Ką reikia žinoti apie pirmalaikius Prancūzijos parlamento rinkimus

„Prezidento Emmanuelio Macrono netikėtas raginimas surengti naujus rinkimus Prancūzijos žemuosiuose parlamento rūmuose yra vertinamas kaip azartinis lošimas.

 

 Prezidentas Emmanuelis Macronas sekmadienį sujaukė Prancūzijos politiką, netikėtai paraginęs surengti pirmalaikius rinkimus.

 

 Netikėtas žingsnis įvyko po to, kai jo partija Europos Parlamento rinkimuose buvo sumušta kraštutinių dešiniųjų. E. Macronas paleido žemuosius Prancūzijos parlamento rūmus ir pareiškė, kad pirmasis parlamento rinkimų turas vyks birželio 30 d.

 

 Prancūzija dabar atsidūrė nenuspėjamoje teritorijoje, o antrosios E. Macrono kadencijos ateičiai gali kilti pavojus. Likus mažiau, nei mėnesiui, iki balsavimo, partijos dabar stengiasi iškelti kandidatus, tobulina savo žinutes ir kai kuriais atvejais kuria sąjungas.

 

 Štai ką reikia žinoti apie pirmalaikius rinkimus.

 

 Kas nutiko?

 

 Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų, prieš imigrantus nusiteikusi Nacionalinio sambūrio partija, vadovaujama Marine Le Pen ir jos nepaprastai populiaraus globotinio Jordano Bardelos, sekmadienį pakilo į pirmąją vietą Europos Parlamento rinkimuose, surinkusi apie 31,4 proc. Tolimoje antroje vietoje atsidūrė M. Macrono centristinė Renesanso partija, turinti apie 14,6 proc.

 

 E. Macronas tą vakarą tautai transliuotoje televizijos laidoje pripažino triuškinantį pralaimėjimą.

 

 „Prancūzijai reikia aiškios daugumos, kad ji eitų į priekį su ramybe ir harmonija“, – sakė E. Macronas, paaiškindamas, kodėl nusprendė skelbti parlamento rinkimus.

 

 Tai apėmė itin retą žingsnį – paleisti 577 vietas turinčią Nacionalinę Asamblėją – Prancūzijos prezidento prerogatyvą. E. Macronas yra pirmasis, tai padaręs, prezidentas nuo 1997 m.

 

 Kodėl jis tai padarė?

 

 Kai E. Macronas 2022 metais buvo išrinktas antrai kadencijai, jo partijai nepavyko iškovoti visiškos daugumos. Jo suformuota centristinė koalicija nuo to laiko valdo nedidele balsų dauguma, tačiau sunkiai galėjo priimti tam tikrus įstatymų projektus be opozicijos paramos.

 

 E. Macronas nebuvo įpareigotas paleisti Parlamento, net jei dėl Europos Parlamento balsavimo jis sumažino skaičių, o iki prezidento kadencijos liko treji metai. Analitikai vis dar nagrinėja jo motyvus, nors daugelis įtaria, kad jis manė, kad paleidimas tapo neišvengiamas – konservatyvūs įstatymų leidėjai grasino rudenį nuversti jo vyriausybę. Šalies sukrėtimas staigiais rinkimais taip pat galėtų būti būdas E. Macronui neleisti jo opozicijai organizuotis – ir suteikti rinkėjams aiškų pasirinkimą tarp jo ar kraštutinių dešiniųjų.

 

 Šis žingsnis vertinamas, kaip lošimas: jei Nacionalinis mitingas pakartos savo pasirodymą nacionaliniuose rinkimuose, Prancūzija gali tapti beveik nevaldoma, o E. Macronas susidurs su parlamentu, priešišku viskam, kuo jis tiki.

 

 P. Le Pen džiaugėsi paskelbimu apie rinkimus ir išreiškė įsitikinimą, kad jos partija gali surinkti daugumą. „Esame pasirengę pakeisti šalį“, – sekmadienio vakarą Paryžiuje džiaugsmingiems rėmėjams sakė ji.

 

 Kas gresia?

 

 Prezidentūra yra galingiausias Prancūzijos politinis veikėjas, turintis daug galimybių valdyti dekretu. Tačiau daugeliui didelių vidaus politikos pakeitimų ir svarbiausių teisės aktų, tokių, kaip išlaidų įstatymo projektai ar Konstitucijos pataisos, reikalingas Parlamento, ypač Nacionalinės Asamblėjos, pritarimas.

 

 Skirtingai nuo Senato, kitų Prancūzijos parlamento rūmų, Nacionalinę Asamblėją tiesiogiai renka žmonės ir ji gali nuversti Prancūzijos ministrų kabinetą, balsuodama dėl nepasitikėjimo. Ji taip pat turi daugiau laisvės priimti įstatymus ir mesti iššūkį vykdomajai valdžiai ir paprastai gauna galutinį žodį, jei abu rūmai nesutaria dėl įstatymo projekto.

 

 E. Macrono partija ir jos sąjungininkai centristai Nacionalinėje Asamblėjoje šiuo metu turi 250 vietų, o ne 289, kurių reikia absoliučiai daugumai. Nacionalinio sambūrio partija turi 88 vietas, o pagrindiniai konservatyvūs respublikonai – 61. Nedidelis kraštutinių kairiųjų, socialistų ir žaliųjų įstatymų leidėjų aljansas turi 149 vietas. Likusią dalį turi mažesnės grupės arba įstatymų leidėjai, nesusiję su jokia partija.

 

 Kaip veiks balsavimas?

 

 Rinkimai dėl 577 vietų Nacionalinėje Asamblėjoje vyks dviem turais – pirmasis birželio 30 d., o antrasis – liepos 7 d.

 

 577 Prancūzijos rinkimų apygardos – po vieną kiekvienai vietai – apima žemyninę dalį, užjūrio departamentus ir teritorijas, taip pat, užsienyje gyvenančius, Prancūzijos piliečius. Kitaip, nei daugelis Europos kaimynių, Prancūzija skiria vietas kandidatams, surinkusiems daugiausiai balsų kiekviename apygardoje, o ne pagal bendrą balsų dalį visoje šalyje.

 

 Tai reiškia, kad vyks 577 atskiros lenktynės su vietine dinamika ir keistenybėmis – skirtingai ,nei Europos Parlamento rinkimuose, kur kiekviena partija iškėlė vieną, visos šalies kandidatų sąrašą.

 

 Pirmajame ture kiekvienoje apygardoje gali varžytis bet koks kandidatų skaičius, tačiau norint patekti į antrąjį etapą, yra tam tikri slenksčiai. Nors daugeliu atvejų antrajame ture dalyvaus du, daugiausiai balsų surinkę, asmenys, retais atvejais gali dalyvauti trys ar net keturi kandidatai. Kas laimi daugiausia balsų tame antrame ture, laimi lenktynes. (Esant tam tikroms sąlygoms, kandidatas, pirmame ture surinkęs daugiau, nei 50 procentų balsų, laimi.)

 

 Kas bus toliau?

 

 Kadangi rinkimai ką tik paskelbti, patikimos nuomonės apklausos dar nėra.

 

 Nepaisant triumfo Europos Parlamento rinkimuose, neaišku, ar Nacionalinis mitingas gali užimti žymiai daugiau vietų žemuosiuose Prancūzijos parlamento rūmuose.

 

 „Sunku numatyti, žinant Europos Parlamento rinkimų rezultatus, kokie bus įstatymų leidybos rezultatai“, – sakė Paryžiaus Sciences Po Politinių tyrimų centro vyresnysis mokslinis bendradarbis Lucas Roubanas. „Neaišku, ar Nacionalinis ralis susilauks tokios pat sėkmės."

 

 Turėdamos mažai laiko kampanijai, kairiosios partijos stengiasi vienytis, kaip tai padarė 2022 m., vengdamos konkuruojančių kandidatūrų kiekviename rajone. Tačiau Prancūzijos kairiųjų vienybė gali būti sunkiai apčiuopiama, ir neaišku, ar šalims pavyks pasiekti tokį susitarimą.

 

 Jei E. Macronas nesugebės surinkti stiprios parlamentinės daugumos, jis gali atsidurti retame „sugyvenimo“ scenarijuje – kai prezidentūra ir Nacionalinė Asamblėja yra priešingose ​​politinėse pusėse.

 

 Pagal šį scenarijų E. Macronas būtų priverstas pasirinkti kitos politinės partijos ministrą pirmininką, o tai gali blokuoti didelę jo vidaus darbotvarkės dalį. Užsienio politika, kuri yra prezidento prerogatyva, teoriškai liktų beveik nepaliesta." [1]

 

Užsienio politika sužlugdė E. Macroną ir Vokietijos lyderį Scholzą bei jų vidaus darbotvarkę. Abu šie žmonės sumažino Rusijos energijos eksportą į Vakarų Europą, sukeldami didžiulę infliaciją, pakenkdami daugumai ES gyventojų ir paskatindami Vakarų Europos deindustrializaciją dėl aukštų energijos kainų. Abu dėl šios kvailystės patiria savo gyvenimo pralaimėjimus. Abu savo palikimą sunaikino nepataisomai. Abu yra, rinkėjus apgaudinėjantys, manipuliatoriai." [1]

1. What to Know About France’s Snap Parliamentary Elections. Breeden, Aurelien.  New York Times (Online) New York Times Company. Jun 10, 2024.