Kinija įgauna ilgai trokštamą vaidmenį Arktyje --- Rusija prašo Pekino pagalbos, gabendama daugiau naftos į rytus poliariniais keliais.

„HONKONGAS – Kinijos siekį tapti pagrindine Arkties žaidėja jau seniai stabdė jos kaimynė Rusija, kuri atidžiai saugojo savo dominuojantį vaidmenį regione.

 

     Dabar, kartu su ledu, kuris gaubia žemės šiaurinį ašigalį, Maskvos pasipriešinimas pradeda tirpti.

 

     Susidūrusi su ekonomine izoliacija nuo Vakarų dėl įvykių Ukrainoje, Rusija kreipiasi į Kiniją, prašydama padėti plėtoti Arktį, kai Vakarų energetikos įmonės bando pasitraukti iš Rusijos projektų. Naujai užmegztas bendradarbiavimas geriausiai išryškėja, didėjant naftos gabenimui Šiaurės jūros keliu, kuris kerta Arktį nuo šiaurės vakarų Rusijos Europoje iki Beringo sąsiaurio Azijoje.

 

     Apimtis, nors ir vis dar nedidelė, palyginti su pietiniais maršrutais, pastarosiomis savaitėmis išaugo. Rusija tvirtina teisę reguliuoti tranzitą maršrute. Teigiama, kad paklausa paskatino leisti didesniems tanklaiviams be vadinamosios ledo klasifikacijos (tvirtesnių korpusų ir kitų sutvirtinimų) plaukti ledo pripildytais vandenimis, o tai padidina baimę dėl išsiliejimų atokiame regione. Pastarosiomis dienomis į Kinijos uostą atplaukė pirmasis iš dviejų didesnių tanklaivių, kurių kiekvienas gabeno daugiau, nei po milijoną barelių naftos.

 

     Rusija kartu su Kinija pradėjo karinio jūrų laivyno pratybas ir jūrų saugumo susitarimus tolimoje šiaurėje ir tikėjosi jos pagalbos technologijų, pavyzdžiui, palydovinių duomenų, skirtų ledo sąlygoms stebėti, srityje.

 

     Kalbant apie Arktį, Kinija „nebeturi tiek daug rūpintis oficialia Rusijos politika“, – sakė šį regioną tyrinėjantis Šveicarijos federalinio technologijos instituto Ciuricho karo akademijos ekonomikos dėstytojas Marcusas M. Keuppas.

 

     Kinijai, kuri 2018 m. pasiskelbė „netoli Arkties“ valstybe, nepaisant to, kad yra daugiau, nei 900, mylių nuo poliarinio rato, naujas Rusijos sutikimas suteikia ilgai ieškotą galimybę. Pekinas norėjo išplėsti savo vaidmenį Arktyje, kad padidintų prieigą prie laivybos maršrutų, gamtos išteklių, klimato ir kitų mokslinių tyrimų galimybių bei padidintų savo karinę ir strateginę įtaką.

 

     Ji pasiūlė „Poliarinį šilko kelią“ kaip Kinijos lyderio Xi Jinpingo platesnės juostos ir kelių infrastruktūros iniciatyvos komponentą, pagal kurį būtų išnaudojamas trumpesnis atstumas, gabenant prekes per Arktį, išvengiant užblokavimo taškų prie Sueco kanalo ir Malakos sąsiaurio.

 

     Išskyrus Rusiją, visos Arkties šalys yra Vakarų demokratijos, kurios vis atsargiau žiūri į Kinijos investicijas. Saugumo susirūpinimas paskatino Daniją sužlugdyti Kinijos planą Grenlandijoje, savarankiškoje Danijos teritorijoje, pastatyti tris oro uostus. Kanada užblokavo Kinijos bendrovę pirkti aukso kasyklą savo Arkties regione 2020 m., kai kariškiai iškėlė susirūpinimą dėl saugumo.

 

     Rusija ne visada sveikino Kiniją šiame regione. Vienu metu ji nepritarė Kinijos prašymui tapti stebėtoja Arkties taryboje – aštuonių Arkties šalių organizacijoje, kuri yra pagrindinis forumas sprendžiant regionines problemas, ir anksčiau blokavo Kinijos laivams šansus atlikti Arkties tyrimų.

 

     Įvykiai Ukrainoje pakeitė Maskvos požiūrį. Vakarų sankcijos privertė Rusiją labiau pasikliauti Kinija, kad ji palaikytų jos ekonomiką, remtų pastangas įveikti konfliktus ir išlaikytų ilgalaikius Arkties plėtros tikslus.

 

     „Rusija tikrai turi darbo jėgos ir tikrai turi regioninių žinių, bet nebėra nei kapitalo, nei technologijų“, – sakė Keuppas iš Šveicarijos federalinio technologijų instituto, redagavęs 2015 m. knygą apie maršrutą. „Kinijai tai labai naudinga, nes ji dabar tikrai gali daryti įtaką ir ekonominį spaudimą Rusijai ir plėtoti šį maršrutą pagal savo poreikius“.

 

     Kinijos užsienio reikalų ministerija nurodė, kad šalis „dalyvaudama Arkties reikaluose visada laikosi pagrindinių pagarbos, bendradarbiavimo, abipusės naudos ir tvarumo principų“.

 

     Rusijos užsienio reikalų ministerija į prašymą pakomentuoti neatsakė.

 

     Vakarų įmonėms bandant pasitraukti iš jų projektų Rusijoje, Maskva kreipėsi pagalbos į Kinijos bendroves, kad galėtų plėtoti uostus, kasyklas ir kitą infrastruktūrą Rusijos Arktyje. Rusija vasario mėnesį pakeitė Arkties politikos dokumentą. Rusijos politikoje, kuri anksčiau buvo orientuota į „gerų kaimyninių santykių su Arkties valstybėmis stiprinimą“, dabar pabrėžiama galimybė patekti į tokį bedravimą visomss užsienio valstybėms – tai dar labiau atveria duris Kinijai.

 

     Prancūzijos „TotalEnergies“ praėjusiais metais paskelbė mažinanti savo veiklą Rusijoje, iš dalies dėl Ukrainos. BP ir „Exxon Mobil“ taip pat pasitraukė iš projektų su „Rosneft Oil“, valstybės kontroliuojama Rusijos energetikos milžine, vykdančia didelius projektus Arktyje.

 

     Sankcijos, susijusios su Ukraina, paskatino Kinijos įmones atsargiai plėsti verslą Rusijoje, net kai prekyba tarp dviejų šalių labai išaugo, teigia analitikai. Vis dėlto tai nesutrukdė jiems ieškoti galimų partnerysčių Arktyje.

 

     Anatolijus Tkachukas, buvęs KGB pareigūnas, tapęs verslininku, sakė, kad sausio mėnesį susitiko su dviejų Kinijos valstybės kontroliuojamų infrastruktūros gigantų „China Communications Construction“ ir „China Railway Construction“ atstovais, kad aptartų planus išgauti titaną ir kitas žaliavas iš didelio telkinio Komijoje, Respublikoje prie poliarinio rato.

 

     Į projektą būtų įtrauktas geležinkelis, skirtas medžiagoms gabenti į pakrantę, ir giliavandenis uostas, skirtas pakrauti laivus gabenti Šiaurės jūros maršrutu.

 

     Nencų regione, kuris yra daugiausia virš poliarinio rato palei Barenco jūrą, regiono vyriausybė rugpjūtį pranešė, kad Kinijos energetikos inžinerijos korporacija sutiko atidaryti filialą regione, tirdama gamtinių dujų telkinių plėtrą.

 

     Jei šie projektai bus vykdomi, Kinijos bendrovės regione prisijungtų prie valstybinės naftos milžinės China National Petroleum Corp. CNPC kartu su Rusijos gamtinių dujų gamintoju PAO Novatek, TotalEnergies ir Kinijos Šilko kelio fondu plėtojant Jamalo SGD projektą, kuris pradėtas gaminti 2017 m., ir yra Arctic 2 SGD projekto plėtros partneris kartu su valstybės valdoma TotalEnergies.

 

     Viena iš sričių, kurioje jau pastebimas aktyvesnis aktyvumas, yra energijos tiekimas. Netrukus prieš tai, kai JAV ir jų sąjungininkai pernai gruodį nustatė 60 dolerių už barelį ribą Rusijos žaliavinės naftos kainai, 843 pėdų aukščio Rusijos naftos tanklaivis Vasilijus Dinkovas išplaukė į rytus per Arktį į Kinijos naftos terminalą Šandongo pusiasalyje." [1]

 

Nebrangus transportas šiauriniu keliu sujungs Europą ir Aziją į vieną Euroazijos ekonominę erdvę. Mes, Vakarų šalys, dėl mūsų nuotykių Ukrainoje esame išstumtos iš šios transformacijos. (Maidanas kam nors? Tiesiog duokite mums po vieną milijardą dolerių kas penkias minutes ir turėsite puikų Maidaną su tonomis suvartotų salo (ukrainietiški sūdyti kiaulienos riebalai, valgomi su daug degtinės.))

 

Salo Ukraine... 

1. World News: China Gains Long-Coveted Role in Arctic --- Russia seeks Beijing's help as it ships more oil east through polar routes. Austin Ramzy.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 03 Oct 2023: A.16.