„Vis daugiau laivų plaukia, varomi vėjo jėgainėmis, nes pasaulinė pramonė bando kovoti su klimato kaita. Vieną koncepciją remia Švedijos popžvaigždės Abba.
Vienas laivas buvo trauktas per jūrą didžiulės burės pagalba, kuri atrodė taip, lyg priklausytų aitvarų banglenčių milžinui.
Kitas šią vasarą plaukiojo vandenynuose tarp Kinijos ir Brazilijos su plieninėmis ir kompozitinio stiklo burėmis, kurių aukštis siekė tris telefono stulpus.
Abu jie naudoja natūralų laivų kurą, nuo kurio vandenyno laivai priklausė šimtmečius: vėją. Ir jie yra dalis didėjančių pastangų perkelti laivybos pramonę nuo iškastinio kuro.
"Mes norime dekarbonizuoti – kodėl gi nepasinaudojus tuo, kas yra prieinama?" sakė Janas Dielemanas, „Cargill Ocean Transportation“, nuomojančios apie 700 laivų, prezidentas.
„Vėjas yra nemokamas kuras“.
Pasaulinė laivybos pramonė yra atsakinga už maždaug 3 procentus šiltnamio efektą sukeliančių dujų, kurios pavojingai šildo planetą. Tai reiškia apie vieną milijardą metrinių tonų anglies dioksido ir kitų dujų kasmet, o šis skaičius didėja, didėjant pasaulinei prekybai.
Kasmet jūra išgabenama apie 11 milijardų tonų krovinių, o tai sudaro net 90 procentų pasaulio prekiaujamų prekių. Beveik visa tai įjungiama deginant mazutą, tačiau tai pradeda keistis.
„Cargill“ išsinuomojo „Pyxis Ocean“ laivą, kuris rugpjūtį pradėjo savo pirmąją kelionę vėjo pagalba. Iš Kinijos į Braziliją išplaukė su dviem sparnais, kurie pasisuka, kad gaudytų vėją, ir sulankstomi, kai nenaudojami. Nors kiekvienas iš jų sveria 125 tonas, ponas Dielemanas sakė, kad tai yra nedidelė dalis laivo keliamosios galios – 82 000 tonų. Kiekviena burė gali sumažinti degalų sąnaudas 1,5 tonos per dieną arba 4,65 tonomis mažiau anglies dvideginio išmetimo ir 30 procentų sumažinti degalų sąnaudas. Praėjusią savaitę laivas prisišvartavo Brazilijoje.
Prancūzų kompanija Airseas sukūrė kitokį dizainą – negabaritinį aitvarą. Jis yra saugojimo rezervuare, esančiame laivo priekyje ir yra išskleistas kabeliu ir kranu, kad būtų įkeltas beveik 1000 pėdų į dangų, kur pučia stiprūs vėjai. Prototipas jūroje buvo pusantrų metų, sakė Vincentas Bernatetsas, „Airseas“ generalinis direktorius ir vienas iš įkūrėjų. Projektas gali sumažinti degalų sąnaudas kai kuriais maršrutais iki 40 procentų, sakė jis ir pridūrė, kad viena didelė Japonijos laivų kompanija užsakė penkias bures.
Vėjo varomiems laivams vis dar reikia atsarginio kuro, kad galėtų plaukti uostuose arba veikti, kai oras nejuda. Tačiau idėja yra žymiai sumažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro.
„Kiekviena sutaupyta anglies tona iš tikrųjų yra trečdalis tonos degalų, kurias sutaupote“, – sakė J. Dielemanas. „Šiandien turime sumažinti išmetamųjų teršalų profilį.
Iš pasaulinio laivyno, kuriame yra apie 60 000 krovininių laivų, maždaug 30 yra varomi vėjo, sakė Gavinas Allwrightas, prekybos grupės „International Windship Association“ generalinis sekretorius. Tačiau prognozuojama, kad iki 2030 m. net 10 700 prekybinių laivų naudos vėjo jėgainę, sakė jis.
„Manome, kad tai vyks daug greičiau“, – sakė ponas Allwrightas. "Ar pramonė ketina tai priimti? Atsakymas yra taip, vis dažniau."
Beveik visos šalys sutiko iki 2050 m. nustoti į atmosferą išmesti laivybos išmetamų teršalų, o tai labai priklauso nuo anglies dioksido neišskiriančio kuro, pavyzdžiui, amoniako, kuris gaminamas, naudojant vėjo ar saulės energiją. Tačiau tie degalai būtų brangūs, o toksinių medžiagų nuotėkis kelia susirūpinimą.
„Tai šioks toks vizijų mūšis“, – sakė Briuselyje įsikūrusios aplinkosaugos grupių koalicijos „Seas at Risk“ laivybos politikos direktorius Johnas Maggsas. „Laivybos pramonė yra labai konservatyvi, ir, žinoma, iškastinį kurą parduodančios, bendrovės parduos tuos alternatyvius degalus.
Tyrimai parodė, kad laivybos išmetamųjų teršalų kiekis iki 2030 m. gali sumažėti iki 47 proc., derinant vėjo jėgą, naujus degalus ir sumažinus greitį. Lėtėjimas taip pat gali sumažinti povandeninį triukšmą ir pavojų banginiams. Remiantis Jūros draugo, kuris sertifikuoja žuvininkystės ir akvakultūros tvarumą, duomenimis, kasmet laivai užmuša apie 20 000 banginių.
Dešimtys kitų vėjo laivų yra kuriami, daugelis tokiose Europos šalyse, kaip Didžioji Britanija, Prancūzija, Norvegija ir Nyderlandai. Beveik visi yra labai automatizuoti ir aprūpinti jutikliais, kurių konstrukcija apima bures, rotorius ir vertikalius lėktuvo sparnus primenančias dalis.
Jų statytojai neaptartų išlaidų, tačiau vėjo jėgainių papildymo skaičiavimai svyruoja nuo kelių šimtų tūkstančių dolerių iki daugiau, nei milijono dolerių. Ponas Allwrightas sakė, kad atsipirkimo laikotarpis gali būti nuo trejų iki penkerių metų modernizuojant, o ilgesnis – naujos statybos atveju.
Švedijos kompanija Wallenius Marine kuria vėjo varomus laivus, kurių tikslas – sumažinti laivų anglies dvideginio emisiją net 90 procentų.
Bendrovė remia „Abba Voyage“ – virtualų koncertinį pasirodymą, kuriame dalyvauja Švedijos pop grupė, kuri nuo praėjusių metų gyvuoja Londone. Richardas Jeppssonas, vyresnysis viceprezidentas, atsakingas už vėjo varomų su Wallenius Lines, sakė, kad bendrovė konsultavo laidos tvarumo klausimais, užtikrindama, kad vanduo būtų recirkuliuojamas ir naudojamos atsinaujinančios statybinės medžiagos.
Wallenius taip pat užsitikrino teisę pavadinti savo vėjo varomus laivus pagal Abba dainas. Nors grupės daina „Eagle“ lydi reklaminį vaizdo klipą, J. Jeppssonas sakė, kad kiekvienam iš laivų dar reikia pasirinkti „Abba“ dainą.
„Kai kurios yra geresnės už kitas“, – sakė J. Jeppsson. „Gal ne S.O.S.“ [1]
1. Global Shippers Again Embrace The 'Free Fuel': [Foreign Desk]. Buckley, Cara. New York Times, Late Edition (East Coast); New York, N.Y.. 04 Oct 2023: A.1.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą