„Jei dėl JAV Kongreso neveikimo 702 skirsnis nustos galioti Naujųjų metų išvakarėse, pareigūnai mano, kad programa gali teisėtai veikti iki balandžio mėn.
Kongrese vykstančios derybos dėl neteisėto sekimo įstatymo suaktyvėja, nes artėja jo galiojimo laiko pabaiga.
Diskusijos kilo per, nacionalinio saugumo pareigūnų teigimu, dėl Izraelio ir „Hamas“ karo kurstytų grėsmių antplūdį.
Tačiau ar įstatymų leidėjai pasieks konsensusą ir priims kokį nors įstatymo projektą, kuris atnaujins įstatymą, žinomą, kaip 702 straipsnis, iki galutinio termino Naujųjų metų išvakarėse, kol kas nėra aišku. Nacionalinio saugumo pareigūnai beveik metus lobizavo Kongresą, kad šis iš naujo patvirtintų įstatymą, o privatumo gynėjai ragino įstatymų leidėjus į bet kokius teisės aktus įtraukti įvairias reformas.
Priežiūros įstatymai laužo įprastas partizanų linijas, abiejose JAV partijose yra nacionalinio saugumo vanagai ir apie pilietines laisves besirūpinantys įstatymų leidėjai. Atstovų rūmus kontroliuojančios respublikonų daugumos disfunkcija veda tik į sudėtingas derybas, o iki savaitės pabaigos rūmai turėtų posėdžiauti dar tik 12 dienų.
Čia atidžiau pažvelgsime į situaciją.
Kas yra 702 skyrius?
Tai stebėjimo įstatymas, įgaliojantis vyriausybę rinkti užsienyje esančių užsieniečių, į kuriuos buvo nusitaikytai žvalgybos tikslais, pranešimus – net kai tie taikiniai kalbasi su amerikiečiais ar apie juos. Informacija gali būti gaunama iš Amerikos įmonių, tokių, kaip „Google“ ir AT&T, ir be teismo leidimo.
2008 m. priimtas įstatymas įteisino kažkada slaptos programos „Žvaigždžių vėjas“, kurią Bušo administracija sukūrė po 2001 m. rugsėjo 11 d. išpuolių, formą. Vyriausybė naudojasi įstatymu, rinkdama informaciją apie užsienio vyriausybių veiksmus, įskaitant šnipus ir programišius, tinklus, užsiimančius masinio naikinimo ginklų platinimu, ir teroristus.
Kas atsitiks, jei Kongresas nepriims veiksmų iki gruodžio 31 d.?
Programa, matyt, galėtų tęstis iki maždaug balandžio vidurio dėl neaiškios įstatymo nuostatos.
Konkrečiai, 702 skirsnis įgalioja priežiūros teismą leisti vykdyti programą ir nurodyti įmonėms bendradarbiauti 12 mėnesių vienu metu. Jei 702 skirsnis nustos galioti, teismas negalėtų paskelbti naujų tokių įsakymų, tačiau nuostata sako, kad esamos direktyvos gali būti taikomos iki jų galiojimo pabaigos.
Galiojantys įsakymai buvo paskelbti balandžio 11 d.
Ar trumpalaikis įstatymo galiojimo terminas vis tiek sukels problemų?
Galbūt, pasak nacionalinio saugumo pareigūnų. Pirma, jie nerimauja, kad įmonė gali priimti kitokį teisinį aiškinimą ir atsisakyti toliau bendradarbiauti arba bent jau užginčyti vyriausybę teisme. Dėl to gali atsirasti duomenų rinkimo spragų arba bylinėjimosi galvos skausmo.
Be to, jei kaip pakartotinio įgaliojimo sąlygą Kongresas programai nustato naujus apribojimus ar taisykles, pareigūnai teigia, kad jiems prireiks laiko, kad atitiktų. Tai gali apimti techninių sistemų perkonfigūravimą ir įsitikinimą, kad viskas veikia tinkamai.
Kodėl 702 skirsnis yra ginčytinas?
Dėl jo poveikio amerikiečių privatumo teisėms. Kai užsienyje stebimas užsienietis bendrauja su amerikiečiu, vyriausybė renka ir to amerikiečio privačias žinutes, bendraujant su taikiniu.
Žvalgybos analitikai ir JAV Federalinių tyrimų biuro (F.B.I.) agentai gali ieškoti amerikiečių informacijos neapdorotoje 702 skyriaus duomenų bazėje. Jei yra pataikymas, tada vyriausybė skaito ir naudoja tuos privačius amerikiečių pranešimus, kurie buvo surinkti be teismo orderio.
Yra apribojimų, kada ir kaip tokios užklausos leidžiamos, tačiau F.BI. pareigūnai ne kartą atliko kratas, kurios vėliau buvo pripažintos nepakankamai pagrįstomis arba buvo per plačiai apibrėžtos. Probleminės užklausos apėmė paieškas, naudojant įstatymų leidėjo, Black Lives Matter protestuotojų ir sausio 6 d. Kapitolijaus riaušėmis įtariamų asmenų identifikatorius.
Atsakydamas F.B.I. nuo 2021 m. sugriežtino savo sistemas, pvz., reikalavo agentų, ieškančių F.B.I. duomenų bazės pasirinkti naudoti 702 skirsnio saugyklą, o ne įtraukti ją pagal numatytuosius nustatymus ir reikalauti, kad jie raštu įrašytų, kodėl, jų nuomone, laikomasi standartų.
Dėl ko ginčijamasi?
Kovos esmė yra ta, ar vyriausybė turi gauti orderį ar kokį nors teismo patvirtinimą, prieš naudojant amerikiečio identifikatorių, kaip užklausos terminą. Tie, kurie siekia reformos, teigia, kad galiojantis įstatymas yra „užpakalinių durų paieškos spraga“ privatumo apsaugai pagal Ketvirtąją Konstitucijos pataisą.
„702 skirsniu buvo reguliariai piktnaudžiaujama būdais, kurie pažeidžia pagrindines amerikiečių pilietines laisves ir pilietines teises“, – šį mėnesį laiške sakė pilietinių laisvių grupių koalicija, pridurdama: „Dabartinė ši valdžia pavojinga mūsų laisvėms ir mūsų demokratijai“.
Saugumo pareigūnai teigia, kad toks reikalavimas sumažintų programos veiksmingumą ir smarkiai sumažintų vyriausybės galimybes naudotis informacija, kurią ji jau teisėtai galėjo surinkti.
Generalinio prokuroro padėjėjas nacionalinio saugumo klausimais Matthew G. Olsen perspėjo apie galimus pavojus. Ketvirtadienio pareiškime jis sakė: „Dabartinėje grėsmės aplinkoje – po „Hamas“ atakų Izraelyje, įvykių Ukrainoje ir nuolatinių grėsmių, su kuriomis susiduriame iš Kinijos ir Irano – neįmanoma pervertinti, kiek operatyviai žalingas orderio reikalavimas. JAV asmenų užklausos būtų susijusios su mūsų pastangomis apsaugoti JAV ir amerikiečius, kuriems gresia pavojus užsienyje.
Dabartinio įgaliojimų suteikimo ciklo politika ypač aštri dėl prezidento Donaldo J. Trumpo priešiškumo nacionalinio saugumo agentūroms po tyrimo dėl realiai nebuvusios Rusijos pagalbos jo 2016 m. išrinkimui. Prie įstatymų leidėjų, kurie ilgą laiką siekė užtikrinti didesnę piliečių laisvių apsaugą, prisijungė kai kurie respublikonai, kurie susiliejo su D. Trumpo priešiškumu F.B.I.
Šie sudėtingumai, greičiausiai, reiškia, kad vienintelis būdas 702 skirsnio įstatymo projektui gali būti priimtas su kai kuriais demokratų balsais. Tačiau kietieji dešinieji respublikonai, susilieję su D. Trumpu, nuvertė buvusį pirmininką, Kalifornijos atstovą Keviną McCarthy, nes jis naudojo tokią taktiką trumpalaikiams išlaidų įstatymams priimti be didelių sumažinimų. Dabar jie jau pyksta ant jo įpėdinio, Luizianos atstovo Mike'o Johnsono, kuris šią savaitę panaudojo tą patį manevrą.
Be to, prieš tapdamas pranešėju, ponas Johnsonas buvo vienas iš respublikonų balsų, skeptiškai vertinančių F.B.I. 702 skirsnio naudojimą.
Kokie įstatymų projektai yra žaidime?
Bideno administracijos pareigūnai spaudė Kongresą iš naujo įgalioti 702 skirsnį, teisiškai kodifikuojant įvairius naujus apribojimus, kuriuos neseniai nustatė vykdomoji valdžia. Tačiau jie griežtai priešinosi bet kokiam plataus masto naujo orderio reikalavimui.
Pokalbiuose su įstatymų leidėjais jie pripažino, kad būtų įmanomi kai kurie papildomi pertvarkymo pasiūlymai, kurie nesibaigtų orderiu. Tarp tokių idėjų – sumažinti, kiek F.B.I. pareigūnų, galinčių ieškoti neapdorotose 702 skyriaus saugyklose.
Žvalgybos komitetų lyderiai abiejuose rūmuose, kurie paprastai yra linkę ideologiškai simpatizuoti nacionalinio saugumo pareigūnų požiūriui, rengia panašius įstatymo projektus, kurie pratęstų 702 skirsnį ir nustatytų naujus apribojimus bei reikalavimus. Tačiau teigiama, kad šie pasiūlymai nustoja reikalauti teismo leidimo prieš bet kokią užklausą, naudojant amerikiečio identifikatorių.
Ketvirtadienį atstovas Michaelas R. Turneris, Ohajo respublikonas, vadovaujantis Atstovų Rūmų žvalgybos komitetui, paskelbė pranešimą apie 702 skyrių, kuriame aprašomas būsimas įstatymo projektas. Į jį nebus įtrauktas joks bendras teismo leidimo reikalavimas užklausoms, naudojant amerikietiškus identifikatorius, o tai, pasak jo paaiškinimo žurnalistams, būtų „neįtikėtinai pavojinga“ padidėjusios terorizmo rizikos metu.
Šį mėnesį abiejų rūmų įstatymų leidėjai, kurie siekia reformos, įskaitant senatorius Ronas Wydenas, Oregono demokratas ir Mike'as Lee, Jutos respublikonas, taip pat Kalifornijos demokratų atstovas Zoe Lofgren ir Arizonos respublikonas Andy Biggsas – pateikė įstatymo projektą, kuriuo būtų nustatytas reikalavimas gauti teismo leidimą, norint užklausti amerikiečių informacijos. Ji taip pat pasiūlė daugybę kitų vyriausybės priežiūros įgaliojimų apribojimų.
Atstovas Jimas Jordanas, Ohajo respublikonas, kuris yra Teismų komiteto pirmininkas ir artimas D. Trumpo sąjungininkas, taip pat paragino imtis esminių sekimo įstatymo pakeitimų ir netgi siūlė leisti nebegalioti 702 skirsniui. Jis kelias savaites derėjosi su J. Turneriu, bet derybose, matyt, nepavyko rasti bendro sutarimo. Ponas Jordanas gali pateikti savo sąskaitą.“ [1]
Mums Lietuvoje būtinai reikia šnipinėjimo be teisėjų leidimo įstatymo. Dabar Lietuvos teisėjai neskaitydami štampuoja tuos leidimus. Žmonės tai žino, todėl tokia tvarka rodo, kad mūsų teisėjai nėra rimti teisėjai, o tik skudurėlis, pridengiantis bjaurų mūsų elito veidą. Todėl teisėjai yra Lietuvoje nepopuliarūs, kas trukdo jiems išsikovoti rimtesnius atlyginimus. Blogai ir verslininkams, nes kas gali, emigruoja iš tokio Potiomkino kaimo. Lieka tik tie, kurie gali pasakyti, kaip šnipinėjimo metu pasakė Prezidentas Paksas: "Tuštinausi ir plekšnojau". Tie, kurie taip sako, nedirbs mums už centus. Toliau plekšnos. Mandagūs žodeliai čia yra mano. Prezidentas Paksas pasakė tiesiai-šviesiai.
1. Debate on Surveillance Law's Fate Reaches a Boil: [National Desk]. Savage, Charlie. New York Times, Late Edition (East Coast); New York, N.Y.. 17 Nov 2023: A.15.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą