Ridos klastojimu pavagiami pirkėjų pinigai. Lietuvos valdžia norėtų pasidalinti su vagimis tais milijonais, bet nesugeba, kaip nesugeba ir pasodinti Landsbergių globojamą vagį Stepukonį, pavogusį iš mūsų dešimtis milijonų eurų.
"Naudotų automobilių rinka Lietuvoje turi ne vieną „skylę“,
tarp kurių ir ridos klastojimas. Už tai kai kuriose šalyse gali grėsti ir
įkalinimas iki 2 metų.
Panašu, kad Lietuvoje pardavėjų kol kas niekas negąsdina
ir valstybės biudžetas dėl to netenka milijonų eurų.
Kaip dažnai ridos
klastojimo atvejai pasitaiko mūsų šalyje ir kaip neapsigauti pirkėjui?
Automobilių rinkos ekspertas ir „carVertical“ komunikacijos
vadovas Matas Buzelis sako, kad jo atstovaujama įmonė per metus atlieka apie
šimtą skirtingų tyrimų. O paskutinieji atskleidė, kiek pirkėjai permoka už
automobilius su suklastota rida ir kiek valstybė dėl to netenka pajamų.
„Tokiu atveju apvagiami ir pirkėjai, ir valstybė. Remiantis
mūsų duomenimis, mūsų šalis patiria daugiau, nei 60-70 mln. nuostolį dėl nesurinktų
baudų. Tai pakankamai reikšminga suma, jeigu kalbame apie kelių remontus ar
kitos infrastruktūros plėtimą“, – laidoje „Delfi diena“ kalbėjo pašnekovas.
Pasak jo, panašu, kad
ši problema nėra prioritetinė ir jai neskiriama tiek daug dėmesio, kiek
reikėtų. M. Buzelis paklaustas, kaip atrodo Lietuvos situacija bendrame Europos
šalių paveiksle, patikino, kad mūsų šalį būtų galima priskirti tarp mažiau
skaidrių valstybių.
„Mes esame pamatavę naudotų automobilių rinkos skaidrumo
indeksą. Lietuva iš 25 šalių, kur buvo atliktas tas pats tyrimas, užėmė 20 ar
21 poziciją. Šalia mūsų šalies galėtume rasti ir kaimyninę Latviją, Estija,
taip pat Lenkiją bei Ukrainą. Tyrime dalyvavo 24 Europos šalys ir JAV“, –
kalbėjo automobilių rinkos ekspertas.
Jo manymu, kalbant apie ridos klastojimo atvejus galima
pajusti Rytų Europos šleifą.
„Visi naudoti automobiliai, mes to norime ar ne, keliauja iš
Vakarų Europos į rytus. Vakarai stengiasi senesnius, labiau teršiančius,
automobilius išstumti iš savo rinkų, kiti tą mato, kaip galimybę juos įsigyti geresnėmis
sąlygomis“, – sakė M. Buzelis.
Lietuvoje problema nėra reglamentuota
Pasak pašnekovo, kol kas Lietuvoje nėra labai tiksliai
apibrėžta, kokio dydžio bauda grėstų už ridos klastojimą. Šis nusikaltimas
prilyginimas tokiems, kaip dokumentų klastojimas.
„Automobilio odometras yra komponentas, kuris padeda
nustatyti naudotos transporto priemonės kainą ar jos susidėvėjimą. Kuo labiau
ridą suksime, tuo labiau kaina stiebsis į viršų“, – pabrėžė M. Buzelis.
Jo tikinimu, kai kuriose šalyse už tokio pobūdžio
nusikaltimus netgi gresia laisvės atėmimo bausmės iki dvejų metų. Panaši praktika
taikoma ir Lietuvoje, tačiau mūsų šalyje problemos kyla dėl to, kad tai nėra
labai aiškiai reglamentuota.
„Pas mus nėra įvykęs kažkoks konkretus pavyzdys ar
precedentas, netgi nėra apibrėžta, kokio dydžio baudos yra taikomos.
Pavyzdžiui, Čekijoje už tokį nusikaltimą gresia baudos iki 25 tūkst. eurų, o
Prancūzijoje verslams, kurie automobilių ridą klastoja masiškai, – iki 300
tūkst. eurų. Tačiau kitoje spektro pusėje yra ir tokios šalys, kaip Latvija ir
Italija, kur baudos už tai siekia nuo 100 iki 1000 eurų, o juridiniams asmenims
– nuo 100 iki 200 tūkst.“, – kalbėjo laidos pašnekovas.
Anot jo, parduodant kelių metų senumo automobilį su
suklastota rida „apsimoka“ tą daryti, nes bauda būtų mažesnė, nei gautas pelnas.
Automobilių rinkos ekspertas sakė, kad Lietuvoje automobilio
kaina su suklastota rida gali „išsipūsti“ iki ketvirtadalio jo vertės. Tuo
tarpu Didžioje Britanijoje ji gali pakilti iki 29 proc., o Ukrainoje – 17 proc.
Ekonomikos atžvilgiu paradoksali situacija
M. Buzelio tikinimu, ridos klastojimas yra Achilo kulnas
visai naudotų automobilių rinkai.
„Tie verslai, kurie perka brangesnius automobilius ir juos
parduodami bando pagrįsti didesnę kainą, patiria nesąžiningą konkurenciją, nes
kažkas nusiperka pigesnį automobilį, suklastoja jo ridą ir jis pateikiamas kaip
analogiškas pasiūlymas tiems brangesniems. Tai tiesiog iškreipia naudotų
automobilių rinką“, – pabrėžė laidos pašnekovas.
Pasak jo, šiuo atveju
derėtų kelti retorinį klausimą, ar tai daro didelę žalą šalies ekonomikai, nes
tuo pačiu susiduriama su paradoksalia situacija.
„Jeigu Lietuvoje už naudotus automobilius pirkėjai permoka daugiau, nei 50 mln. eurų per metus, tai klausimas, ar ekonomika praranda tuos pinigus.
Kai žmogus nusiperka prastos būklės transporto priemonę, tikėtina, kad jis
dažniau kreipsis į servizus. Tokiu būdu pirkėjas į rinką paleidžia dar daugiau pinigų“,
– kalbėjo M. Buzelis.
Jis patarė kiekvieną perkamą automobilį vertinti kritiškai,
atkreipti dėmesį į istorinius ridos įrašus ir atlikti bandomąjį važiavimą.
„Prieš perkant, jeigu viskas gerai su automobiliu, vis tiek
jį reikėtų patikrinti gerą reputaciją turinčiam servize. Jeigu pardavėjas
nesutinka su jo apžiūra ten, kur jūs norite, tai to automobilio jums nereikia“,
– pusiau juokais kalbėjo ekspertas."
Geriausia pirkite iš patikimų šaltinių Vokietijoje patys. Kartu ir pamatysite šalį, kur algos dukart didesnės, o maistas pigesnis, negu Lietuvoje.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą