„Palestiniečių kovotojai iš Gazos ankstų rytą pradėjo puolimą prieš pietų Izraelį, įsiveržė į miestus ir paleido tūkstančius raketų. Izraelis atsako didžiuliais smūgiais Gazos miestams.
Izraelis šeštadienį kovojo, siekdamas atremti vieną plačiausių invazijų į jo teritoriją per 50 metų po to, kai palestiniečių kovotojai iš Gazos ankstų rytą pradėjo puolimą prieš pietų Izraelį, įsiskverbė į 22 Izraelio miestus ir kariuomenės bazes, pagrobė Izraelio civilius ir karius bei paleido tūkstančius raketų link miestų, net iki Jeruzalės.
Iki ankstyvo vakaro Izraelio kariuomenė pranešė, kad kovos tęsėsi mažiausiai penkiose pietų Izraelio vietose; daug izraeliečių buvo pagrobti ir išvežti į Gazą, įskaitant seną močiutę; o pareigūnai pranešė, kad žuvo mažiausiai 250 izraeliečių ir daugiau, nei 1 400 buvo sužeista. Izraelis atsako didžiuliais smūgiais Gazos miestams, o Gazos Ruožo sveikatos apsaugos ministerija pranešė, kad mažiausiai 234 palestiniečiai žuvo per susišaudymą arba oro antskrydžius.
Pasak Izraelio kariuomenės, per pastarojo meto precedento sudėtingumą ir mastą neturintį puolimą kovotojai į Izraelį įsiveržė sausuma, jūra ir oru, o tai sukėlė kai kuriuos pirmuosius mūšius tarp Izraelio ir arabų pajėgų Izraelio žemėje per dešimtmečius.
Panašu, kad nepatvirtintoje vaizdo medžiagoje, kurią išplatino Irano remiama kovotojų grupuotė „Hamas“, kontroliuojanti Gazos ruožą, matyti, kaip kai kurie palestiniečiai užpuolikai atvyksta į Izraelį tam tikru laikinu delta sklandytuvu.
Izraelio pasienio miestų gyventojai transliuotojams sakė, kad užpuolikai judėjo nuo durų prie durų, ieškodami civilių. Panašu, kad nepatikrinta filmuota medžiaga rodo, kaip palestiniečių kovotojai per juostą gabeno sulaikytus Izraelio civilius ir kūnus.
Sderote, pietiniame mieste, nuotraukose buvo matyti gatvėse išmėtyti lavonai. Kovotojai taip pat taikėsi į visą naktį dykumoje vyksiantį šokių festivalį, paskatinusį šimtus jaunų izraeliečių spurtuoti dėl saugumo.
„Mes kariaujame ir karą laimėsime“, – sakė Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu per televiziją paskelbtame pareiškime, kuriame paskelbė apie šimtų tūkstančių Izraelio karinių rezervistų šaukimą.
„Hamas“ karinio sparno lyderis Muhammadas Deifas įrašytoje žinutėje sakė, kad grupuotė nusprendė pradėti „operaciją“, kad „priešas suprastų, jog jų siautėjimo be atsakomybės laikas baigėsi“. Jis paminėjo Izraelio įvykdytą Vakarų Kranto okupaciją, kurią jis užėmė per 1967 m. arabų ir Izraelio karą, neseniai Izraelio policijos reidus Aksos mečetėje Jeruzalėje ir tūkstančių palestiniečių kovotojų sulaikymą Izraelio kalėjimuose.
Galimas Irano vaidmuo operacijoje sulaukė Izraelio dėmesio, nes smurtas išplito į kitas regiono dalis. Be „Hamas“, Teheranas remia kitą palestiniečių kovotojų grupę „Islamic Jihad“ ir Libano kovotojų grupuotę „Hezbollah“, aprūpindamas jas ginklais ir žvalgybos duomenimis.
„Hamas“ lyderiai paragino Izraelyje ir Vakarų Krante gyvenančius arabus pasinaudoti puolimo sukeltu impulsu ir vykdyti savo atakas prieš izraeliečius. Pasak palestiniečių pareigūnų, šeštadienį per susirėmimus su Izraelio saugumo pajėgomis Vakarų Krante žuvo trys palestiniečiai.
Jungtinių Tautų taikdariai pareiškė stiprinantys savo veiklą prie Izraelio sienos su Pietų Libanu, kur „Hezbollah“ valdo, ypač po šeštadienį įvykusio susirėmimo su Izraelio kariais prie sienos.
Išpuolio laikas buvo stulbinantis, smogdamas Izraeliui vienu sunkiausių momentų jo istorijoje. Tai po kelis mėnesius trukusio didelio nerimo dėl Izraelio visuomenės sanglaudos ir jos kariuomenės pasirengimo – krizės, kurią sukėlė kraštutinių dešiniųjų vyriausybės pastangos sumažinti teismų galią.
Smurtas įvyko, praėjus 50 metų ir dienai po Jom Kipuro karo 1973 m., kai Izraelį taip pat nustebino arabų ataka įvairiuose frontuose, dėl kurių Izraelis patyrė didžiulius nuostolius ir ieškojo sielos apie šalies būklę.
Atrodė, kad išpuolio šokas atgaivino izraeliečių vienybės jausmą, nes vyriausybės kritikai, kurie, protestuodami prieš teisminį planą atsistatydino iš atsargos pareigų, paskelbė, kad grįš į tarnybą, Izraeliui prireikus. Centristas opozicijos lyderis Yairas Lapidas paskelbė esąs pasirengęs prisijungti prie nacionalinės vienybės vyriausybės – toks žingsnis gali atidėti bet kokius tolesnius teisminius pokyčius ir leistų B. Netanyahu nutraukti aljansą su kraštutiniais dešiniaisiais.
Išpuolis taip pat sutapo su didėjančiomis Izraelio pastangomis sudaryti reikšmingą taikos susitarimą su Saudo Arabija, kuri niekada nepripažino žydų valstybės iš solidarumo su palestiniečiais, bet atrodė pasirengusi pakeisti savo politiką. Iš karto nebuvo aišku, kaip tai turės įtakos normalizavimo pastangoms. Saudo Arabijos vyriausybė paskelbė susirūpinimą dėl padėties ir paragino nutraukti karo veiksmus.
Netanyahu šeštadienio popietę telefonu kalbėjosi su prezidentu Bidenu, pranešė jo biuras, sakydamas Bidenui, kad „reikės stipraus ir nuolatinio mūšio, kuriame Izraelis triumfuos“. Savo pareiškime Bidenas sakė, kad „JAV vienareikšmiškai smerkia šį pasibaisėtiną puolimą prieš Izraelį“ ir kad „Izraelis turi teisę ginti jį ir jo žmones“.
Lengvumas, kuriuo palestiniečių kovotojai pateko į Izraelį, sukėlė izraeliečių priekaištus ir pyktį. Buvo klausimų dėl Izraelio žvalgybos duomenų rinkimo kokybės, kuris paprastai yra Izraelio pasididžiavimo taškas, ir teiginių, kad Izraelio kariuomenė, kuri pastaruoju metu daugiausia dėmesio skyrė sukilimo Vakarų Krante malšinimo veiklai, netinkamai nukreipė savo jėgas.
Mūšiai dažnai įsiplieskia tarp Izraelio ir Hamaso, kuris atsisako pripažinti Izraelio egzistavimą ir reguliariai rengia atakas prieš izraeliečius.
Po to, kai „Hamas“, kurį Jungtinės Valstijos įtraukė į teroristinių grupuočių sąrašą, 2007 m. perėmė Gazos ruožo kontrolę iš nuosaikesnių palestiniečių grupuočių, Izraelis ir Egiptas užblokavo anklavą, pablogindami siaubingą humanitarinę situaciją. UNICEF duomenimis, Gazos ruože nedarbas siekia beveik 50 procentų, o tik 10 procentų Gazos gyventojų turi tiesioginę prieigą prie švaraus vandens.
„Hamas“ kovotojai retkarčiais išsiverždavo iš Gazos, kurią supa sienos ir tvoros, taip pat požeminiai įtvirtinimai, kad būtų užkirstas kelias tuneliui į Izraelį. Tačiau jie niekada nebuvo taip giliai įsiskverbę į Izraelio teritoriją, taip ilgai ar tiek daug vietų. Manoma, kad kovotojai per 2014 metų karą su Izraeliu paėmė į nelaisvę dviejų Izraelio karių palaikus ir penkerius metus laikė įkaitu Izraelio karį iki 2011-ųjų, kai jis buvo paleistas, apsikeitus kaliniais.
Pastarojo palestiniečių išpuolio mastas sukrėtė izraeliečius, kurių daugelis laikėsi žydų šabo. Diplomatai ir analitikai taip pat buvo užklupti netikėtai. Jie tikėjosi, kad Gazos frontas artimiausioje ateityje išliks tylus, kai tarptautiniai tarpininkai, atrodo, įtikinėjo „Hamas“ nutraukti pastarąsias savaites trukusias riaušes ir protestus pasienyje su Izraeliu.
Pastaraisiais mėnesiais Izraelis leisdavo iki 18 000 darbuotojų kasdien iš Gazos į Izraelį patekti į Izraelį, padėdamas Gazos ekonomikai ir sustiprindamas bendrą jausmą, kad vyraus ramybė.
„Hamas“ raketų arsenalas buvo laikomas pagrindiniu jos ginklu, nes Izraelio armija sausumos sieną užtvėrė sienomis ir kitais įtvirtinimais, o tai apsunkino sausumos invaziją.
Tačiau ankstų šeštadienio rytą palestiniečių kovotojai, atrodo, gana lengvai apėjo sieną, greitai verždamiesi pro įtvirtinimų spragas ir nuskriedami į kelis miestus, kariuomenės bazes ir Sderoto miestą.
Vietos tarybos vadovas pietų Izraelyje Ofiras Libsteinas žuvo per vėlesnį susišaudymą su kovotojais, pranešė taryba.
Beviltiškuose interviu Izraelio transliuotojams Izraelio pasienio miestų gyventojai sakė, kad užpuolikai vaikščiojo pro jų namus, priversdami juos užsibarikaduoti jų bombų prieglaudose – tai yra įprastas Izraelio namų bruožas.
Izraelis pirmiausia reagavo sausuma, miestuose, į kuriuos įsiveržė kovotojai, o vėliau – oru, kai jos oro pajėgos smogė vietoms visoje Gazos ruože.
Gazos civiliai pirmiausia džiaugsmingai reagavo į išpuolius prieš Izraelį, kai minios grįžtančius kovotojus sveikino, kaip didvyrius, rodo vaizdo įrašas.
Tačiau tos šventės greitai virto baime, kai prasidėjo Izraelio atsakas.
Gazos miesto, didžiausios anklavo miesto teritorijos, gatvės ištuštėjo, kai gyventojai rinkosi prie mokyklų pasislėpti. Eilės susidarė ir prie prekybos centrų, nes žmonės kaupė atsargas. O gaziečiai, gyvenantys netoli Izraelio sienos, pabėgo į toliau esančias sritis anklavo viduje, bijodami Izraelio antžeminės invazijos.
„Nebegalime ištverti“, – sakė 39 metų Jamila Al-Zanin, trijų vaikų mama, viena iš tų, kurie su šeimomis pabėgo nuo sienos. – Situacija tikrai labai bloga.
Izraelio vyriausybė šeštadienio vakarą pranešė nutraukianti elektros tiekimą Gazos ruože, kuris du trečdalius energijos gauna iš Izraelio.
Analitikai tikėjosi, kad Gazos karas gali sukelti smurto antplūdį Vakarų Krante, kuris jau išgyveno kruviniausius metus nuo antrosios intifados – palestiniečių sukilimo, kurio metu 2005 m. žuvo 1 000 izraeliečių ir apie 3 000 palestiniečių.
Šiais metais Vakarų Krante iki šiol žuvo daugiau, nei 200 palestiniečių, dažnai per susišaudymus tarp kovotojų ir Izraelio armijos – tai rekordas per du dešimtmečius. Šiais metais prieš šeštadienio išpuolį žuvo mažiausiai 36 izraeliečiai – taip pat rekordas per du dešimtmečius.
„Hamas“ puolimą pasmerkė dauguma Vakarų šalių, bet gyrė Izraelio priešai, įskaitant „Hezbollah“ ir Iraną, kurie tai laikė Izraelio silpnumo ženklu.
Irano ministerijos atstovas Užsienio reikalų narys Nasseras Kanani sakė, kad „šiandien operacija atidarė naują skyrių pasipriešinimo ir ginkluotų operacijų prieš okupantus okupuotose teritorijose srityje.“ [1]
Išvada: bandydami okupuoti ar išlaikyti okupaciją žemėse, apgyvendintose milijonais kitos tautos gyventojų, palaikomų stiprių kaimynų, niekada neturėsite taikos. Jokia propaganda apie jūsų, demokratiją atvežančius, tankus jums nepadės.
1. Palestinian Militants Stage Attack On Israel: [Foreign Desk]. Kingsley, Patrick;
Kershner, Isabel. New York Times, Late Edition (East Coast); New York, N.Y.. 08 Oct 2023: A.1.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą