„Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui žvelgiant į antrąsias konflikto Ukrainoje metines, sunku nepastebėti jo pasitikėjimo savimi. Labai lauktas Ukrainos kontrpuolimas nepasiekė tokio proveržio, kuris suteiktų Kijevui tvirtą ranką derėtis. Viduriniai Rytai dominuoja antraštėse, o abiejų partijų paramą Ukrainai JAV apsunkino poliarizacija ir Kongreso disfunkcija, jau nekalbant apie respublikonų kandidato į prezidento postą Donaldo Trumpo pro-Putinišką pažiūrą.
Putinas turi pagrindo manyti, kad laikas yra jo pusėje. Priešakinėje linijoje nėra jokių požymių, kad Rusija pralaimi tai, kas tapo susidėvėjimo konfliktu. Rusijos ekonomika buvo pažeista, tačiau ji nėra subyrėjusi. Paradoksalu, kad Putinas valdžioje sustiprėjo po nepavykusio Jevgenijaus Prigožino maišto birželį. Visuomenės parama konfliktui tebėra tvirta, o elito parama Putinui nesuskilo.
Vakarų pareigūnų pažadai atgaivinti jų gynybos pramonę susidūrė su biurokratinėmis ir tiekimo grandinės kliūtimis.
Tuo tarpu sankcijos ir eksporto kontrolė V. Putino pastangas konfliktuoti trukdė daug mažiau, nei tikėtasi. Rusijos gynybos gamyklos didina savo produkciją, o senosios sovietinės gamyklos lenkia Vakarų gamyklas, kai kalbama apie labai reikalingus daiktus, pavyzdžiui, artilerijos sviedinius.
Technokratai, atsakingi už Rusijos ekonomikos valdymą, įrodė esą atsparūs, prisitaikantys ir išradingi. Padidėjusios naftos kainos, kurias iš dalies lėmė glaudus bendradarbiavimas su Saudo Arabija, papildo valstybės iždą. Ukraina, priešingai, labai priklauso nuo Vakarų grynųjų pinigų infuzijos.
Putinas taip pat gali su pasitenkinimu pažvelgti į savo užsienio politikos rezultatus. Jo investicijos į pagrindinius santykius pasiteisino. Kinija ir Indija suteikė svarbią atramą Rusijos ekonomikai, padidindamos Rusijos naftos ir kitų žaliavų importą. Užuot nerimavęs dėl prarastų Vakarų Europos rinkų ar Pekino nenoro nepaisyti JAV ir ES sankcijų, Putinas nusprendė, kad artimiausiu metu naudingiau tiesiog tapti Kinijos partnere ekonomikos srityje. Prekės iš Kinijos sudaro beveik 50% Rusijos importo, o didžiausios Rusijos energetikos įmonės dabar užsiima pardavimu Kinijai.
Netgi kaimyninės šalys, kurios turi pagrindo baimintis dėl agresyvios Putino taktikos, tokios, kaip Armėnija, Gruzija, Kazachstanas ir Kirgizija, užsidirbo riebaus pelno veikdamos, kaip sankcijų apėjimo įgalintojos ir perkrovimo taškai prekėms, kurias Rusija anksčiau importuodavo tiesiogiai.
Jis vis dar yra mėgstamas daugumoje vadinamųjų „pasaulinių Pietų“ dalių. Ukrainos konfliktas mažai aktualus daugeliui šalių, kurios nerimauja dėl JAV ir Europos dvigubų standartų arba nepakankamo įsitraukimo į joms rūpimus klausimus.
Niekas iš to neturėtų stebinti. Likus daugiau, nei šešiems mėnesiams iki plataus masto konflikto Ukrainoje 2022 metų vasarį, Putinas pasirašė naują Rusijos nacionalinio saugumo strategiją. Pagrindinis to dokumento tikslas buvo parengti šalį ilgalaikei konfrontacijai su Vakarais. Šiandien Putinas gali pasakyti tautai, kad jo strategija veikia.
Putinas nejaučia jokio spaudimo nutraukti konfliktą ar nerimauti dėl savo sugebėjimo jį išlaikyti daugiau ar mažiau neribotą laiką. Artėjant žiemai, Rusijos armija surengė ribotą sausumos puolimą ir neabejotinai išplės raketų ir bepiločių orlaivių atakas prieš Ukrainos miestus, elektrines, pramonės objektus ir kitą svarbią infrastruktūrą. Putinas tikisi, kad bent jau JAV ir Europos parama Ukrainai išsisklaidys, kad ukrainiečiai pavargs nuo jiems taikomo begalinio teroro ir naikinimo, o šių dviejų dalykų derinys leis jam diktuoti sąlygas susitarimui užbaigti konfliktą ir reikalauti pergalės. Jo požiūriu, idealus žmogus tokiam susitarimui sudaryti yra Donaldas Trumpas, jei jis grįš į Baltuosius rūmus 2025 m. sausį.
Rusijos lyderis yra pasirengęs panaudoti viską, kas yra jo žinioje, kad laimėtų konfliktą Ukrainoje. Branduolinių ginklų kontrolė ir Europos saugumas dabar yra Rusijos reikalavimo, kad Vakarai nutrauktų paramą Ukrainai, įkaitai. Tai, kas liko iš Šaltojo karo laikų ginklų kontrolės sistemos, visiškai išnyks 2026 m., todėl didėja nenuspėjamų trijų krypčių branduolinio ginklavimosi lenktynių tarp JAV, Rusijos ir Kinijos rizika. Putinas naudos visas pasaulines ir regionines problemas – nesvarbu, ar tai būtų Izraelio ir Gazos konfliktas, ar maisto saugumas, ar klimato veiksmai – kaip svertą, kad laimėtų konfliktą prieš Ukrainą ir Vakarus.
Apskritai tokia padėtis Vakarų lyderiams kelia precedento neturintį iššūkį. Vašingtonas ir jo sąjungininkai buvo nepaprastai veiksmingi, spręsdami skubiausius šios problemos aspektus: sustabdyti Ukrainos žlugimą, užtikrinti jos aprūpinimą pažangiais ginklais ir realiu laiku atliekama žvalgybos informacija bei sankcijų Rusijai kūrime.
Tai, ko Vakarų lyderiai akivaizdžiai nepadarė, yra lygiavertis savo visuomenei apie ilgalaikį įdrąsintos Rusijos grėsmės pobūdį. Jie pernelyg dažnai pasinėrė į magišką mąstymą – lažinosi dėl sankcijų, sėkmingo Ukrainos kontrpuolimo ar naujo tipo ginklų perdavimo, kad Kremlius priverstų sėsti prie derybų stalo. Arba jie tikėjosi, kad Putinas bus nuverstas per rūmų perversmą.
Eugenijus Rumeris, buvęs, Rusijos problema užimtas, nacionalinės žvalgybos pareigūnas Nacionalinėje žvalgybos taryboje, yra Rusijos ir Eurazijos programos direktorius Carnegie Endowment for International Peace. Andrew S. Weissas, kuris dirbo Rusijos reikalais tiek George'o H.W. Busho ir Clinton administracijos, yra Carnegie viceprezidentas studijoms." [1]
1. REVIEW --- It's Time to End Magical Thinking About Russia's Defeat --- Putin has withstood the West's best efforts to reverse his actions in Ukraine, and his hold on power is firm. Rumer, Eugene; Weiss, Andrew S. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 18 Nov 2023: C.4.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą