"„Konkurencingumo krizė“ kelia nerimą pareigūnams ir verslo lyderiams Europos Sąjungoje, kur atsilieka investicijos, pajamos ir produktyvumas.
Europos dalis pasaulio ekonomikoje mažėja, o nuogąstavimai, kad žemynas nebegali neatsilikti nuo JAV ir Kinijos, vis gilėja.
„Esame per maži“, – sakė buvęs Italijos ministras pirmininkas Enrico Letta, neseniai Europos Sąjungai pristatęs pranešimą apie bendrosios rinkos ateitį.
„Mes nesame labai ambicingi“, – „The Financial Times“ sakė Norvegijos nepriklausomo turto fondo, didžiausio pasaulyje, vadovas Nicolai Tangenas. „Amerikiečiai tiesiog dirba sunkiau“.
„Europos verslas turi atgauti pasitikėjimą savimi“, – pareiškė Europos prekybos rūmų asociacija.
„Konkurencingumo krize“ vadinamų priežasčių sąrašas tęsiasi: Europos Sąjunga turi per daug reglamentų, o jos vadovybė Briuselyje turi per mažai galių. Finansų rinkos yra per daug susiskaidžiusios; viešosios ir privačios investicijos yra per mažos; įmonės yra per mažos, kad galėtų konkuruoti pasauliniu mastu.
„Mūsų organizacija, sprendimų priėmimas ir finansavimas yra skirti „vakarykščiam pasauliui“ – prieš Covidą, prieš Ukrainą, prieš užsidegimą Artimuosiuose Rytuose, prieš sugrįžimą didelės galios konkurencijai“, – sakė Mario Draghi, buvęs Europos centrinio banko pirmininkas, vadovaujantis Europos konkurencingumo tyrimui.
Pigi energija iš Rusijos, pigus eksportas iš Kinijos ir JAV karinė apsauga nebegali būti savaime suprantami dalykai.
Tuo pačiu metu Pekinas ir Vašingtonas skiria šimtus milijardų dolerių savo puslaidininkių, alternatyvios energijos ir elektromobilių pramonės plėtrai bei pasaulio laisvosios prekybos režimo suardymui.
Privačios investicijos taip pat atsilieka. Pavyzdžiui, didelės korporacijos 2022 m. investavo 60 procentų mažiau, nei jų kolegos Amerikoje ir augo dviem trečdaliais tempo, teigiama McKinsey Global Institute ataskaitoje. Kalbant apie pajamas vienam gyventojui, jos yra vidutiniškai 27 procentais mažesnės, nei JAV.
Našumas auga lėčiau, nei kitose didžiosiose ekonomikose, o energijos kainos yra daug didesnės.
Draghi ataskaita bus paskelbta tik po to, kai šią savaitę 27 Europos Sąjungos valstybėse rinkėjai rinks savo atstovus parlamente.
Tačiau jis jau paskelbė, kad būtini „radikalūs pokyčiai“. Jo nuomone, tai reiškia didžiulį bendrų išlaidų padidėjimą, Europos finansavimo ir reguliavimo persvarstymą ir mažesnių įmonių konsolidavimą.
Iššūkiai priversti daugiau, nei dvi dešimtis, šalių veikti, kaip vienas vienetas paaštrėjo dėl sparčios technologinės pažangos, didėjančių tarptautinių konfliktų ir didėjančio nacionalinės politikos panaudojimo verslui valdyti. Įsivaizduokite, jei kiekviena Amerikos valstija turėtų nacionalinį suverenitetą ir būtų tik ribota federalinė galia rinkti pinigus tokiems dalykams, kaip kariuomenė.
Europa jau ėmėsi tam tikrų žingsnių, kad neatsiliktų. Praėjusiais metais Europos Sąjunga priėmė Žaliojo kurso pramonės planą, siekdama paspartinti energijos perėjimą, o šį pavasarį pirmą kartą pasiūlė pramonės gynybos politiką. Tačiau šias pastangas sumažino JAV ir Kinijos naudojami ištekliai.
Blokas „numato, kad jis gerokai atsiliks nuo savo ambicingų energijos perėjimo tikslų, susijusių su atsinaujinančia energija, švariomis technologijomis ir investicijomis į vidaus tiekimo grandinę“, – teigiama tyrimų bendrovės „Rystad Energy“ šią savaitę atliktoje analizėje.
P. Draghi nuomone, viešosios ir privačios investicijos Europos Sąjungoje turi padidėti papildomai puse trilijono eurų per metus (542 mlrd. dolerių) vien į skaitmeninį ir žaliąjį perėjimą, kad neatsiliktų.
Ir jo, ir J. Lettos ataskaitą Europos Komisija, Europos Sąjungos vykdomoji institucija, įsakė parašyti, kad padėti politikos formuotojams, kai jie rudenį susirinks rengti, ateinančio penkerių metų laikotarpio, bloko strateginį planą.
Europoje ir kitur vis dar yra didelis kontingentas, kuris teikia pirmenybę atviroms rinkoms ir įtariai žiūri į vyriausybės įsikišimą. Tačiau daugelis aukščiausių Europos pareigūnų, politinių mandarinų ir verslo lyderių vis dažniau kalba apie agresyvesnių kolektyvinių veiksmų poreikį.
Jie tvirtina, kad nesujungus viešojo finansavimo ir nesukūrus bendros kapitalo rinkos, Europa negalės investuoti į gynybą, energiją, superkompiuterius ir kt., kurių reikia norint veiksmingai konkuruoti.
Ir nekonsoliduojant mažesnių įmonių, ji negali prilygti masto ekonomijai, kurią turi didžiosios užsienio firmos, kurios turi geresnes sąlygas pasisavinti rinkos dalį ir pelną.
Pavyzdžiui, Europoje yra mažiausiai 34 pagrindiniai mobiliojo ryšio tinklai, sakė p. Draghi, o Kinija – keturis, o Jungtinės Valstijos – tris.
P. Letta sakė savotiškai patyręs Europos savitumą konkurencijos trūkumų, kai jis šešis mėnesius lankėsi 65 Europos miestuose ir tyrinėjo jo ataskaitą. Jis sakė, kad neįmanoma keliauti „greituoju traukiniu tarp Europos sostinių“. „Tai yra gilus prieštaravimas, simbolizuojantis bendrosios rinkos problemas."
Vis dėlto, siūlomi sprendimai gali trintis į politinį grūdą. Daugelis lyderių ir rinkėjų visame žemyne yra labai susirūpinę dėl darbo vietų, gyvenimo lygio ir perkamosios galios.
Tačiau jie nesiryžta suteikti Briuseliui daugiau kontrolės ir finansinių raumenų. Ir jie dažnai nenori žiūrėti, kaip nacionaliniai prekių ženklai susilieja su konkurentais arba išnyksta pažįstama verslo praktika ir administracinės taisyklės. Dar vieną rūpestį kelia nauja biurokratijos masė.
Supykę ūkininkai Prancūzijoje ir Belgijoje šiemet blokavo kelius ir išmetė sunkvežimius mėšlo, protestuodami prieš ES galios plitimą. Juos piktina aplinkosaugos taisyklės, reglamentuojančios pesticidų ir trąšų naudojimą, sodinimo grafikus, zonavimą ir daug daugiau.
Kaltinti Briuselį taip pat yra patogi taktika kraštutinių dešiniųjų politinėms partijoms, norinčioms išnaudoti ekonominį nerimą. Prieš imigrantus nusiteikusi Nacionalinio mitingo partija Prancūzijoje Europos Sąjungą pavadino „liaudies priešu“.
Šiuo metu apklausos rodo, kad tikimasi, kad dešiniosios partijos laimės daugiau mandatų Europos Parlamente, todėl įstatymų leidžiamoji institucija dar labiau susiskaldys.
Nacionaliniu lygmeniu vyriausybės vadovai gali ginti savo prerogatyvas. Pastarąjį dešimtmetį Europos Sąjunga bandė sukurti bendrą kapitalo rinką, kad būtų lengviau investuoti tarpvalstybiniu mastu.
Tačiau daugelis mažesnių valstybių, įskaitant Airiją, Rumuniją ir Švediją, priešinosi valdžios perdavimui Briuseliui arba jų įstatymų pakeitimui, nerimaudamos, kad jų nacionalinė finansų pramonė atsidurs nepalankioje padėtyje.
Pilietinės visuomenės organizacijoms taip pat rūpi valdžios koncentracija. Praėjusį mėnesį 13 grupių Europoje parašė atvirą laišką, įspėjantį, kad didesnis rinkos konsolidavimas pakenks vartotojams, darbuotojams ir smulkiajam verslui, o įmonių gigantams suteiktų per didelę įtaką, todėl kainos kils. Ir jie nerimauja, kad kiti ekonominiai, socialiniai ir aplinkosaugos prioritetai bus nustumti į šalį.
Jau daugiau, nei dešimtmetį Europa atsilieka pagal kai kurias konkurencingumo priemones, įskaitant kapitalo investicijas, mokslinius tyrimus ir plėtrą bei našumo augimą. Tačiau, pasak McKinsey, ji yra pasaulinė taršos mažinimo, pajamų nelygybės ribojimo ir socialinio mobilumo didinimo lyderė.
Ir kai kurie ekonominiai skirtumai su JAV yra pasirinkimo rezultatas. Pusė bendrojo vidaus produkto, tenkančio vienam gyventojui, atotrūkio tarp Europos ir JAV atsiranda dėl to, kad europiečiai nusprendžia per visą gyvenimą vidutiniškai dirbti mažiau valandų.
Tokie pasirinkimai gali būti prabanga, kurios europiečiai nebeturi, jei nori išlaikyti jų gyvenimo lygį, įspėja kiti. Energetikos, rinkų ir bankininkystės politika yra per daug skirtinga, sakė Briuselio tyrimų organizacijos Bruegel vyresnioji bendradarbė Simone Tagliapietra.
„Jei ir toliau turėsime 27 rinkas, kurios nėra gerai integruotos“, – sakė jis, „negalime konkuruoti su kinais ar amerikiečiais“." [1]
Aišku, kai yra galia, yra žmonių, kurie nori užgrobti tą galią, ar ne, pone Draghi? Ar tai verta? Amerikiečiai degina Vašingtono pasiskolintus grynuosius pinigus ir mėgaujasi tokia kelione, slėpdamiesi nuo konkurencijos už didelių importo mokesčių ir neturi jokio realistiško plano konkuruoti šiandieninėse pasaulio rinkose. Pasauliniai Pietūs dabar mums per dideli, tampa nesustabdomos Kinijos ir Rusijos jėgos šaltiniu. Europiečiams geriau daryti tai, ką daro gerai, ir dalyvauti pasaulinėje prekyboje bei konkurencijoje. Amerika didžiulė ir turtinga. Amerika gali sau leisti padaryti keletą didelių klaidų. Kas investuojate dabar JAV, atsisveikinkite su jūsų pinigais.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą