"Palestiniečių karinei grupuotei netikėtai užpuolus Izraelį,
itin susiskaldžiusiame pasaulyje įsižiebė dar vienas karas. Ekspertai
prognozuoja, kad jis ilgai netruks, tačiau konfliktas tarp Izraelio ir
Palestinos toliau tęsis. Kol didelė dalis Vakarų šalių ir visuomenės pareiškia
paramą Izraeliui, kiti atkreipia dėmesį, kad karas neturėtų stebinti, esą
Palestina ilgus metus yra okupuota Izraelio ir panašių veiksmų anksčiau ar
vėliau buvo galima tikėtis. Apie tai, kaip reikėtų vertinti šį karą ir ar kas
nors yra pajėgus išspręsti šį ilgaamžį konfliktą, Žinių radijo laidoje
„Aktualusis interviu“ pasakojo Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir
politikos mokslų instituto dėstytoja, dr. Ieva Koreivaitė.
Palestiniečių nepasitenkinimas augo kelerius metus
Kaip teigė dr. I. Koreivaitė, tai, kas Izraelyje įvyko
šeštadienio rytą – jos nenustebino.
„Pastaruosius 2 metus, iš tikrųjų, vyko nuolatiniai smurto
protrūkiai tarp „Hamas“ iš Gazos ruožo ir tarp Izraelio saugumo pajėgų.
Pavyzdžiui, ir 2021 metais pavasarį vyko toks intensyvus 11-os dienų
konfliktas, kai buvo iš Gazos ruožo paleistos raketos, buvo skaičiuojamos
civilės aukos ir tiesiog akivaizdu yra, kad „Hamas“ yra gyvybinga organizacija.
Taip yra dėl kelių priežasčių. Pirma, ji turi stiprius užsienio donorus,
finansinius donorus ir gauna žvalgybinę informaciją, taip pat ši organizacija
yra kažkiek priklausoma nuo Irano, galbūt Rusijos, kitų arabų valstybių, o
regione situacija yra ypatingai įtempta. Žodžiu, vidurio regiono valstybės
stengiasi užsiimti įvairias strategines pozicijas“, – teigė ji.
Anot pašnekovės, visa tai susieina į vieną didelę grandinę,
su įvairiausiais strateginiais interesais.
„Palestinos-Izraelio konfliktas visada buvo kažkaip susijęs
su šių šalių interesais, tai natūralu, kad „Hamas“ buvo palaikoma tų finansinių
donorų, jų interesų. Plius, vargu, ar „Hamas“ galėtų save legitimizuoti kaip
palestinietišką judėjimą, jeigu nebūtų okupacijos faktoriaus, kad Izraelis,
kaip valstybė, yra okupavęs gretimus du regionus, tai yra Vakarų krantą ir
Gazos ruožą, ir ten, iš tikrųjų, pastaruosius du metus vykdė, sakyčiau, itin
agresyvią ekspansionistinę politiką. Vakarų krante buvo vykdoma aneksija, Gazos
ruožas buvo blokuojamas, buvo sukelta humanitarinė krizė, tai, vėlgi, matėsi,
kad palestiniečių nepasitenkinimas augo“, – teigė I. Koreivaitė.
Pasak jos, jau 2021-ųjų metų apklausų duomenys rodė, jog
„Hamas“ palaikymas yra stipriai išaugęs net ir Vakarų krante.
„Tai yra absoliučiai neįprasta, nes „Hamas“ nebuvo palaikomi
Vakarų krante. Vakarų krantas laikėsi tokio nuosaikaus, taikaus pasipriešinimo
idėjos ir „Hamas“ jie nepalaikė“, – teigė Vilniaus universiteto Tarptautinių
santykių ir politikos mokslų instituto dėstytoja.
Tačiau, anot pašnekovės, ilgainiui Izraelio saugumo pajėgų
veiksmai pradėjo kelti nepasitenkinimą iš palestiniečių pusės.
„Tas jausmas šiek tiek sustiprino pačią „Hamas“, darė ją dar
gyvybingesne organizacija, nors šiaip, jeigu apklaustumėme palestiniečius, ar
jie norėtų gyventi „Hamas“ sukurtoje islamistinėje Palestinoje, tai tikrai
milžiniškas nuošimtis žmonių nenorėtų, bet dabartinėje, tokioje konflikto
situacijoje, kai Izraelio Vyriausybė buvo priėmusi sprendimą niekaip nesiderėti
su Palestina, ignoruoti jos poreikius, vykdyti aneksiją – palaikymas buvo
augantis“, – aiškino I. Koreivaitė.
Ateitį prognozuoti sunku
Konflikto, kurio padarinius matome šiandien, išspręsti
nepavyksta jau ilgus metus. I. Koreivaitės teigimu, konflikto sprendinių
ieškota ir būta įvairių, tačiau jie – neatrodė pakankamai realūs.
„Buvo kaip ir priimtas toks konsensusas, sukurti Palestiną
su 67-tų metų sienomis ir, kad atsirastų dvi valstybės, bet Izraelis niekada
negalėjo su tuo sutikti, nes tai visiškai prieštaravo jo nacionaliniam
interesui ir saugumo poreikiui. Niekada Izraelis ir nesėdo prie to derybų
stalo, nes tai tiesiog prieštarauja jo interesui“, – aiškino ji.
Pasak pašnekovės, dabar vertėtų atkreipti dėmesį į dabartinę
Izraelio Vyriausybę.
„Buvo priimtas toks labai intensyvios Vakarų kranto
aneksijos planas. Jis išprovokavo, iš dalies, konfliktą. Dabar, koks gali būti
sprendinys? Vėlgi, kalbėti apie Palestinos sukūrimą – be galo sudėtinga, nes
tai ir nesaugu, ir neaišku, ar įmanoma. Kalbėti apie nuosaikesnę politiką ir
kažkokį pasiūlymą Palestinai – čia, galbūt, būtų erdvė, bet čia tokia labai
tolima strategija“, – teigė I. Koreivaitė.
Tiesa, svarstymų, jog reikėtų pradėti kalbėti su Palestina –
yra, tačiau artimiausiu laiku to tikėtis nereikėtų.
„Izraeliui tai yra kaip saugumo strategija, bet, manau, tai
yra tolima ateitis. Dabar turbūt mes matysime tiesiog Izraelio atsaką, kuris
tikrai gali kainuoti labai daug palestiniečių civilių aukų. „Hamas“
sunaikinimas yra kvestionuojamas. Tada dar gali atsitikti taip, kad, jeigu
Izraelis nuspręs atsakyti dideliu smurtu prieš Gazos ruožą, gali būti, kad
„Hezbollah“ gali ryžtis atidaryti frontą su Izraeliu ir tada, vėlgi, tai yra
neprognozuojama konflikto baigtis, nes neaišku, ką Iranas darys“, – teigė I.
Koreivaitė.”
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą