„JAV politinės kovos ir prezidento rinkimų kampanijos retorika meta šešėlį mūšio laukams Ukrainoje.
Kijevas priklauso nuo JAV įrangos, mokymų ir žvalgybos. Prezidentas Bidenas vadovavo pasaulinei kampanijai, siekdamas sutelkti paramą Ukrainai ir įvesti sankcijas Rusijai.
Dabar vis daugiau JAV politikų, daugiausia buvusio prezidento Donaldo Trumpo vadovaujami respublikonai, kritikuoja JAV paramą Ukrainai. Pagalba šaliai buvo pagrindinės Atstovų rūmų muštynės dėl sekmadienio vyriausybės uždarymo išvengimo.
Tokie argumentai – ir Vašingtono pasitraukimo iš lyderio vaidmens – kelia JAV sąjungininkų-vanagų nerimą.
Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sakė, kad Vakarai kartu stojo prieš Rusiją dėl JAV lyderystės, tačiau, „norint laimėti, JAV lyderystės poreikis yra dar didesnis, ypač karinės pagalbos apimties ir greičio atžvilgiu“.
Europos pareigūnai tvirtina, kad nesutarimas tarp Vakarų sąjungininkų būtų naudingas Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, jei tai leistų jam išlikti ilgiau, nei Vakarai. „Visi daug investavome ir dabar privalome baigti darbą užtikrindami Ukrainos pergalę“, – sakė G. Landsbergis.
Ukrainos ambasadorė Šiaurės Atlanto sutarties organizacijoje Natalija Galibarenko sakė, kad jos vyriausybė stebi įvykius Vašingtone ir kol kas nemato jokių pagalbos pokyčių.
Nors ginkluotės tiekimas dabar yra stabilus, Ukraina ir kitos JAV sąjungininkės yra susirūpinusios dėl politinių tendencijų. „Wall Street Journal“ rugpjūtį atlikta apklausa parodė, kad 62% respublikonų rinkėjų manė, kad JAV daro per daug, kad palaikytų Ukrainą, o balandį – 56%.
Dėl didelių proukrainiečių įstatymų leidėjų nesėkmės Kongresas neįtraukė jokios pagalbos Ukrainai į šeštadienį priimtą trumpalaikių išlaidų įstatymo projektą, o Atstovų Rūmai ir Senatas stengėsi išvengti dalinio vyriausybės uždarymo sekmadienį.
Senato daugumos lyderis Chuckas Schumeris (D., N.Y.) ir GOP lyderis Mitchas McConnellas iš Kentukio siekė įtraukti 6 milijardus dolerių Ukrainai į sustojimo įstatymą, bet atsisakė šių pastangų po to, kai Atstovų Rūmai balsavo už versiją be jokios pagalbos.
Schumeris sakė, kad jis ir McConnell susitarė toliau kovoti dėl didesnės ekonominės ir saugumo pagalbos šaliai. „Mes palaikome Ukrainos pastangas apginti suverenitetą nuo agresijos“, – sakė M. Schumeris.
McConnell sakė: „Esu įsitikinęs, kad Senatas vėliau šiais metais suteiks Ukrainai tolesnę pagalbą“.
Baltųjų rūmų pareigūnas šeštadienį pareiškė, kad nors Gynybos departamentas išnaudojo didžiąją dalį savo saugumo paramos Ukrainai finansavimo, pagal prezidento įgaliojimą yra pakankamai lėšų, kad būtų galima patenkinti Ukrainos mūšio lauko poreikius dar ilgiau.
„Netrukus turėsime kitą PDA įprastu ritmu“, – sakė pareigūnas. „Tačiau mums reikės, kad netrukus būtų priimtas Ukrainos finansavimo įstatymas, ir būtina, kad pirmininkas [Kevinas] McCarthy laikytųsi savo įsipareigojimo Ukrainos žmonėms užtikrinti, kad tai įvyktų“.
Naujausi Atstovų Rūmų finansavimo balsavimai rodo platų abiejų partijų pritarimą pagalbai Ukrainai – 311 parlamentarų 433 narių Atstovų Rūmuose praėjusią savaitę balsavo už priemonę, pagal kurią būtų skirta 300 mln. dolerių. bet respublikonų, kurie yra prieš Ukrainą, skaičius sudaro daugiau, nei pusę respublikonų konferencijos.
Trečiadienį per respublikonų prezidento rinkimų pirminius debatus nuomonės dėl Ukrainos išsiskyrė. „Mes varome Rusiją dar labiau į Kinijos glėbį“, – sakė biotechnologijų investuotojas ir verslininkas Vivekas Ramaswamy, kuris nepritaria tolesnei pagalbai Ukrainai. Buvęs viceprezidentas Mike'as Pence'as paprieštaravo: „Jei leisite Putinui turėti Ukrainą, tai bus žalia šviesa Kinijai užimti Taivaną“.
Trumpas, kandidatas į Respublikonų partijos prezidento kandidatūrą, pareiškė norintis užbaigti konfliktą.
„Ukraina nepralaimės tol, kol Amerika liks įsipareigojusi savo gynybai“, – sakė į pensiją išėjęs JAV armijos pulkininkas leitenantas Johnas Naglas, dėstantis kovas JAV armijos karo koledže. „Ukraina dabar susiduria su didžiausia grėsme ne iš Rusijos, o dėl politinės disfunkcijos Vašingtone“.
Bideno administracijos pareigūnai teigė, kad pagrindinis jų užsienio politikos aspektas yra atsparios ekonomikos ir stabilios politinės sistemos panaudojimas namuose, siekiant atremti Rusijos ir Kinijos įtaką.
Kongreso aklavietės ir muštynės dėl 2024 m. prezidento rinkimų gali leisti tarptautiniams varžovams nupiešti labai skirtingą JAV vaizdą.
Neseniai Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos kuluaruose diplomatai iš šalių, kurios laukia JAV lyderystės, teigė nerimaujantys, kad vidaus spaudimas verčia Bideną atsitraukti nuo visos paramos Ukrainos kovai.
Sąjungininkų rūpestis neapsiriboja noru, kad Kijevas vyrautų. Didesnis nerimas yra tas, kad jei JAV – metė didelį politinį ir karinį svorį už Ukrainos – ir neatsiranda iš laimėtojų pusės, jos patikimumas ir įtikinėjimo galia patirs didelę žalą su pasauliniais padariniais.
Tikėjimą JAV atsidavimu sąjungininkams ir tarptautiniams įsipareigojimams pastaraisiais metais sukrėtė jos chaotiškas pasitraukimas iš Afganistano, grasinimai išstoti iš NATO ir keli kiti staigūs JAV užsienio politikos pokyčiai.
Neaiškumas dėl Vašingtono įsipareigojimų Ukrainai auga, nepaisant to, kad Kongresas nuo įvykių Ukrainoje patvirtino daugiau nei 100 mlrd. dolerių karinės, ekonominės ir humanitarinės pagalbos.
Pastarosiomis dienomis į Ukrainą pradėjo atvykti amerikiečių tankai M1 Abrams – vieni pažangiausių pasaulyje. Demokratas Bidenas pažadėjo Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui pristatyti nedidelį kiekį tolimojo nuotolio ATACMS raketų, kurių jis ne kartą prašė.
JAV karinė pagalba padėjo Kijevui šiaip taip išlaikyti dalį teritorijos. Vakarų pagalba padėjo gerokai pažeminti Rusijos kariuomenę, antrąją pagal dydį pasaulyje, kuri prieš įvykius puikavosi puikia reputacija.
Vis dėlto sąjungininkai nerimauja, kad dabartinės JAV karinės pagalbos nepakanka, kad Ukraina nugalėtų ir išstumtų Rusijos pajėgas, užimančias maždaug 20% jos šalies.
Tarp niūresnių scenarijų, kuriuos diplomatai ekstrapoliuoja iš naujausių tendencijų, yra pasaulis, kuriame Vašingtonas stengiasi įtikinti arba priversti kitas šalis jį paremti. Kai kurie jau mato to požymius.
„Deja, dabartinė nestabilumo banga, plintanti po visą pasaulį, rodo, kad mūsų veiksmai gali būti vertinami nepakankamai įtikinančiai“, – sakė lietuvis G. Landsbergis, vardydamas konfliktus Afrikos Sahelio regione, Pietų Kaukaze ir Vakarų Balkanuose.
Tolesnė JAV pasaulinės įtakos erozija galiausiai pakenktų taisyklėmis pagrįstai tarptautinei tvarkai, kurią Vašingtonas praleido ilgus metus ir didžiulį politinį kapitalą, kurdamas po Antrojo pasaulinio karo." [1]
1. Funding Fight Over Ukraine Rattles U.S. Allies --- Worry over America's role in world grows after deal in Congress lacks any aid for Kyiv. Michaels, Daniel. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 02 Oct 2023: A.1.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą