"PENKIUS MĖNESIUS per jos puolimą Ukraina sugebėjo pasistūmėti tik 17 kilometrų. Rusija dešimt mėnesių kovėsi aplink Bakhmutą rytuose, kad "užimtų miestą, užimantį šešis kart šešis kilometrus". Pirmuoju išsamiu kampanijos įvertinimu pasidalino su Ekonomistu šią savaitę duotame interviu Ukrainos vyriausiasis vadas generolas Valerijus Zalužnas sako, kad mūšio laukas jam primena prieš šimtmetį įvykusį didžiulį karą, atėjusį į aklavietę“, – sako jis. Generolas daro išvadą, kad, norint išbristi iš aklavietės, prireiks didžiulio technologinio šuolio. „Gilaus ir gražaus proveržio greičiausiai nebus“.
Kontrpuolimo eiga sužlugdė Vakarų viltis, kad Ukraina pasinaudos juo, pademonstruodama, kad konfliktas yra neįveikiamas, ir taip pakeisti Vladimiro Putino skaičiavimus, priversdama Rusijos prezidentą derėtis.
Ukrainos standarto armija turėjo sugebėti judėti 30 km per dieną greičiu, kai ji pažeidė Rusijos gynybines linijas. „Jei pažvelgsite į NATO vadovėlius ir matematiką, kurią atlikome, [planuodami atsakomąjį puolimą], keturių mėnesių turėjo pakakti, kad pasiektume Krymą, kovotume Kryme, grįžtume iš Krymo ir grįžtume ir vėl išeitume“, – sardoniškai sako generolas Zalužnis. Vietoj to jis stebėjo, kaip jo kariai ir įranga įstrigo minų laukuose prie Bakhmuto rytuose, o jo Vakarų tiekiamą įrangą daužo Rusijos artilerija ir bepiločiai orlaiviai. Ta pati istorija atsiskleidė ir pagrindinėje puolimo kryptyje, pietuose, kur naujai suformuotos ir nepatyrusios brigados, nepaisant to, kad buvo aprūpintos moderniu vakarietišku komplektu, iškart pateko į bėdą.
"Iš pradžių pagalvojau, kad kažkas negerai su mūsų vadais, todėl kai kuriuos pakeičiau. Tada pagalvojau, kad gal mūsų kariai netinkami pagal paskirtį, todėl perkėliau karius kai kuriose brigadose", – pasakoja generolas Zalužnas. Kai šie pokyčiai nepadėjo, vadas liepė savo darbuotojams iškasti knygą, kurią kažkada matė, būdamas studentas Ukrainos karo akademijoje. Jos pavadinimas buvo „Sutvirtintų gynybos linijų pažeidimas“. Ją 1941 m. paskelbė sovietų generolas majoras P. S. Smirnovas, analizavęs Pirmojo pasaulinio karo mūšius. „Ir dar neįžengęs į pusę, supratau, kad būtent ten esame, nes kaip ir tada, mūsų technologinio išsivystymo lygis šiandien pribloškė ir mus, ir mūsų priešus."
Ši tezė, anot jo, pasitvirtino, kai jis ėjo į fronto liniją Avdiivkoje, taip pat rytuose, kur Rusija neseniai per kelias savaites pažengė keliais šimtais metrų į priekį, mesdama dvi savo armijas. „Mūsų monitorių ekranuose tą dieną, kai ten buvau, matėme 140 rusiškų mašinų, kurios buvo sunaikintos per keturias valandas nuo patekimo į mūsų artilerijos šaudymo diapazoną. Bėgančius persekiojo „pirmojo asmens“ bepiločiai orlaiviai, valdomi nuotoliniu būdu ir gabenantys sprogstamuosius užtaisus, kuriuos jų operatoriai tiesiog atsitrenkia į priešą. Toks pat vaizdas atsiveria, kai Ukrainos kariai bando veržtis į priekį.
Generolas Zaluzhny aprašo mūšio lauką, kuriame šiuolaikiniai jutikliai gali atpažinti bet kokią pajėgų koncentraciją, o šiuolaikiniai tikslūs ginklai gali ją sunaikinti.
„Paprastas faktas yra tai, kad mes matome viską, ką daro priešas, o jie mato viską, ką darome mes. Kad iškoptume iš šios aklavietės, mums reikia kažko naujo, pavyzdžiui, parako, kurį išrado kinai ir kurį vis dar naudojame žudyti vieni kitus“, – sako jis.
Tačiau šį kartą lemiamas veiksnys bus ne vienas naujas išradimas, o visų jau esamų techninių sprendimų derinys, sako jis. Straipsnyje, kurį žurnalui „The Economist“ parašė generolas Zalužnys, taip pat viso ilgio esė, pasidalijama su šiuo laikraščiu, jis ragina naujoves bepiločių orlaivių, elektroninių konfliktų, antiartilerijos pajėgumų ir išminavimo įrangos, įskaitant naujus robotinius sprendimus. „Turime važiuoti naujose technologijose įdiegta galia“, – sako generolas.
Vakarų sąjungininkai buvo pernelyg atsargūs, tiekdami Ukrainai naujausias technologijas ir galingesnius ginklus. Joe Bidenas, Amerikos prezidentas, Rusijos invazijos pradžioje iškėlė tikslus: užtikrinti, kad Ukraina nebūtų nugalėta ir Amerika nebūtų įtraukta į konfrontaciją su Rusija. Tai reiškia, kad Vakarų tiekiamų ginklų pakako palaikyti Ukrainą konflikte, bet nepakankamai, kad ji laimėtų. Generolas Zalužnas nesiskundžia: „Jie neprivalo mums nieko duoti, o mes esame dėkingi už tai, ką turime, bet aš tiesiog konstatuoju faktus“.
Tačiau sulaikydami tolimojo nuotolio raketų sistemų ir tankų tiekimą, Vakarai leido Rusijai persigrupuoti ir sustiprinti savo gynybą po staigaus proveržio Charkovo regione šiaurėje ir Chersone pietuose 2022 m. pabaigoje. Šios sistemos mums buvo aktualiausios praėjusiais metais, bet jos atskrido tik šiais metais“, – sako jis. Panašiai, kitais metais pasirodysiantys F-16 lėktuvai dabar yra mažiau naudingi, teigia generolas, iš dalies dėl to, kad Rusija patobulino oro gynybą: eksperimentinė S-400 versija gali pasiekti už Dniepro miesto ribų.
Tačiau, pasak generolo Zalužnio, ginklų pristatymo delsimas, nors ir varginantis, nėra pagrindinė Ukrainos keblios padėties priežastis. „Svarbu suprasti, kad šio konflikto negalima laimėti praėjusios kartos ginklais ir pasenusiais metodais“, – tvirtina jis. „Jie neišvengiamai sukels delsą ir dėl to pralaimėjimą“. Vietoj to, technologijos bus lemiamos, teigia jis. Generolas yra sužavėtas neseniai įvykusių pokalbių su Ericu Schmidtu, buvusiu „Google“ vadovu, ir pabrėžė lemiamą bepiločių orlaivių ir elektroninio karo, galinčio neleisti jiems skristi, vaidmenį.
Generolo Zalužnio vertinimas blaivus: nėra jokių ženklų, kad revoliucinis technologinis proveržis, nesvarbu, ar tai būtų bepiločiai orlaiviai, ar elektroninis karas, būtų už kampo. Ir technologija turi savo ribas. Net ir Pirmajame pasauliniame kare tankų atvykimo 1917 m. nepakako, kad ištrūktų iš aklavietės mūšio lauke: prireikė daugybės technologijų ir daugiau, nei dešimtmečio taktinių naujovių, kad 1940 m. gegužę būtų sukurtas vokiečių žaibo karas.
Tai reiškia, kad Ukraina įstrigo ilgame konflikte, kuriame, jis pripažįsta, kad Rusija turi pranašumą.
Nepaisant to, jis tvirtina, kad Ukraina neturi kito pasirinkimo, kaip tik išlaikyti iniciatyvą ir likti puolime, net jei ji per dieną pasislenka tik keliais metrais.
Krymas, jo nuomone, tebėra didžiausias V. Putino pažeidžiamumas. Tai yra jo projekto pagrindas, o jo teisėtumas priklauso nuo jo grąžinimo į Rusiją. Per pastaruosius kelis mėnesius Ukraina patraukė konfliktą į pusiasalį ir tai tebėra labai svarbus jo konflikto logistikai. „Ji turi žinoti, kad tai yra Ukrainos dalis ir kad ten vyksta šis konfliktas“. Spalio 30 d. Ukraina pirmą kartą smogė Krymui amerikiečių tiekiamomis ilgo nuotolio ATACMS raketomis.
Generolas Zalužnas desperatiškai stengiasi, kad konfliktas nenusismelktų į apkasus. „Didžiausia grėsmingo apkasų konflikto rizika yra ta, kad jis gali užsitęsti metų metus ir nualinti Ukrainos valstybę“, – sako jis. Pirmajame pasauliniame kare maištai trukdė, kol technologijos negalėjo ką nors pakeisti. Žlugo keturios imperijos ir Rusijoje kilo revoliucija.
Ukrainos moralės ir Vakarų paramos žlugimas yra būtent tai, ko V. Putinas tikisi. Generolo Zalužnio mintyse nekyla abejonių, kad ilgas konfliktas palankus Rusijai – šaliai, kurios gyventojų skaičius yra tris kartus didesnis, o ekonomika – dešimt kartų didesnė už Ukrainos.
Kol kas, anot generolo Zalužnio, jam užtenka karių. Tačiau kuo ilgiau konfliktas tęsis, tuo sunkiau jį išlaikyti. "Turime ieškoti šio sprendimo, turime rasti šį paraką, greitai jį įvaldyti ir panaudoti greitai pergalei. Nes anksčiau ar vėliau pamatysime, kad mums tiesiog trūksta žmonių kovai." [1]
· · · 1. "Ukraine's top general on the breakthrough he needs to beat Russia." The Economist, 1 Nov. 2023, p. NA.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą