Kapstykitės patys

"Kai kurių importuotojų nuo 2024 m. laukia nauja gana sudėtinga prievolė: atsivežant metalo gaminių, trąšų ar cemento iš trečiųjų šalių, kas ketvirtį reikės teikti duomenis apie į aplinką išmestą anglies dioksido kiekį – tą, kurio gamybos procese „pareikalavo“ įsigyta prekė. Apie tai kol kas žino tik nedaug verslininkų, bet viskas ir baigiasi tik tuo žinojimu: nors duomenis rinkti jau privalu, nėra nei už tai atsakingų institucijų, nei aiškumo, kaip įgyvendinti minėtą reikalavimą.

 

Remiantis gegužę priimtu Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu, deklaruoti teks į ES įvežamą cementą ir kaolino molį. Trąšų kategorijai priskiriama azoto rūgštis, amoniakas ir kalio nitratas. Be geležies rūdos, į sąrašą įtraukti įvairūs metalo gaminiai – nuo bėgių iki geležinkelio cisternų, varžtų ir poveržlių, sraigtų, baldų furnitūros, elektros pramonės detalių ir pan. Sąraše nurodytas aliuminis reiškia visų rūšių aliuminio konstrukcijas, cisternas, aliuminio juostas ir t. t.

 

Europos pramonės atstovai apskaičiavo, kad Europos anglies dioksido išmetimų valdymo mechanizmas taikomas maždaug 350 plieno, 58 aliuminio gaminiams ir pan.

 

Briuselis taip ketina remti Europos pramonę ir kartu papildyti ES iždą naujais anglies dioksido mokesčiais. Manoma, kad Bendrijos gamintojams atsiras daugiau galimybių konkuruoti su trečiosiomis šalimis, ta pačia Kinija. Beje, importas reiškia ne tik reglamente išvardintų prekių įvežimą iš bet kurios ES nepriklausančios valstybės, bet ir laikinąjį įvežimą perdirbti, po kurio perdirbtosios prekės išleidžiamos į laisvą apyvartą Bendrijoje.

 

Be abejonės, nauja tvarka palies ir nemažą dalį Lietuvos įmonių, importuojančių minėtus produktus. Tačiau šių prekių ar žaliavų importuotojai tikina, kad aiškumo beveik nėra: kai kurie „Verslo žinių“ kalbinti verslininkai neslepia apie tai tik „kažką girdėję“.

 

Muitinės departamento svetainėje yra sausa informacija, skelbianti, kad nuo šio (!) mėnesio pradžios reikia pradėti rinkti importo duomenis, kurie turės būti pateikti Europos Komisijai (EK). Tam teks įgyti įgaliotojo vadinamojo anglies dioksido pasienio korekcinio mechanizmo deklaranto statusą (sertifikatą).  

 

Kas toliau? Atrodo, kad (kaip ne kartą yra nutikę) verslas turės pats išsiaiškinti, kaip įgyvendinti minėtus reikalavimus. Nežinojimas ir delsimas kainuos: nusimato baudų – už kiekvieną nedeklaruotą anglies dioksido emisijos toną gali būti skiriama 50 Eur bauda.

 

„Iki šiol viskas, ką sužinojome, – iš europinių dokumentų, lietuviškos informacijos nedaug. Sakyčiau, institucijos vėluoja“, – sako Paulius Paškevičius, baldų furnitūrą ir tvirtinimo detales tiekiančios UAB „Joldija“ direktorius. Jis skaičiuoja, kad įmonei deklaruoti teks maždaug pusę importuojamos produkcijos iš geležies ir aliuminio.

 

Dar neaiškiau, kaip šios procedūros būtinybę pateikti partneriams Kinijoje, Indijoje, Turkijoje ar Brazilijoje. Neaišku ir kaip patikrinti, kad jie pateikė tikslius duomenis. Verslininkai pasakoja, kad, kalbantis su tiekėjais iš trečiųjų šalių, daugiausia Azijos, matyti, kad jie apie tokius pokyčius nieko negirdėjo.

 

„Kyla klausimų dėl deklaravimo teisingumo ir kaip šią informaciją reikės gauti iš gamintojo trečiojoje šalyje. Tarkim, jei yra plieno lydymas, gamintojas turi žinoti, kiek gaminant vieną toną metalo išmetama anglies dioksido. Jeigu buvo naudojama elektra, kiek jos sunaudota gamybos procesui. Kaip tai bus suskaičiuojama? Kaip nustatomos normos? Man atrodo, kad su dabartiniu informacijos kiekiu bus blogai, manau, atsiras spekuliacijų“, – nuogąstauja „Joldijos“ vadovas.

 

Importuotojai turėtų deklaruoti ir tai, ar trečiojoje šalyje už importuotą prekę buvo sumokėtas koks nors mokestis, panašus į Europos anglies dioksido apyvartinių taršos leidimų mokestį. Be to, dar privalu pateikti dokumentus, jei gamybai naudota atsinaujinanti energija. Kaip tai išsiaiškinti ir patikrinti – kol kas irgi neaišku. Užtat aišku, kad importuojančioms įmonėms toks papildomas administravimas kainuos. O kaštus teks perkelti į kainą.

 

Į naują kainą, ko gero, gali patekti ir baudos – jei importuotojai nesugebės įvykdyti minėtos prievolės. Kurios, kaip tikina verslininkai (bent jau žinantys apie ją), kol kas neįmanoma perprasti.

 

Aplinkos ministerija „Verslo žinioms“ aiškina, kad yra parengtas Vyriausybės nutarimo projektas, kuriuo bus paskirta atsakinga institucija ir paskirstytos funkcijos. Dabar nutarimo projektas yra derinamas. O dėl prekių, patenkančių į reglamentą, importo į ES ir dėl to kylančių klausimų reiktų kreiptis į Muitinės departamento teritorinius padalinius.

 

Ne kartą yra buvę, kad būtent Lietuva, įsivesdama naujus europinius reikalavimus, suskubdavo bėgti prieš Briuselio garvežį – vietos institucijos pasistengdavo. Tačiau, VŽ nuomone, ne ką rečiau (kaip ir minėtu atveju) procesas yra atvirkštinis – verslas gauna naujas prievoles, apie kurias neturi išsamesnės informacijos. Institucijos neinformuoja (nes vis dar nepaskirta ta, atsakingoji) – jos dar tik „derina“. Tad verslui, net ir „susižvejojusiam“ šiokią tokią informaciją, lieka nežinia, kaip vienus ar kitus reikalavimus reikės įgyvendinti. Tiesa, dažniausiai viena žinia nuo jų neslepiama: „Jei ką – nubausim.“”