„JAV praėjusiais metais sankcionavo Maskvoje įsikūrusią kriptovaliutų keityklą, kad sutrukdytų Rusijos pastangoms išvengti finansinės blokados, įvestos po įvykių Ukrainoje.
Praėjus metams, ši birža klesti.
Nepaisant jos vietos JAV juodajame sąraše, ribojančiame sandorius su subjektais, kuriems taikomos sankcijos, pagal prekybos duomenis ir su įmone susipažinusius žmones „Garantex“ tapo pagrindiniu kanalu, kuriuo rusai perkelia lėšas į šalį ir iš jos.
Tai taip pat buvo priemonė Rusijos kibernetiniams nusikaltėliams plauti jų pajamas, teigia JAV valdžios institucijos.
Augantis Garantex, kaip pasaulinio neteisėtų lėšų kanalo, vaidmuo buvo pabrėžtas įrodymais, kad palestiniečių kovotojai iš dalies finansavo jų operacijas kriptovaliuta prieš spalio 7 d. išpuolius Izraelyje. Skaitmeninės piniginės, kontroliuojamos palestiniečių islamo džihado, prisijungusio prie „Hamas“ per atakas, per „Garantex“ gavo 93 mln. dolerių.
Praėjusių metų JAV iždo ataskaitoje teigiama, kad finansinių nusikaltimų kontrolės spragos kriptovaliutų biržose gali leisti teroristinėms grupėms piktnaudžiauti jomis. Izraelio gynybos ministras Yoavas Gallantas praėjusią vasarą sakė, kad dėl skaitmeninių valiutų teroristų finansavimo sustabdymo darbas tampa vis sudėtingesnis.
Rusijoje keitykla naudojama rubliams pervesti į kitas valiutas, o tai yra sunkiau dėl sankcijų Rusijos bankams po invazijos į Ukrainą. Klientai įneša rublius grynaisiais „Garantex“ biuruose, kad gautų kriptovaliutą, visų pirma stabiliųjų monetų pavidalu – per populiarią skaitmeninės valiutos rūšį, dažnai susietą su JAV doleriu. Tada juos, kaip tradicinę valiutą, galima išimti užsienyje iš vietinių partnerių tinklo, o operacijų įrašai yra menki.
Pasak kriptovaliutų duomenų teikėjo „Coinpaprika“, klientų sandoriai platformoje liepos mėnesį sudarė apie 865 mln. dolerių.
Skaičiai rodo, kaip kriptovaliuta tapo pagrindine silpna vieta Bideno administracijos pastangose pasmaugti Rusijos ekonomiką. Iždo departamentas skyrė sankcijas daugiau, nei 80% Rusijos bankų sektoriaus, apribodamas, kaip rusai gali perkelti pinigus per užsienio bankus.
Šiais metais Rusijos bankas paskelbė, kad kriptovaliuta tapo „alternatyviu metodu“ atsiskaityti už sandorius ir pervesti lėšas.
„Garantex“ plėtra kelia klausimų dėl JAV sankcijų veiksmingumo, kai jos yra nukreiptos į subjektus, kurie yra finansiškai izoliuoti priešiškoje teritorijoje, sakė buvęs aukšto rango iždo ir Baltųjų rūmų kovos su terorizmu pareigūnas Juanas Zarate'as. „Tai rodo, ką OFAC gali padaryti“, – sakė Zarate, turėdamas omenyje Iždo užsienio turto kontrolės biurą. „OFAC įrankiai, nors ir galingi, nėra sidabrinė kulka."
Vyresnysis iždo pareigūnas „The Wall Street Journal“ sakė, kad departamentas atidžiai stebi „Garantex“ ir dirbo su partneriais bei sąjungininkais, kad uždarytų ją, kaip mokėjimo kanalą. Iždas įvertino, kad turtingi Rusijos asmenys dažnai naudodavo „Garantex“, kad išvežtų pinigus iš šalies. Departamentas svarsto imtis veiksmų prieš veikėjus, kurie „Garantex“ naudoja tarpvalstybiniams sandoriams, sakė pareigūnas.
„Garantex“, pradėta 2019 m., yra pati populiariausia kriptovaliutų birža Rusijoje, kurioje prekiaujama rubliais.
Dar visai neseniai „Binance“, didžiausia pasaulyje kriptovaliutų birža, taip pat leido rusams konvertuoti rublius į kriptovaliutą, nors jos prekybos rubliais apimtys sudarė tik dalį „Garantex“. „Binance“ pardavė Rusijos verslą rugsėjį, praėjus mėnesiui po to, kai „Journal“ parašė apie jos klientų naudojimąsi Rusijos bankais, kuriems taikomos sankcijos.
Iždo departamentas sankcionavo virtinę Rusijos kriptovaliutų įmonių, skirdamas tai kovai su elektroniniais nusikaltimais ir jų naudojimu sankcionuotų subjektų. Analitikai teigė, kad kai kurios įmonės užsidarė, bet vėl atsirado naujais pavadinimais, pasinaudojant lengvu kriptovaliutų infrastruktūros, ypač skaitmeninių piniginių, kuriose yra žetonų, atkartojimu.
„Garantex“ išgyveno ir netgi klestėjo. Siekdama ir toliau aptarnauti savo klientų bazę, „Garantex“ perkėlė IT infrastruktūrą į Rusiją iš originalios neatskleistos vietos ir užmezgė partnerystes populiariose Rusijos emigrantų vietose, tokiose, kaip Dubajus ir Tailandas.
Garantex administratorius gyrėsi klientams, kad Iždo sankcijos biržai tebuvo gera jos paslaugų reklama.
Pasak JAV iždo, bendrovė ilgą laiką buvo populiari tarp nusikalstamų grupuočių, norinčių išplauti neteisėtas lėšas. Birža reikalavo iš klientų, įnešančių grynuosius pinigus, mažai informacijos ar tapatybės, todėl nusikaltėliai galėjo konvertuoti pajamas į kriptovaliutą ir atsiimti jas kaip kitą valiutą.
Evgenia Burova, „Garantex“ komunikacijos direktorė, žurnalui sakė, kad jos apimtys išaugo kartu su kriptovaliutų prekybos Rusijoje augimu per pastaruosius metus.
Burova ginčijo JAV Iždo apibūdinimą „Garantex“ teigdama, kad birža visiškai netoleruoja pinigų plovimo ir naudoja, jos teigimu, naujausią Rusijoje pagamintą atitikties programinę įrangą. Iždas turėjo politinę darbotvarkę nukreipti „Garantex“, kurios serveriai, darbuotojai ir klientų bazė buvo Rusijoje, sakė ji. „Esame lyderiai tik vienoje dimensijoje: prekyba kriptovaliutomis prieš Rusijos rublį“, – sakė Burova.
Konflikto metu „Garantex“ klientų skaičius išaugo ir apėmė paprastus rusus ir vietines įmones, ieškančias greito ir pigaus būdo išvežti iš šalies ir į ją išvežti dideles sumas rubliais. Nors sankcijos pirmiausia draudžia žmonėms ir įmonėms, turinčioms ryšių su JAV, turėti reikalų su subjektais, įtrauktais į juodąjį sąrašą, Iždo departamentas taip pat teigė, kad ne JAV asmenys taip pat susiduria su rizika, jei apeis sankcijas Rusijai arba teiks paramą veikėjams, kuriems jau taikomos sankcijos.
Per vieną sandorį „Garantex“ praneša klientams, kad jos biure Maskvoje priima iki 100 milijonų rublių grynaisiais arba maždaug 1 milijoną JAV dolerių pagal dabartinį valiutos kursą. Tokio dydžio operacijos rubliais dažnai kelia susirūpinimą tarptautiniuose bankuose, todėl sąskaitos užšaldomos ir klientų reikalaujama pateikti daugiau informacijos. „Garantex“ klientai galėjo atlikti kelis tokius sandorius, nepakeldami raudonų vėliavėlių.
Nuo įvykių Ukrainoje pradžios 2022 m. vasario mėn., „Coinpaprika“ duomenimis, per „Garantex“ nuplaukė mažiausiai 7 mlrd. dolerių
Kita kriptovaliutų tyrimų įmonė, stebėjusi srautus per „Garantex“ blokų grandinėje, teigė, kad bendra suma gali būti už šį skaičių kartais ir vertinama net 30 mlrd. dolerių.
Burova atsisakė pasidalyti pačios „Garantex“ duomenimis.
Maskvoje įsikūrusio Makroekonominės analizės ir trumpalaikių prognozių centro ataskaitoje rusai vis dar išsiuntė daugiau lėšų į užsienį per bankus, o 2022 m. jų suma sieks 33 mlrd. dolerių. Taip yra todėl, kad ne visiems Rusijos bankams buvo taikomos sankcijos, o kai kurie užsienio bankai vis dar priima rublių pervedimus.
„Garantex“ veikla pastaruoju metu išaugo, o vidutinės dienos apimtys pasiekė aukščiausią rugpjūtį – paskutinį „Coinpaprika“ duomenų mėnesį. JAV ir Europos Sąjunga šiemet sugriežtino sankcijas Rusijos bankams.
Šis pasakojimas apie „Garantex“ iškilimą paremtas interviu su esamais ir buvusiais Rusijos ir Europos vyriausybių tyrėjais, buvusiais jos įkūrėjų bendradarbiais ir patarėjais bei jos veiklą stebėjusiais mokslininkais. Informacija taip pat buvo paimta iš įmonių įrašų, „blokų grandinės“ analizės duomenų ir „Garantex“ klientų pokalbių grupių.
„Garantex“ misija visada buvo padėti rusams perkelti grynuosius pinigus visame pasaulyje. Jos įkūrėjai – Rusijos interneto verslininkas Stanislavas Drugalevas ir buvęs Maskvos rajono pavaduotojas Sergejus Mendelejevas – įkūrė parduotuvę viename prestižiškiausių Maskvos verslo adresų – komplekse „Federation Tower“. Bendrovė norėjo leisti klientams išsigryninti pinigus „bet kurioje pasaulio vietoje, išskyrus, galbūt, Antarktidą“, – pašnekovui sakė Mendelejevas.
Verslas suklestėjo. Įsilaužėliai, narkotikų prekeiviai ir kitos nusikalstamos grupuotės per „Garantex“ pervedė daugiau, nei 100 mln. dolerių. „Chainalysis“, pirmaujanti „blokų grandinės“ tyrėja, padedanti JAV valdžios institucijoms kriptovaliutų tyrimuose, teigė, kad maždaug trečdalis 2 mlrd. dolerių yra nusikaltėlių pinigai.
Rusijos teisėsauga vis labiau kontroliuoja biržą, rengia reidus jos patalpose ir verčia ją dalytis duomenimis apie vartotojus, sakė su jos veikla susipažinę žmonės.
Vieną 2020 metų rugsėjo naktį Drugalevo žmona Oksana Drugaleva buvo namuose Maskvoje, kai ginkluoti pareigūnai išlaužė jos duris. Jie ieškojo jos vyro. Pasak Drugalevos ir buvusio Rusijos teisėsaugos pareigūno, tiesiogiai žinančio apie bylą, jis sutiko policijai pateikti informaciją apie nusikalstamas grupuotes, naudojančias Garantex, ir buvo paleistas.
Drugalevas persikėlė į Dubajų, o jo žmona liko Maskvoje. Kitą vasarį jos vyro kūnas buvo rastas po tiltu Dubajuje. Dingo jo nešiojamas kompiuteris.
Vėliau ji Rusijos „YouTube“ kanalui pasakė, kad iš Dubajaus policijos niekada negavo išsamaus paaiškinimo apie mirtį.
„Garantex“ Drugalevo mirties detalės buvo mažai aptartos. Karmo Neideris, tuometinis Estijoje įsteigto vietinio padalinio „Garantex“ valdybos narys, sakė, kad jam buvo pasakyta tiesiog, kad jis žuvo per nelaimingą atsitikimą.
Po dviejų mėnesių Drugalevo pakaitalas prisijungė prie kitų kriptovaliutų vadovų susitikime Maskvoje su Federaline saugumo tarnyba. Policijos pareigūnai teigė norintys „maksimalaus informacijos kiekio“ apie jų platformų naudotojus, teigiama policijos ir kelių dalyvių pateiktoje skaidrėje.
Komunikacijos direktorė Burova teigė, kad „Garantex“ remia nacionalines ir tarptautines kovos su nusikalstamumu iniciatyvas. Ji teigė, kad bendrovė neturi politinių ryšių ir bendradarbiavo su Rusijos teisėsauga „neperžengiant teisėtų ribų“. Ji atsisakė komentuoti Drugalevo mirtį, teigdama, kad tai privatus reikalas.
„Garantex“ pakilo aukštai 2022 m. sausį, Ukrainos įvykių priešaušryje. Kompanija surengė jubiliejinį vakarėlį „Federation Tower“, kurio metu svečiai gėrė šampaną ir šoko pagal techno. Vaizdo įraše, paskelbtame „Instagram“, Burova supjaustė tortą, padengtą, kaip atrodė, 100 dolerių banknotais ir kriptovaliutomis, pavaizduotomis stabiliomis monetomis.
Kilus konfliktui, „Garantex“ nervingiems vartotojams pasakė, kad neketina blokuoti Rusijos sąskaitų, kaip tai darė kai kurios tarptautinės kriptovaliutų įmonės, rašoma žurnale „Journal“ matytame privataus pokalbio klientams. „Grynųjų pinigų užtenka visiems“, – pokalbyje, kuris vyko „Telegram“ susirašinėjimo programėlėje, sakė „Garantex“ administratorius, vadinamas tiesiog Jevgenijus.
Prie jos biuro Federacijos bokšto 14 aukšte susidarė valandų eilės. Dieną ir naktį klientai laukė, kol galės įnešti rublius ir dolerius grynaisiais ir mainais gauti kriptovaliutą – dažniausiai tether.
Kai vienas vartotojas išreiškė susirūpinimą dėl didelių valiutos sumų nešiojimo į biurą, Jevgenijus jiems pasakė pokalbyje: „Atneškite didesnį krepšį“.
Iždas tą balandį paskelbė sankcijas Garantex. Biržos darbuotojai patikino klientus, kad ji veiks, kaip įprasta, nes ji neturi turto JAV, o jos kriptovaliutų atsargos buvo laikomos „neutraliose jurisdikcijose“.
„Mūsų apimtys tik augs po tokios geros reklamos iš užsienio“, – kalbėjo Jevgenijus klientams pokalbyje, kuriame yra apie 7500 narių.
Tuo metu, kai buvo paskelbta sankcija, „Garantex“ jau buvo perkėlusi savo IT infrastruktūrą į Rusiją, už JAV pasiekiamų ribų, pasak Burovos, kuri atsisakė pasakyti, kur buvo anksčiau.
Praėjus trims savaitėms po sankcijų, „Garantex“ klientams pranešė, kad pradėjo partnerystę su operatoriumi „Bithauz“ Jungtiniuose Arabų Emyratuose. Asmeniškai „Bithauz“ Dubajaus biure klientai vienu metu galėjo prekiauti iki 5 mln. dolerių, pervedant į dirhamus, vietinę valiutą ir dolerius.
„Bithauz“ valdė Dubajuje įsikūrusi įmonė „MKAN Coin“, „Bithauz“ operatoriai sakė klientams pagal „Telegram“ tarpusavio žinutes. „MKAN Coin“ balandį, praėjus vos kelioms savaitėms po „Garantex“ sankcijų, užregistravo buvęs „Garantex“ vadovas Mohammadas Khalifa. Anksčiau jis buvo aukšto rango pareigūnas Dubajaus tarptautiniame finansų centre – verslo centre, kurį prižiūri emyrato finansų reguliavimo institucija.
„MKAN Coin“ leidiniui „Journal“ sakė, kad nevykdo „Bithauz“ veiklos, su kuria ji turi bendrą biurą, tačiau teigė, kad „Bithauz“ nukreipė klientus į jį. MKAN Coin elektroniniame laiške teigė, kad ji nediskriminuoja skirtingų tautybių ir griežtai laikosi visų JAE įstatymų.
„Garantex“ paskelbė apie išėmimo galimybes Turkijoje, Kazachstane ir kitose su Rusija besiribojančiose šalyse, kuriose gyveno auganti diaspora.
Iždas savo pranešime dėl sankcijų nurodė kelis „Garantex“ skaitmeninės piniginės adresus, todėl birža klientams pranešė, kad reguliariai keičia jos pinigines, kad išvengtų valdžios institucijų ir kitų kriptovaliutų biržų naudojamos sekimo programinės įrangos.
Remiantis Šveicarijos tyrimų bendrovės „Global Ledger“ analize, „Garantex“, siekdama diskretiškai siųsti kriptovaliutą klientams, perkėlė žetonus per ilgas piniginių grandines, kurių skaičius buvo keliolika ar daugiau, kartu sumaišydama lėšas iš kitų šaltinių. „Garantex“ dažnai atsisakydavo piniginės, panaudojusi ją vienam pervedimui, nustatė „Global Ledger“. Antroji „blokų grandinės“ analizės įmonė teigė padariusi panašių išvadų.
„Garantex“ pastangos nugalėjo savo klientus. „Ją pakeisti nėra kuo“, – 2022 m. birželį pokalbių grupėje rašė Danielis Šiškinas, Sankt Peterburgo kriptovaliutų prekiautojas ir baro vadovas. Šiškinas, prašomas komentuoti, neatsakė.
2022 m. spalio 10 d. per Rusijos kriptovaliutų „Telegram“ kanalus išplatino vaizdo įrašą, kuriame matyti ginkluota policija Federacijos bokšto būstinėje. „Garantex“ be jokio paaiškinimo įspėjo klientus, kad jos biuras Maskvoje laikinai uždarytas. – Ar birža bus uždaryta? – paklausė klientas pokalbyje.
Administratorius Jevgenijus patvirtino policijos apsilankymą žinutėmis kitai pokalbių grupei, liepdamas žmonėms nesijaudinti.
"Buvo tiek daug valdžios apsilankymų, kad praradau skaičių. Nieko naujo. Daug sukčių dirba per P2P, tada šie vaikinai atvyksta pasiteirauti", - rašė jis. Jis turėjo omenyje tarpusavio kriptovaliutų prekybą, kai birža yra platforma tiesiogiai sujungti pirkėjus ir pardavėjus.
Jevgenijus žurnalui sakė, kad yra tik „Telegram“ kanalo moderatorius, ir perdavė klausimus „Garantex“ „oficialiems atstovams“. Burova į klausimus apie jo žinutes klientams neatsakė.
Vakare po apsilankymo policijoje „Garantex“ klientams pasakė, kad biuras grįžo į įprastas vėžes. Šią vasarą, išaugus prekybos apimtims, „Garantex“ pokalbyje paskelbė apie naują partnerį Tailande, kuris galėtų padėti klientams įsigyti nekilnojamąjį turtą su kriptovaliuta. „Mes neketiname sustoti“, – sakoma jame.“ [1]
1. Crypto Link to Crime, Terror, Rich Russians --- Garantex helps defy Treasury sanctions by channeling rubles to crypto to dollars. Berwick, Angus. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 14 Oct 2023: A.13.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą