Mama, a mama, vėl radau auksinį šaukštą smėlyje. Iš kur jis? Tylėk vaikeli, tai Landsbergiai turtus iš Lietuvos vagia...
"„Politico“ antradienį savo publikacijoje paskelbė, kad
Estijai iš Europos Sąjungos (ES) šalių diplomatų ir pareigūnų skrieja kritika
dėl esą netinkamai panaudotos Europos taikos priemonės savo ginkluotei
modernizuoti. Tačiau Estijos pareigūnai kaltinimus atmeta ir teigia, kad
paskleista informacija neteisinga.
Pranešimas yra papildytas Estijos pareigūno komentaru.
Po Rusijos pradėto karo prieš Ukrainą ES įsteigė bendrą
fondą, vadinamą Europos taikos priemone (ETP), skirtą kompensuoti valstybėms
narėms išlaidas už Ukrainai paaukotą įrangą ir ginkluotę.
Anot „Politico“, pastaruoju metu ES auga įtampa dėl to, kiek
pinigų patenka į šį fondą ir kaip jie panaudojami. Apie vidines diskusijas
„Politico“ anonimiškai kalbėjo keli ES diplomatai ir pareigūnai.
Daugiausiai kaltinimų, pasak „Politico“, skriejo Estijai,
kuri, kaip teigiama, netinkamai naudoja fondą, į kurį valstybės narės moka
įnašus pagal savo ekonomikos dydį, savo senstančiai kariuomenei modernizuoti.
Įslaptinti ES Užsienio reikalų ir gynybos departamento
(EFAS) duomenys, kuriuos esą matė „Politico“, rodo, kad šešios šalys savo
prašymus kompensuoti išlaidas apskaičiavo naujos ginkluotės įsigijimo kainomis,
o ne faktine dabartine į Ukrainą išsiųstos įrangos verte. Tai Suomija (kuri,
EFAS duomenimis, pareikalavo 100% pirkimo kainos), Lietuva (93%), Estija (91%),
Prancūzija (71%) ir Švedija (26%). Sąrašo viršuje, matuojant absoliučiais
skaičiais, rikiuojasi Estija, paprašiusi daugiau kaip 160 mln. Eur už
ankstesnes aukas Ukrainai, už kurias jai jau buvo kompensuota 134 mln. Eur.
Kitų valstybių narių diplomatai, anot „Politico“, tokią
praktiką apibūdino kaip šventeivišką Estijos elgesį. Keli ES diplomatai
„Politico“ sakė, kad Kaja Kallas, Estijos premjerė, dažnai ragino ES teikti
didesnę karinę paramą Ukrainai, tačiau kartu ji dosniai remia savo pačios
kariuomenę.
Kaltinimus neigia
Kusti Salmas, Estijos gynybos ministerijos generalinis
sekretorius, pasipiktino leidinyje pasirodžiusia informacija.
„Akivaizdu, kad susiduriame su piktavališka ataka,
„Politico“ skelbia melą, bando įvaryti pleištą tarp ES sąjungininkų, kad
sulėtintų paramą Ukrainai. Viskas daroma pagal taisykles, o absoliučios sumos,
kurias pateikia „Politico“, yra didelės, nes mes atsiuntėme milžinišką pagalbos
paketą, kartais viršijančią tai ką suteikė kitos Vakarų šalys“, – antradienį
Estijos ERR sakė K. Salmas.
K. Salmas nurodė, kad Estija iš ETP gavo daugiau kaip 150
mln. Eur, o Ukrainai iš ETP buvo suteikta daugiau kaip 400 mln. Eur vertės
parama, išreikšta atkuriamąja verte.
„Kalbame apie mažiau nei pusę nominalios atkuriamosios
vertės, kurią gavome atgal“, – aiškino K. Salmas.
Jis taip pridūrė, kad leidinys remiasi anonimiškai jam
suteikta informacija, kurią galėjo suteikti priešiškai Vakarų paramai Ukrainai
nusiteikusios šalys.
Martinas Heremas, Estijos ginkluotųjų pajėgų vadas generolas
leitenantas, taip pat teigė, kad „Politico“ tekste pasirodę teiginiai
neatitinka tikrovės.
Pasak M. Heremo, Estija elgėsi tiksliai taip, kaip jai
nurodė ES. M. Haremas teigė, kad straipsnis yra „tyčiojimasis, piktavališkas,
kažkieno pavydus kalbėjimas, sumišęs su melaginga informacija“.
„Jei kas nors pasakys, kad tai, ką mes siuntėme į Ukrainą,
yra senas šlamštas, paduosiu jį į teismą arba tegul parodo pirštu“, – sakė M.
Heremas.
Jis pažymėjo, kad dalis Ukrainai skirtos pagalbos buvo
pasenusi gamybos požiūriu, tačiau vis dar veikianti.
„Padėdami Ukrainai ES lėšomis, mes tobuliname ir savo
ginkluotę, tai tiesa. Tačiau, kai teikėme pagalbą, nemanėme, kad ES už tai
sumokės. Ji buvo perduota dar prieš tai, kai ES apskritai priėmė tokį
sprendimą“, – pažymėjo M. Heremas.
Arvydas Anušauskas, Lietuvos krašto apsaugos ministras,
teigia, kad „Politico“ tekste pateikta informacija dėl Lietuvos prašymo
kompensuoti išlaidas taip pat yra netiksli.
„Lietuva griežtai vadovaujasi ES valstybių – narių sutarta
metodika, kaip įvertinti perduotos Ukrainai paramos vertę. Šiuo metu sutarta
dėl iki 2022 m. liepos suteiktos paramos dalinio kompensavimo 2023–2027 m.,
taip pat tariamasi dėl tolesnių paramos paketų kompensavimo. Šalių sutarimu
konkretūs grąžinamos paramos skaičiai nėra viešai skelbiami, tačiau iki šiol
sutarta, jog Lietuva atgaus apie penktadalį (20%) suteiktos karinės paramos
Ukrainai vertės ir juos naudos tiek tolimesnei paramai Ukrainai, tiek ir savo
perduotų atsargų atstatymui“, – komentuodamas pasirodžiusį „Politico“ tekstą
savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje teigė A. Anušauskas. (Suprask, leisti Lietuvos gynybos reikalams skirtus pinigus auksinių šaukštų grobstymui yra sena Lietuvos tradicija, pridengiame tai ne suvytusia žole, kaip dera kariuomenei, o ilgomis frazėmis apie tai kaip čia mes gerai viską įslaptinome. (K.))
Savo ruožtu „Politico“ tekste teigė, kad nei Estijos, nei
Lietuvos, nei Suomijos pareigūnai „Politico“ informacijos nekomentavo."
Mieli estai, akmeniniai kirviai jūsų muziejuose vis dar veikia. Ar išsiuntėte juos į Ukrainą? Kokios kompensacijos už juos pareikalavote? Kaip už naujus? Tai buvo brangus šūdas Estijos akmens amžiuje (visai neseniai).
Ar suomių alkoholikė, valdanti vyriausybę, taip pat yra vagilka?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą