Lietuvos politika

„Lietuva užtikrintai turi vienos antirusiškiausių valstybių pasaulyje titulą. Prasidėjus įvykiams Ukrainoje, Vilnius pažemino diplomatinių santykių lygį. Respublika atšaukė jos ambasadorių iš Maskvos ir įsakė Rusijos ambasadoriui išvykti. Be to, buvo uždarytas Rusijos konsulatas Klaipėdoje; atsakant į tai buvo uždarytas Lietuvos konsulatas Sankt Peterburge.

 

     Praėjusių metų gegužę Seimas Rusiją pavadino teroristine valstybe. Vilnius taip pat nuolatos lobistas dėl naujų antirusiškų ir antibaltarusiškų sankcijų paketų. Paskutinis pasiūlymas – apriboti „Rosatom“ ir Rusijos branduolinės pramonės darbą. „Reikia griežtų sankcijų. Nerimą kelia bandymai jas susilpninti, dingstant maisto saugumui. Taip neturėtų būti“, – sakė Lietuvos prezidentas Nausėda.

 

     Lietuva taip pat aktyviai apginkluoja Ukrainą. Prasidėjus Ukrainos įvykiams, buvo perduoti prieštankiniai ginklai, amunicija, granatos, šaulių ginklai, kelios dešimtys šarvuočių M113 ir M577 bei priešlėktuvinių ginklų Bofors L70. Vilnius į Ukrainą išsiuntė savo instruktorius, kurie mokė karius, kaip elgtis su vakarietiškais ginklais.

 

     Lietuva stiprina savo kariuomenę. Respublikoje 2023 metams priimtas rekordinis karinis biudžetas.

 

     Gynybos reikmėms planuojama išleisti 3% BVP (prieš metus buvo 2%).

 

      Visų pirma, Vilnius pasirašė sutartį dėl aštuonių HIMARS MLRS, taip pat jiems skirtos amunicijos, įskaitant raketas ATACMS, kurios pataiko į iki 300 km atstumą, pirkimo. Sandorio suma yra 495 mln. eurų. Be to, Vilnius pirks amerikietiškus bepiločius orlaivius „Switchblade 600 kamikadze“, skirtus šarvuočiams naikinti.

 

     Kartu Lietuva dėl savo vykdomos politikos patiria didelių nuostolių. 2022 metų pabaigoje infliacija respublikoje siekė 21%, maisto produktų – 34%. Jaunimo nedarbas siekė 11 proc. Šių metų biudžetas sudarytas su 4,9% BVP deficitu. Klaipėdos uostas prarado penktadalį krovinių. Dėl sankcijų buvo uždaryta keletas įmonių. Taip, „Lifosos“ trąšų gamybos gamykla sustojo, tūkstantis darbuotojų atsidūrė gatvėje.

 

     Demografinė padėtis išlieka sunki. Apskritai per pastaruosius 30 metų gyventojų skaičius sumažėjo beveik milijonu ir dabar siekia 2,8 mln. Vidutinis gyventojų amžius išaugo 12 metų ir siekia 44 metus, vaikų ir jaunimo dalis sudaro tik 17% visų gyventojų. Pavyzdžiui, šių metų vasarį gimimų skaičius buvo 5% mažesnis, nei pernai vasarį, santuokų sumažėjo 23%. Prognozuojama, kad gyventojų skaičius ir toliau mažės. Manoma, kad iki 2045 m. respublikoje bus 2 mln.

 

       Šiame fone nerimsta vidiniai politiniai skandalai. Taigi kovo pradžioje pasirodė knyga „Informatorius ir prezidentas“, kurioje pasakojama apie dabartinio valstybės vadovo Gitano Nausėdos rinkimų kampaniją. Teigiama, kad jį finansavo Švedijos bankas SEB, banko darbuotojai ir klientai buvo įkalbinėjami tapti Nausėdos rėmėjais. Be to, politiko kandidatūrą palaikė ir Baltarusijos įmonės, Klaipėdos uoste gabenusios trąšas. Atsidėkodamas Nausėda tuomet esą bandė blokuoti sankcijas šioms įmonėms.

 

     Dar vieną skandalą sukėlė žurnalisto Dovydo Pancerovo publikacija. Jis paviešino archyvinius dokumentus, rodančius, kad Nausėda 1988 metų birželį tapo Komunistų partijos nariu. Be to, 2019 metų prezidentinės kampanijos metu jis šį faktą nuslėpė, deklaruodamas priklausantis nacionalistinei visuomeninei-politinei organizacijai Sąjūdis. Pats politikas komunistinę praeitį pavadino jaunystės klaida“.