„Europos bankai praėjusį mėnesį sumažino paskolų teikimą verslui, dar prieš Silicio slėnio banko ir „Credit Suisse Group AG“ žlugimui sukrėtus pasaulines finansų rinkas.
Tikėtina, kad nuogąstavimai dėl bankų būklės ateinančiais mėnesiais dar labiau sugriežtins skolinimą.
Remiantis Europos centrinio banko paskelbtais duomenimis, vasarį bankai sumažino paskolas euro zonos įmonėms 3 milijardais eurų, ty 3,23 milijardo dolerių, o paskolų augimas, palyginti su praėjusiais metais, sulėtėjo iki 4,9 procento nuo 5,3 procento sausio mėn. Taip pat sulėtėjo skolinimas namų ūkiams.
Griežtinimas įvyko nepaisant to, kad tuo metu bankai iš skolinimo gaudavo didesnį pelną, nei anksčiau žemų palūkanų metais. Kai kurie ekonomistai mano, kad artimiausiais mėnesiais skolinimo mažėjimas gali paspartėti, nes dėl bankų sistemos įtampos bankai tampa dar atsargesni, o tai dar labiau padidina ECB palūkanų normų didinimo įtaką ekonomikos augimui.
„Visas pastarojo meto pakilimų poveikis ekonomikai vis dar turi išgyventi, o pastarojo meto neramumai, nors šiuo metu yra labai neaiškūs, greičiausiai stabdys ekonominę veiklą“, – sakė ING banko ekonomistas Bertas Colijnas.
Europos centrinis bankas didina bazinę palūkanų normą nuo liepos mėnesio, reaguodamas į vartotojų kainų infliacijos šuolį, praėjusiais metais paskelbus sankcijas Rusijai.
Jis mano, kad šie žingsniai veikia sugriežtinus finansines sąlygas, pavyzdžiui, didinant įmonių ir namų ūkių skolinimosi išlaidas.
Įtampa bankų sistemoje tapo vienu iš Europos milžinų žlugimu, kai Šveicarijos reguliuotojai patraukė UBS Group AG perimti ilgametę konkurentę Credit Suisse, kurią susilpnino ilgus metus trukę skandalai ir prekybos nuostoliai.
Tačiau akcijų kainos krito, o kai kurių Europos bankų finansavimo sąnaudos išaugo nuo tada, kai anksčiau šį mėnesį žlugo JAV Silicio slėnio bankas, todėl buvo atkreiptas dėmesys į iššūkius, susijusius su staigiu centrinio banko palūkanų normų augimu.
„Deutsche Bank“ akcijos penktadienį smarkiai nukrito, o draudimo nuo galimo banko įsipareigojimų nevykdymo išlaidos pakilo, todėl baiminamasi, kad pasitikėjimo praradimas po Silicio slėnio banko žlugimo ir valstybės perimto „Credit Suisse“ perėmimo. Pirmadienį akcijos pabrango 6 proc., kai keli analitikai teigė, kad „Deutsche Bank“ nepatiria jokių sunkumų.
Šveicarijos žingsnis panaikinti 17 mlrd. USD vertės „Credit Suisse“ AT1 obligacijų pakirto pasitikėjimą maždaug 250 mlrd. dolerių rinka.
„Akivaizdu, kad rizika finansiniam stabilumui išaugo“, – sakė Tarptautinio valiutos fondo vadovė Kristalina Georgieva sekmadienį. „Spartus perėjimas nuo užsitęsusio žemų palūkanų laikotarpio prie daug aukštesnių palūkanų neišvengiamai sukelia įtampą ir pažeidžiamumą.
Susidūrę su indėlių atėmimo grėsme, kuri būdinga ir SVB, ir Credit Suisse padermėms, bankai, greičiausiai, turės mokėti daugiau taupantiems, todėl turės imti daugiau mokesčių už savo paskolas.
Pirmadienį paskelbti skaičiai rodo, kad namų ūkiai ir įmonės vasarį antrą mėnesį iš eilės atsiėmė indėlius iš bankų, nes ieškojo didesnės grąžos.
„Jie investavo dalį tų pinigų į bankų išleistas obligacijas, todėl tai nebūtinai yra ženklas, kad klientai praranda tikėjimą bankų sistema“, – sakė „Capital Economics“ ekonomistas Jackas Allenas-Reynoldsas.
Kai kurie ECB politikos formuotojai perspėja, kad bankų skolinimo mažėjimas buvo staigesnis, nei ankstesniais pinigų politikos griežtinimo laikotarpiais, o tai galbūt sustiprino centrinio banko pinigų politikos poveikį ekonomikai.
„Koregavimo dydis ir greitis rodo, kad mūsų pinigų politikos perdavimas ekonomikai galėjo sustiprėti“, – trečiadienį kalboje sakė ECB pareigūnas Fabio Panetta.
Tačiau nors įtampa bankų sistemoje gali sustiprinti palūkanų didinimo įtaką ekonomikai ateinančiais mėnesiais, taip pat yra ženklų, kad euro zonos ekonomika pasirodo dar atsparesnė, nei tikėjosi politikos formuotojai.
Penktadienį paskelbtos euro zonos įmonių apklausos užfiksavo netikėtą aktyvumo padidėjimą kovo mėnesį, o pirmadienį paskelbta Vokietijos įmonių apklausa užfiksavo pasitikėjimo pagyvėjimą.
Tai rodo, kad infliacija gali pasirodyti patvaresnė, nei tikėtasi, o politikos formuotojams ateinančiais mėnesiais teks kelti sudėtingų problemų.
„Standard & Poor's ekonomistai mano, kad dėl nepastovios infliacijos aplinkybės privers ECB kelti palūkanų normas ilgiau, nei tikėjomės anksčiau, nebent rinkos suirutė pakenks dabartinėms augimo ir infliacijos perspektyvoms, jie parašė savo naujausioje ataskaitoje apie euro zonos perspektyvas pirmadienį." [1]
1. Eurozone Banks Throttle Back Lending --- Fears could intensify the trend, which was under way before this month's failures
Hannon, Paul. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]. 28 Mar 2023: B.6.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą