Sekėjai

Ieškoti šiame dienoraštyje

2023 m. spalio 23 d., pirmadienis

Įkaitai apsunkina karinės operacijos Gazoje planavimą


     „Izraelis susiduria su kankinančia dilema, kai sveria kitą jo karo Gazoje etapą: jei jis leis prasidėti deryboms dėl mažiausiai 200 „Hamas“ įkaitų likimo, jis rizikuoja įklimpti į netiesiogines derybas su grupe, kurią prisiekė sutraiškyti.

 

     Tačiau jei ji tęs gresiančią sausumos operaciją, prieš paleidžiant daugiau įkaitų, gresia dar didesnės aukos ir tarptautinis spaudimas apriboti jo veiklą, kai jis kovoja su palestiniečių kovotojais, tankiai apgyvendintame, anklave.

 

     Tai vienas iš daugelio kompleksinių sprendimų, su kuriais susiduria ministro pirmininko Benjamino Netanyahu kabinetas ir Izraelio vadai, kai jie svarsto, kada pereiti nuo Gazos bombardavimo iš oro į kur kas sudėtingesnį sausumos kovos etapą.

 

     Kartu su civilių aukų pavojumi, plataus masto invazija į Gazą gali sukelti antrą frontą, jei Irano remiama Libano kovotojų grupuotė Hezbollah pasinaudos proga, kol Izraelis kovos prieš Hamasą ir paleis tūkstančius raketų ir ginkluotų bepiločių orlaivių, turimų jos arsenale. Didžioji dalis Izraelio saugumo institucijų laiko „Hezbollah“ didžiausia grėsme.

 

     Jei Izraelis pasirinks ribotesnę operaciją Gazoje, siekdamas užkirsti kelią konflikto plitimui ir apsaugoti civilius gyventojus, jis gali patekti į aštrų kovos su sukilėliais konfliktą, dėl kurio Hamas bus nukentėjęs, tačiau vis dar kels grėsmę po to, kai spalio 7 d. Izraelyje užpuolė 1400 žmonių.

 

     „Kabinete nuolat vyksta diskusijos apie tai, kiek toli eiti“, – sakė Chuckas Freilichas, buvęs patarėjo nacionalinio saugumo klausimais Izraelyje pavaduotojas ir Tel Avivo ekspertų grupės Nacionalinio saugumo studijų instituto vyresnysis mokslo darbuotojas. „Izraelis turi parodyti, kad nėra aplinkybių, kuriomis būtų galima išsisukti po Izraelio teritorijos užėmimo, nors ir trumpam ir Izraelio gyventojų skerdimo“.

 

     „Hezbollah“ keliamas pavojus Izraeliui yra toks didelis, kad kai kurie buvę Izraelio pareigūnai teigia, kad Netanyahu vyriausybė turėtų persvarstyti Gazos ruožo žemės karo planus ir pradėti prevencinį smūgį per jo šiaurinę sieną, neatsižvelgdamas į JAV spaudimą, kad karas neišsiplėstų.

 

     „Neturime nieko strategiškai naudingo iš ilgalaikio karo Gazoje, kuris gali trukti metus“, – sakė Shimritas Meiras, aukščiausias ankstesnės Izraelio vyriausybės užsienio politikos pareigūnas. „Turime strateginę naudą, kurią galime pasiekti per operaciją šiaurėje, kurios metu išardomi kai kurie „Hezbollah“ raketų pajėgumai, keliantys mums tiesioginę grėsmę."

 

     Izraelis, ruošdamasis kitam karo etapui Gazoje, pašaukė apie 360 000 karinių rezervistų – tai viena didžiausių mobilizacijų per visą jo istoriją. Izraelio pareigūnai teigė, kad sausumos puolimas bus nukreiptas į „Hamas“ kovotojus ir vadovybę, naudojančią platų tunelių ir įtvirtintų bunkerių tinklą, kad išvengtų Izraelio dronų ir karo lėktuvų.

 

     „Veiksime tokiu laiku, vietoje ir būdu, kurį pasirinksime, ir tai bus pagrįsta mūsų operatyviniais interesais“, – sakė Izraelio kariuomenės atstovas pulkininkas leitenantas Richardas Hechtas, kalbėdamas apie planuojamą sausumos operaciją Gazoje.

 

     Kai 2014 m. Izraelis paskutinį kartą išsiuntė karius į siauras Gazos miesto gatves, kovotojai paleido niokojančią automatinių pabūklų, prieštankinių raketų ir raketinių granatų užtvarą, per dvi dienas trukusį mūšį žuvo 13 Izraelio karių. Izraelio vadai sakė, kad šis kartas bus kitoks, nes jo oro atakos sunaikina „Hamas“ gynybą, prieš atvykstant kariams, tankams ir šarvuočiams, o Izraelio lyderiai yra pasirengę priimti daugiau aukų, kad sunaikintų „Hamas“.

 

     „Dauguma jų pajėgumų šiaurinėje [Gazos ruožo] pusėje buvo nukentėję, ir jie bando pakartotinai panaudoti dalį jų, o mes vėl jiems smogiame“, – šeštadienį sakė vienas aukšto rango Izraelio karininkas. Prasidėjus antžeminei atakai, jis sakė: „Pamatysite daugiau pagalbinio vaidmens“, kurį atliks Izraelio oro pajėgos, nes jos pridengs pėstininkus ir šarvuočius, judančius į Gazą."

 

     Netanyahu užkulisiuose spaudžia JAV ir kitų šalių diplomatai atidėti invazijos pradžią, kad Kataras ir kiti tarpininkai gautų laiko tęsti derybas dėl bent dalies įkaitų išlaisvinimo ir daugiau humanitarinės pagalbos. Kai kurie analitikai sakė, kad Gazos ruože kyla grėsmė civiliams, kuriems gresia pavojus dėl kovų.

 

     „Hamas“ lyderiai mano, kad įkaitai yra geriausias svertas bent jau atidėti Izraelio invaziją, suteikti jam daugiau laiko pasiruošti gynybai arba, geriausiu jų požiūriu, susitarimui su Netanyahu vyriausybe, kuris apimtų bombardavimo pauzę ir paleisti tūkstančius palestiniečių, sakė jie.

 

     Šeštadienį „Hamas“ paleido du JAV piliečius – pirmąjį iš belaisvių, paimtų per spalio 7 d. reidą į miestus, karines bazes pietų Izraelyje ir per visą naktį vykusį didžiulį koncertą po atviru dangumi, į kurį atvyko 3 000 įvairių tautybių žmonių, atvirame lauke prie Gazos sienos.

 

     Kartu su izraeliečiais žuvo daugiau, nei 40 kitų šalių piliečių arba dingo per išpuolį, pranešė Izraelio užsienio reikalų ministerija.

 

     Tarp šimtų Gazoje sulaikytų asmenų yra dešimtys Izraelio kareivių, įskaitant kelias moteris, kurių „Hamas“ aiškiai nurodė neketinantis paleisti be Izraelio nuolaidų.

 

     Nepaisant to, Izraelio pareigūnai neparodė susidomėjimo būti įtraukti į derybas dėl kalinių apsikeitimo su Hamas, kurios net laikinai apribotų jo karinę operaciją.

 

     Skirtingai, nei praeityje, kai Izraelis labai stengėsi sugrąžinti namo palestiniečių kovotojų laikomus kalinius, spalio 7 d. išpuolio sukrėtimas privertė izraelitus palaikyti karinį smūgį, kuris sutriuškintų Hamasą, net ir rizikuojant, kad įvyksi kai kurių iš jų ekzekucijos arba jie bus panaudoti, kaip žmonių skydai, sakė buvęs Izraelio gynybos ministerijos Politinio ir karinio biuro vadovas Zoharas Palti.

 

     „Nemanau, kad tai turėtų mums turėti įtakos, daugiausia dėl to, kad priešingu atveju būsime paralyžiuoti“, – sakė Vašingtono Artimųjų Rytų politikos instituto, ekspertų grupės, bendradarbis Palti, kalbėdamas apie Hamaso įkaitų naudojimą, siekiant spaudimo Izraeliui apriboti jo karinį atsaką.

 

     Praėjusią savaitę Izraelyje lankęsis prezidentas Bidenas išreiškė tvirtą paramą Izraelio kariniam atsakui.

 

     Bideno administracija perkėlė įrangą ir pajėgas į regioną, tuo pat metu ragino imtis veiksmų, kad būtų užtikrintas įkaitų išlaisvinimas ir civilių gyventojų apsauga Gazoje.

 

     JAV pareigūnai ypač susirūpinę, kad net didžiulė Izraelio kariuomenė gali susidurti su sunkumais reaguodama į Gazos ruožo invaziją ir didelio masto raketų ir bepiločių orlaivių ataką prieš Izraelio teritoriją, jei „Hezbollah“ nuspręs stoti į mūšį, sakė JAV analitikai ir buvę karininkai.

 

     Kai kurie analitikai sakė, kad Izraelis gali atlaikyti didelę „Hezbollah“ ataką tuo pat metu, kai vykdo sausumos operaciją Gazoje, tačiau jam gali tekti atremti „Hezbollah“ su ribotu atsaku, o ne imtis dviejų puolamųjų operacijų vienu metu." [1]


1. Hostages Complicate Planning For Military Operation in Gaza. Cloud, David S.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 23 Oct 2023: A.1.

Komentarų nėra: