai, gautus pinigus panaudosime politikavimui. Ar ne?