5 pasaulio vietos, kuriose žmonės gyvena ilgiausiai ir yra sveikiausi. Štai jų paslaptis

 „Okinava Japonijoje, Sardinija Italijoje, Nikojos pusiasalis Kosta Rikoje, Ikarija Graikijoje ir Loma Lindos miestas Kalifornijoje vadinamos mėlynosiomis zonomis – sritimis, kurių gyventojai džiaugiasi gera sveikata ir ilgu gyvenimu. Kokia jų paslaptis?

 Demografinių duomenų analizė ir pokalbiai su senjorais pasirinktose pasaulio vietose leido išskirti penkis regionus, kurie daugelį gyvenimo dešimtmečių buvo laikomi naudingiausiais sveikai funkcionuoti.

 5 minėtas vietas, kuriose žmonės iki senatvės gyvena visiškai sveiki, nurodė ilgaamžiškumo tyrinėtojas ir tam skirtų publikacijų autorius Danas Buettneris. Įkvėptas 2000 m. kelionės į Okinavą, kurios tikslas buvo išsiaiškinti vietinių gyventojų ilgaamžiškumo paslaptį, jis nusprendė atrasti kitus regionus, kuriuose gyvenimas vyksta panašiu ritmu. Remdamasis „National Geographic“ komanda ir grupe demografų bei kitų mokslininkų, jis keliavo po pasaulį, bandydamas nustatyti vietas, kuriose vietos bendruomenių atstovai gali sveikai gyventi iki senatvės.

 Mėlyni apskritimai žemėlapyje

 Demografinių duomenų analizė ir nesuskaičiuojami pokalbiai su senjorais pasirinktose pasaulio vietovėse leido išskirti penkis regionus, kurie ilgus gyvenimo dešimtmečius buvo laikomi naudingiausiais sveikai funkcionuoti. Žymėdami tolesnius taškus žemėlapyje, demografai, dirbantys su Buettneriu - Gianni Pesas ir Michelis Poulainas - nubrėžė aplink juos mėlynus apskritimus, kad tiksliai nurodytų atskirus miestus jų artimiausioje aplinkoje. Tolesniuose tyrimo etapuose šioms vietoms apibrėžti buvo naudojamas terminas mėlynosios zonos.

 Atlikti stebėjimai, pokalbiai ir nurodytų vietų analizė leido mokslininkams nustatyti, kad 5 minėtų pasaulio regionų gyventojai turi nemažai bendrų bruožų, turi panašių vertybių ir laikosi kelių principų atitinkančio gyvenimo būdo. Tiksliau:  devynių. Jie buvo vadinami Stiprybės 9.

 Stiprus devynetas

 Minėti principai skirstomi į keturias kategorijas: judėjimas, tinkamas požiūris į gyvenimą, sveika mityba ir tarpusavio santykiai.

 

Kaip pabrėžia Danas Buettneris, Power 9 sąrašo viršuje yra natūralus fizinis aktyvumas (Move Naturally). Remdamasis Nikajos pusiasalio pavyzdžiu, leidinio „Gyvenk iki 100: Mėlynųjų zonų paslaptys“ autorius pažymi, kad, ilgus dešimtmečius nurodytuose pasaulio regionuose gyvenantys, žmonės neturėjo galimybės naudotis moderniomis technologijomis ar net automobiliais, dėl ko atsirado poreikis judėti patiems. – Šie 100-mečiai niekada neišmoko vairuoti automobilių. Jie visą gyvenimą keliavo pėsčiomis – interviu CNN pabrėžia jis.

 Kartu jis pastebi, kad mėlynosiose zonose gyvenančių žmonių fizinis aktyvumas nėra susijęs su sporto salės lankymu ar treniruotėmis virš savo jėgų. Tai natūrali jų gyvenimo būdo dalis, atsirandanti dirbant lauke, sode ar reguliariai pasivaikščiojant.

 Ikigai, t.y aiškus veiklos tikslas

 Kategorijoje „Teisingas požiūris į gyvenimą“ buvo išskirta tiksliai apibrėžto asmens kasdienių veiksmų tikslo (Tikslas) sąvoka. Okinavos saloje ji vadinama „Ikigai“, Nikajos pusiasalyje – „plan de vida“. Kiekvienas iš jų gali būti išverstas, kaip frazė: "Kodėl aš atsibundu kiekvieną dieną?"

 Aiškiai apibrėžtas veiksmo tikslas, tikėjimas savo egzistavimo prasme ir poreikis kiekvieną rytą pakilti iš lovos leidžia ramiai pradėti kiekvieną naują dieną, o tai, pasak Buettnerio ir su juo bendradarbiaujančių mokslininkų, prideda prie gyvenimo pailginimo mažiausiai septynerius metus.

 Kitas Stiprybės 9 sąrašo punktas yra galimybė reguliuoti streso lygį (Downshift). Nors mėlynųjų zonų atstovai patiria sunkumų ir, kaip ir kiti gyventojai, patiria stresą, jie sukūrė būdus, kaip susidoroti su neigiamais jo padariniais: Ikarijos gyventojai kasdien randa laiko regeneraciniam miegui, senjorai iš Okinavos – prisiminti jų protėvius, o Loma Lindoje įprasta melstis.

 Kategorija „sveika mityba“ prasideda pagal 80% taisyklę, o tai reiškia, kad valgymo pabaiga, kai alkis numalšinamas 80%. Tarp Sardinijos gyventojų vyrauja nuostata „lacscia il tavolo con un pizzico di fame“, pažodžiui išvertus taip: „atsitrauk nuo stalo su lengvu alkio jausmu“. Gausiausias maistas valgomas ryte, o kiekvieno tolesnio valgio tūris palaipsniui mažėja.

 Vakare reikėtų vengti valgyti kaloringą, sunkiai virškinamą maistą.

 Mėlynosiose zonose svarbu ne tik suvartojamo maisto kiekis, bet ir kokybė. Subalansuota mityba, daugiausia pagrįsta daržovėmis ir augalais (Plant Slant, angl.), be kita ko, apima kukurūzus, pupeles, moliūgus, lęšius, sojos pupeles. Mėsa – daugiausia kiauliena – valgoma vidutiniškai penkis kartus per mėnesį, o porcijos dydį galima palyginti su kortų kalade. Nors alkoholis iš raciono neišskiriamas, jo dozės taip pat laikomos saikingomis – tai dar viena minėtame sąraše minima taisyklė.

 Svarbiausi yra artimieji

 Tarpasmeninių santykių kategorijoje Danas Buettneris išvardija dar tris principus, užbaigiančius Stiprybės 9 sąrašą: Artimieji svarbiausi, leidžiantys santykiams su žmonėmis, kurie yra jūsų artimiausios šeimos dalis, skirti tinkamus prioritetus; narystė (Belong, angl.), leidžianti žmonėms, kurie priklauso panašių pažiūrų ar religijos grupėms ir susitinka bent keturis kartus per mėnesį, pratęsti jų gyvenimą nuo 4 iki 14 metų, o teisinga gentis, t.y. parama tarp artimų bičiulių visų lygių gyvenimo etapais. Okinavos gyventojai tokias grupes vadina „moais“, tai reiškia penkių artimiausių žmonių ratą už šeimos ribų, lydinčius juos aktualiuose įvykiuose, palaikančius sunkiais laikais, bet ir pasidalijančius draugo aistras ar interesus.

 Sardinija ir Okinava, Teksas?

 Peržvelgęs aukščiau pateiktas taisykles, CNN Health žurnalistas daktaras Sanjay Gupta, kalbėdamas su Danu Buettneriu, bandė išsiaiškinti, ar įmanoma atkurti, mėlynose zonose vyraujančias, sąlygas kituose pasaulio regionuose ir taip įgyvendinti svajones apie  ilgaamžiškumą taip pat už tų penkių žemėlapio taškų, pažymėtų mėlynais apskritimais. - Žinoma! – visiškai įsitikinęs atsako autorius, kaip pavyzdį nurodydamas Fort Verto miestą Teksase, kur jis ir jo komanda nuo 2015 m. penkerius metus atlieka reguliarius tyrimus. – Po šio laiko užfiksavome maždaug 5 % sumažėjimą. nutukimo rodikliui, 17% išaugo fizinis aktyvumas tarp gyventojų, deklaravusių reguliariai, bent pusvalandį mankštą tris kartus per savaitę, o rūkančių cigaretes procentas sumažėjo 31%.– Išaugo jų savijauta, atsparumas stresui ir pagerėjo požiūris į gyvenimą.

 Taip atsitiko ne tik dėl to, kad įtikinome gyventojus valgyti pupeles, bet daugiausia dėl reguliarių derybų su vietiniais tiekėjais – restoranais, mokyklomis, maisto prekių parduotuvėmis, kad sveiki produktai būtų įperkamesni“, – aiškina jis.

 Buettnerio komandos veikla neapsiribojo tik tuo, kad Fort Verto gyventojai turėtų prieigą prie sveiko maisto. – Kalbėjomės su miesto valdžia, įtikinome, kad reikia sukurti pėsčiųjų aikšteles ir dviračių takus, kurie suteiktų galimybę gyventojams judėti savarankiškai, o ne viešuoju transportu. Viskas puikiai pavyko! Nors Teksase dar neturime Sardinijos ar Okinavos, pažanga matoma, – tikina jis.

 Nors Dano Buettnerio komanda Lenkijos dar nepasiekė, tačiau pasinaudojant jo atliktais pastebėjimais, verta palaipsniui įgyvendinti aprašytus principus. Jų yra tik devyni, tačiau privalumų yra nesuskaičiuojama.

 Šaltiniai:

 https://edition.cnn.com/

 https://www.washingtonpost.com/

 https://www.bluezones.com/"