„Prieš du dešimtmečius Europos Sąjunga buvo išplėsta į rytus. Ekonomistė Zuzana Zavarska prognozuoja, kad įstojusioms šalims bus sunkus kelias, kol jos visiškai prisitaikys prie ES standartų.
Ponia Zavarska, 20 metų ES plėtrai į Rytus: ar tai yra priežastis švęsti?
Absoliučiai. Žmonių gyvenimo lygis ten sparčiai pagerėjo per labai trumpą laiką, net per vieną kartą. Bendrasis vidaus produktas (BVP), tenkantis vienam gyventojui, išaugo nuo 30 ar 40 procentų iki daugiau, nei 70 procentų Vakarų Europos lygio. Tai daug ką pasako apie teigiamus ES integracijos aspektus. Bet, žinoma, ne viskas klostėsi taip gerai, kaip būtų galima tikėtis.
Nepaisant didelių laimėjimų, daugelyje įstojusiųjų šalių jaučiamas savotiškas ES nuovargis.
Viena iš priežasčių yra ta, kad sėkme istorija baigėsi ne visiems. Šalių vystymasis dažnai buvo labai netolygus.
Kai kurie jaučiasi atsilikę ekonomiškai ir yra integracijos proceso pralaimėtojai. Skurdas ir nelygybė ES vis dar yra dideli.
Dauguma Vidurio ir Rytų Europos šalių socialinėms išmokoms išleidžia tik 13 procentų BVP, o ES-27 šalių vidurkis buvo 20 procentų.
Visa tai prisideda prie populistinių tendencijų ir atitinkamų rinkimų rezultatų. Taip pat nerimaujama, kad tolesnė ES plėtra gali nuvertinti pranašumus, tokius, kaip žemas darbo užmokesčio lygis, ir nuvilioti investuotojus. Tai padidina nusivylimą.
Ar šis susirūpinimas nepagrįstas?
Įmonės iš Vidurio ir Rytų Europos šalių galėtų gauti naudos iš plėtros, pavyzdžiui, į Ukrainą ir Moldovą, kaip ir Vokietijos bei Austrijos įmonėms buvo padėta, kai 2004 m. buvo panaikintos muitinės ir kitos sienos. Tai būtų puiki galimybė Rytų šalių Europos įmonėms kurti jų vertės grandines regione.
Juolab, kad dėl emigracijos ir mažo gimstamumo darbo jėgos pasiūlos trūkumas jau dabar yra daugelio šalių problema?
Viena didžiausių stojančiųjų šalių baimių prieš 20 metų buvo emigracija. Ir būtent taip atsitiko.
Tačiau vyriausybės turi nemažai neišnaudotų galimybių ką nors padaryti dėl darbo jėgos trūkumo: visų pirma jos turėtų padidinti moterų dalyvavimą darbo rinkoje, padaryti darbo rinką lankstesnę, mokyti žmones, tobulinti švietimo sistemą. Automatizavimas sumažins darbo jėgos trūkumą ir padidins produktyvumą. Daugelis bijo, kad automatizavimas išstums darbo vietas. Tačiau iš tikrųjų nebeužtenka žmonių visiems šiems darbams atlikti.
ES rytų ekonomikoje dažnai dominuoja Vakarų investuotojai, kurie ten pigiai gamina. Raktažodis automobilių pramonė. Ar tai privalumas ar problema?
Investicijos ir modernios technologijos leido šalims labai greitai padidinti našumą. Bet jei žvelgtume į ateitį, neaišku, ar tai ir toliau bus pranašumas.
Kodėl?
Gamybos darbai paprastai turi mažą pridėtinę vertę. Tai nėra tos darbo vietos, kurios atneša naujoves ir tvarų augimą. Tai bus problema, jei žiūrėsime į ateinančius 20 metų. Užuot sprendusios šią problemą, matome, kad tokios šalys, kaip Vengrija, dabar labai priklauso nuo Kinijos elektromobilių gamybos. Jie nori labiau diversifikuoti jų investuotojus.
Ir ar jie taip iškeičia priklausomybę nuo VW ir BMW į priklausomybę nuo Kinijos valstybės?
Tiesą sakant, tai nepadės jiems išspręsti pagrindinės problemos – klausimo, kaip tapti novatoriškesniems ir nepriklausomiems. Kita problema yra ta, kad ES pramonės politika linkusi remti stipresniuosius. Tai puikus dalykas, skatinant ES konkurencingumą. Tačiau Rytų Europos šalys yra nepakankamai atstovaujamos tokiose programose, kaip „Europos horizontas“. Joms bus sunkiau pasivyti inovacijų prasme.
Bet tikrai negalima sakyti, kad ES nepakankamai remia Rytus, ar ne? Dažnai valstybės negali protingai išleisti milijardinių lėšų.
Kai kurios šalys iš tikrųjų turi daugiau, nei dešimt procentų savo BVP ES finansavimo. Tai didžiulis kapitalo padidinimas. Tačiau tai nekeičia kritikos, kad tam tikros finansavimo programos yra nepalankios kai kurioms šalims kandidatėms. Tačiau tai neturėtų atitraukti dėmesio nuo neabejotinai egzistuojančių institucinių trūkumų.
ES „žaliąją pertvarką“ finansuoja milijardais eurų. Tačiau daugelis Rytų Europos šalių to nelaiko prioritetu. Kaip galime išspręsti dilemą?
Tai sunku. Lenkijoje ir Čekijoje anglies pramonėje dirba neproporcingai daug žmonių. Negalite tiesiog jiems pasakyti: darykite ką nors kita.
Kita vertus, energijos kainų šokas dėl beprasmių sankcijų Rusijai ir sankcijų sukelta didžiulė infliacija parodė esamų energetikos struktūrų pažeidžiamumą.
Tai buvo pažadinimo skambutis regionui. Energetikos sistemos pertvarka yra neišvengiama. ES lėšos yra labai svarbi priemonė ekologiškam perėjimui skatinti. Kiekviena investicija į „rudąjį sektorių“ yra investicija į praeitį ir prieš ateitį. Kiekvienas, strategiškai mąstantis apie ekonomikos konkurencingumą, turi eiti labiau į ateitį orientuotu keliu.
Norėdamos tapti ES nare, šalys turėjo reformuoti savo teisines ir ekonomines sistemas. Dabar, kai jos yra narės, kai kurios tai atšaukia, pvz., Lenkija, Vengrija ar Slovakija. Bet atrodo, kad investuotojų tai nejaudina?
Politinė įtaka nepriklausomoms valstybės institucijoms dabar daugeliu atžvilgių yra pasaulinis reiškinys. Tai matome ir išsivysčiusiose šalyse. Tačiau mažiau išsivysčiusių šalių, pavyzdžiui, Vidurio ir Rytų Europos, atveju rizika yra daug didesnė. Joms reikia stiprių ir stabilių institucijų, o ne silpnų ir vos besilaikančių. Nes be stabilios ir patikimos teisinės bazės, kuri, pavyzdžiui, korupciją labiau apsunkina, nei palengvina, investuotojai ilgainiui nepasiliks. Šiomis dienomis investuotojai daug atsargiau žiūri į politinę riziką, ypač dėl to, kad geopolitinė situacija tampa sudėtingesnė. Taigi, jei matysime institucinį pablogėjimą daugelyje šių šalių, tai gali turėti įtakos jų gebėjimui pritraukti investicijų.
Nuo pat Koronos pandemijos kartojome, kad investicijos grįžta iš Azijos arba vis daugiau naujų ateina į ES pakraščiuose esančias valstybes. Ar tai tik madingi žodžiai, ar tai realios galimybės?
Bet kokiu atveju optimizmas visur yra labai didelis. Šiandien negaliu teigti, kad matome didelių skaičių pokyčių. Įrodymai yra gana anekdotiniai. Tačiau mes matome didesnį diversifikavimą link „Kinija plius strategijos“. Investuotojai nebededa visų kiaušinių į kinų krepšelį, o ieško papildomų vietų. Regionui tai galėtų būti naudinga.
Po plėtros šalys priartėjo prie Vakarų Europos gerovės lygio. Tačiau paskutiniai dešimt procentų bus ypač įtempti?
Būtinai. Tai bus sunkus kelias. Niekas negali sėdėti ir atsipalaiduoti. Šalys turi tapti aktyvesnės ir ryžtingesnės, kad galėtų įveikti šiuos iššūkius. Tačiau gera žinia: jos gali tai padaryti. Esu tuo įsitikinus.“ [1]
Vakarų elitui, kuris perėmė visą valdžią rytinėse ES šalyse pigiau yra papirkti komunistinį rytinių ES šalių elitą, negu sustiprinti šių šalių ekonomiką. Iš čia ateina žiauri nelygybė, nukritęs išsilavinimo lygis, katastrofiška darbo jėgos ir kapitalo emigracija, panieka tautai ir Tėvynei. Gobšumo apimtas Vakarų elitas naikina ir Vakarus.
Jums reikia energijos, kad sukurtumėte naują energetikos sistemos struktūrą. Energija dabar ES yra per brangi, kad ją būtų galima naudoti konkurencingai rinkoje. Tie, kurie ES rėmė sankcijas Rusijai, sukėlė ES deindustrializaciją. ES be pramonės yra ES be ateities. Nenuostabu, kad vokiečiai vis dar žavisi Angela Merkel, kuri nepadarytų tokio kvailo nusikaltimo. P. Scholzas išmoko susidėti ant pilvo jo nenaudingas rankutes, kaip tai daro Angela Merkel. P. Scholzas taip ir neišmoko valdyti Vokietijos.
1. "Armut und Ungleichheit sind immer noch groß in der EU": Die Ökonomin Zuzana Zavarska prognostiziert den Ländern Osteuropas noch einen schweren Weg bis zur völligen Anpassung an EU-Niveau. Frankfurter Allgemeine Zeitung (online) Frankfurter Allgemeine Zeitung GmbH. May 2, 2024. Von Andreas Mihm, Wien
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą