"Seimas artimiausiu metu turės apsispręsti, ar pagal Mokesčių
administravimo įstatymo (MAĮ) pataisas suteikti teisę Valstybinei mokesčių
inspekcijai (VMI) automatiškai nurašyti iš skolininkų sąskaitų jose esančias
lėšas ir jomis padengti laiku nesumokėtus įsiskolinimus valstybei, dažniausiai
baudas.
Dabar VMI gali nurašyti nuo skolininkų sąskaitų gyventojų ir
įmonių nesumokėtus mokesčius. Beje, tokia pat teisė nuo įmokų nesumokėjusiųjų
sąskaitų nurašyti įsiskolinimus įstatymu yra numatyta ir „Sodrai“.
Pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus, jei gyventojas ar
įmonė gauna administracinio nusižengimo (taip pat ir Kelių eismo taisyklių
pažeidimo) baudą ir jos laiku nesumoka, skolos išieškojimo vykdymas yra
perduodamas antstoliui.
Seime svarstomais MAĮ pakeitimais siūloma nuo 2026 m. liepos
1 d. pereiti prie vieno langelio principo, pagal kurį VMI administruotų ne tik
baudas už administracinius nusižengimus, bet ir ekonomines pinigines sankcijas,
baudas už nusikalstamas veikas, procesines baudas bei teismo priteistas sumas.
Pasak VMI atstovų, tai padėtų išvengti situacijų, kai,
pavyzdžiui, pavėlavus atlikti mokėjimą, dėl mažos skolos iš skolininko
išieškomos kelis ar keliolika kartų už skolą didesnės vykdymo išlaidos.
Mokesčių administratorius lygina, kad, vykdant skolos
išieškojimą iš sąskaitos, skolininkui priskaičiuojamas tik piniginių lėšų
apribojimų informacinės sistemos (PLAIS) administravimo mokestis (šiuo metu – 2
Eur), o antstolio vykdomo išieškojimo išlaidos gali iki 10 kartų viršyti pačią
skolą.
Irmantas Gaidelis, Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo
pirmininkas, sako, kad racionaliausias kelias mažinti priverstinio skolų
išieškojimo įkainius – patikėti visų skolų išieškojimą antstoliams, o ne dalį
antstolių darbo perkelti į VMI, kaip siūloma Seimui svarstyti pateiktose
įstatymo pataisose, t. y. Finansų ministerijos inicijuotoje reformoje „Vienas
langelis prievolėms valstybei sumokėti“.
„Į bendrą išieškojimo sistemą galėtų būti atiduodamos ir
tokios skolos, kurių išieškojimą gana ilgai administruoja VMI: tai PVM, pelno
mokesčio ir kitų mokesčių skolos“, – kalba antstolis I. Gaidelis.
Jis priduria, kad, vykdant išieškojimą iš didesnio rato
skolininkų, atsirastų galimybė kalbėti apie įkainių sumažinimą visiems
skolingiems asmenims.
Antstoliai pasigenda konkrečių vertinimų ir skaičiavimų,
kokia dalimi pabrangtų skolų išieškojimas visiems likusiems skolininkams tuo
atveju, jei VMI, anot I. Gaidelio, nusigriebtų „grietinėlę“ ir imtųsi
lengviausiai išieškomų skolų valstybei, kurias galima tiesiog nurašyti nuo
sąskaitų.
Antstoliai taip pat nesutinka su tuo, kad jų paslaugos yra
brangesnės nei VMI. Lietuvos antstolių rūmų skaičiavimu, VMI vykdomas 1 euro
nepriemokos išieškojimas šiuo metu kainuoja 0,29 Eur valstybės lėšų, o
antstolių vykdomas 1 euro skolos išieškojimas kainuoja 0,12 Eur, arba 2,4 karto
pigiau.
VMI skelbia, kad 1 Eur skolos išieškojimas iš sąskaitų „VMI
kainuoja 0,0000658 Eur.“
Saulius Žilinskas, „Creditreform Lietuvos“ direktorius,
aiškina, kad jeigu bus pakeista skolų išieškojimo tvarka, be abejo, didžiausią
poveikį pajus antstolių kontoros, kurios iki šiol užsiėmė baudų išieškojimu ir
už tai pasiimdavo iš skolininkų nemažus komisinius.
„Tačiau kitam verslui minėtos pataisos poveikis, tikėtina,
nebus žymus, nes administracinės baudos dažniausiai skiriamos fiziniams
asmenims, ar tai būtų paprasti žmonės, ar fiziniai asmenys, einantys
vadovaujamas pareigas įmonėse ir organizacijose“, – aiškina S. Žilinskas.
VŽ primena, kad pasitaikė ne vienas atvejis, kai valstybės
institucijoms kilo pagunda užsiimti tuo, ką gali atlikti privatus sektorius.
Pavyzdžiui, prieš keletą metų Lietuvos bankas siekė sukurti
kreditinės rizikos vertinimo duomenų bazę, nors tokių analogų, kuriuos teikia
rinkai kompanijos, jau veikė ne viena. Vėliau ketinimų atsisakyta.
VMI teigimu, centralizavus skolų valstybei administravimą,
naujoms funkcijoms vykdyti papildomai darbuotojų samdyti nereikėtų, išteklių
klausimas būtų sprendžiamas perskirstant šiuo metu VMI turimus, o ne kuriant
naujus bei sukūrus automatizuotus duomenų mainų procesus.
VMI informacinėms sistemoms modernizuoti ir yra skirti 6
mln. Eur iš ES Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (Recovery
and Resilience Facility, RRF) lėšų. Tačiau, pasak I Gaidelio, niekur nėra
reikalaujama, kad, panaudodama šias lėšas, VMI perimtų ir išieškojimo
funkcijas, kaip siūlo reformos iniciatoriai.
Advokatas Julius Pagojus taip pat abejoja, ar išieškojimo
procedūras perėmusi VMI galėtų tai atlikti pigiau ir greičiau, nei tai daro
privatūs antstoliai. Valstybė neišsisuktų ir su mažesniu skaičiumi darbuotojų,
nei jų samdo privatūs antstoliai.
„O tai reiškia, kad daugiau mokesčių mokėtojų pinigų turėtų
būti skiriama biurokratiniam aparatui išlaikyti, užuot šias lėšas skyrus
švietimui ar kitoms reikmėms“, – Žinių radijui sakė J. Pagojus.
Kol siūlomu sprendimu nesidžiaugia antstoliai, trys dešimtys
Seimo narių iš opozicinių frakcijų paprašė atlikti ekspertinį vertinimą dėl
parlamente svarstomų šių MAĮ pataisų, numatančių naujoves antstolių veikloje,
skolininkų atsiskaitymų bei skolų išieškojimo tvarkos pokyčius.”
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą