„Gaila OpenAI personalo skyriaus. Nuo metų pradžios ChatGPT – populiariausio dirbtinio intelekto (AI) pokalbių roboto – kūrėjas neteko maždaug tuzino geriausių mokslininkų. Didžiausias vardas buvo Ilja Sutskeveris, vienas iš įkūrėjų, atsakingas už daugelį didžiulių startuolio proveržių, kuris paskelbė apie jo atsistatydinimą gegužės 14 dieną Neįprasta OpenAI, remiantis vienu skaičiavimu, maždaug pusė iš 100 dirbtinio intelekto ekspertų, kuriuos įmonė pasamdė nuo 2016 m. išėjo.
Tai atspindi ne pono Altmano lyderystę, o platesnę technologijų pramonės tendenciją, kurią sukėlė pats OpenAI. 2022 m. lapkričio mėn. pradėjus naudoti ChatGPT, dirbtinio intelekto darbo rinka pasikeitė. Rinkos žvalgybos įmonė „Zeki Research“ skaičiuoja, kad maždaug 20 000 įmonių Vakaruose samdo dirbtinio intelekto ekspertus. Sparti mašininio mokymosi pažanga ir „platformos poslinkio“ galimybė – techniškai kalbant apie visiškai naujo technologijų sluoksnio sukūrimą – pakeitė darbdavių reikalaujamų įgūdžių tipus ir vietas, kur eina juos turintys asmenys. Rezultatas – rinka, kurioje AI talentai, anksčiau kaupti technologijų gigantų, vis labiau pasiskirsto.
Pradėkite nuo įgūdžių. Galiotai, tokie, kaip „Microsoft“ ir „Google“, gali atleisti ne inžinierius, tačiau jie ieško tyrinėtojų - žvaigždžių, kurios galėtų suprasti ir sukurti pažangiausius modelius. Šią grupę sudaro galbūt, keli šimtai žmonių, tokių kaip ponas Sutskeveris ar Jeffas Deanas, kuris vadovauja „Google“ AI pastangoms. Įmonės trokšta tokių superžvaigždžių, nes jos gali pasiekti proveržių, kurie, tarkime, smarkiai padidina dirbtinio intelekto sistemos efektyvumą arba sumažina jo polinkį sugalvoti haliucinacijas. Dėl to jie yra neįtikėtinai vertingi; daugelis gauna septynių skaitmenų atlyginimų paketus.
Kai kurie samdomi be interviu arba kaip visos komandos. Kovo mėnesį „Microsoft“ įdarbino daugumą pažangiausius modelius kuriančio startuolio „Inflection ai“ darbuotojų, įskaitant jo įkūrėją Mustafą Suleymaną – šis žingsnis, kaip pranešama, patraukė Federalinės prekybos komisijos pasitikėjimo griovėjų dėmesį. (Ponas Suleymanas yra pagrindinės „The Economist“ įmonės valdyboje.) Markas Zuckerbergas, Meta („Facebook“ patronuojančios įmonės) vadovas, asmeniškai elektroniniu paštu išsiuntė laiškus kai kuriems „Google“ AI laboratorijos „DeepMind“ tyrėjams, siekdamas juos įtraukti.
Dar labiau intriguoja tai, kaip generatyvus AI pakeitė talentų rinką toliau laiptais. Remiantis darbo vietų sąrašų svetainės „Indeed“ duomenimis, viena iš 40 laisvų programinės įrangos kūrėjų darbo vietų Amerikoje mini įgūdžius, susijusius su „generatyviuoju“ AI, dėl kurių ChatGPT yra toks žmogiškas. Tai daugiau, nei 100 kartų, daugiau nuo 2023 m. pradžios. Amit Bhatia, vienas iš tyrimų įmonės Datapeople.io įkūrėjų, teigia, kad prieš ChatGPT vidutinio dydžio technologijų įmonė galėjo įdarbinti keletą dirbtinio intelekto inžinierių, kurie sukūrė mažus modelius, kad galėtų atlikti tokius veiksmus, kaip analizuoti klientų el. laiškų jausmus. Šiandien generatyvūs modeliai gali atlikti daug geresnį darbą, nei tos nedidelės įmonės pastangos.
Dėl to kai kurių AI inžinierių dabar prašo išsiaiškinti, kurią AI sistemą naudoti ir kaip prijungti ją prie įmonės duomenų. Ponas Bhatia teigia, kad nuo 2022 m. pradžios programinės įrangos inžinerijos darbo vietų, kuriose nurodomi tokie „MLops“ (sutrumpinimas iš mašininio mokymosi operacijų), dalis padvigubėjo.
Taip pat paklausūs yra įvairių tipų įgūdžiai. Kelsey Szot, kito AI startuolio „Adept“ įkūrėja, atkreipia dėmesį į asmenis, kurie greitai išmoksta naudotis AI įrankiais ir gali juos sujungti, kad sukurtų ką nors naujo ir įspūdingo. Skirtingai nuo tvankių mokslų daktarų, jie pateikia idėjų, kurios dažnai nėra akademiškai elegantiškos. Tačiau, sako ponia Szot, jie išspręs problemą per trumpą laiką. Itin konkurencingame AI startuolių pasaulyje tai neįkainojama.
Dėl visos šios paklausos talentų srautai keičiasi. Daugelį metų inžinieriai plūdo į didžiųjų technologijų kvintetą: Alphabet („Google“ pagrindinė įmonė), „Amazon“, „Apple“, „Meta“ ir „Microsoft“. Tyrimų įmonė „Live Data Technologies“ stebi darbo pasikeitimus tarp įmonių. Iš jos duomenų bazėje esančių dirbtinio intelekto darbuotojų, didžiojo penketo kaupiamasis grynasis papildymas (samdymai atėmus išvykimus) buvo vidutiniškai 168 per mėnesį nuo 2019 m. sausio iki 2022 m. lapkričio, kai buvo išleistas ChatGPT. Daugelis tų, kurie paliko vieną iš didžiojo penketo, tiesiog prisijungė prie kito.
Tačiau per ateinančius devynis mėnesius grynasis dirbtinio intelekto darbuotojų srautas į milžinus pasikeitė į vidutinį mėnesinį nutekėjimą. Dabar jie vėl papildo savo dirbtinio intelekto darbo jėgą, brakonieriuodami iš mažiau didelių technologijų įmonių, turinčių ne tokius įspūdingus dirbtinio intelekto kilmės dokumentus, iš tokių, kaip IBM ir Oracle. Tačiau grynosios įplaukos vis dar negrįžo į ilgalaikį vidurkį.
Kur dingsta AI talentas? Viena populiarių vietų yra „Nvidia“, lustų gamintoja, kurios „grafikos apdorojimo įrenginiai“ skatina dirbtinio intelekto bumą ir kurios ambicijos apima ne tik aparatinę įrangą, bet ir programinę įrangą bei programas. Šį mėnesį jos rinkos vertė viršijo 3 mlrd. dolerių, stulbinančiu atstumu nuo „Microsoft“, vertingiausios pasaulyje bendrovės. Kiti prisijungė prie brandesnių startuolių, tokių, kaip Databricks, duomenų bazių ir AI įmonių, kaip OpenAI.
Tačiau vienas iš septintų didžiųjų technologijų pasitraukusiųjų pradėjo dirbti „slaptuoju“ režimu, kuris neatskleidė produktų ar nepaskelbė planų. Visi aštuoni 2017 m. paskelbto dokumento „Dėmesys yra viskas, ko jums reikia“, kuriame buvo pateikti generatyvaus AI algoritminiai pagrindai, autoriai paliko „Google“, kur jie tuo metu dirbo. Septyni įkūrė savo įmones (kitas prisijungė prie OpenAI).
Viena iš motyvų eiti į mažesnį startuolį gali būti finansinis. AI vedliui galimi atlygiai už sėkmingos įmonės akcijų paketą gali lengvai nusverti atlyginimą ir akcijų pasirinkimo sandorius, kuriuos siūlo technologijų gigantas. Tyrėjai taip pat vis dažniau nori dirbti su reikšmingomis problemomis. Pasak Zeki, nuo 2015 m. kasmet prie sveikatos priežiūros sektoriaus prisijungiančių asmenų skaičius išaugo 20 kartų (tai gali paaiškinti, kodėl „Google“ dirba su AI gydytoju Med-PaLM 2). Kitas motyvas – savarankiškumas. „Didelėse įmonėse yra per daug prekės ženklo rizikos, kad galėtų pradėti ką nors įdomaus“, – praėjusį rugsėjį vykusioje rizikos kapitalo konferencijoje sakė Noamas Shazeeris, vienas iš šio dokumento autorių. Jis įkūrė Character.ai, kuris leidžia vartotojams kurti pokalbių robotus su skirtingomis asmenybėmis.
Geros naujienos tiek didelėms technologijų bendrovėms, tiek mažoms naujoms įmonėms yra tai, kad dirbtinio intelekto darbo pasiūla auga. Vienas iš šaltinių yra akademinė bendruomenė. Remiantis Stanfordo universiteto ataskaita, 2011 m. apie 41 % dirbtinio intelekto mokslų daktarų įsidarbino pramonėje, maždaug tiek pat, kiek ir akademinėje bendruomenėje. 2022 m. pramonėje šis skaičius siekė 71 %, o akademinėje bendruomenėje – 20 %. Universitetai taip pat moko daugiau dirbtinio intelekto. Nuo 2017 m. anglų kalbos studijų programų, susijusių su dirbtiniu intelektu, skaičius išaugo trigubai. „Visi kompiuterių mokslo skyriai tampa mašininio mokymosi katedromis“, – sako Naveen Rao iš Databricks.
Amerikos įmonėms, kurios dominuoja pasaulinėje AI pramonėje, samdymas iš kitų šalių yra dar vienas būdas sumažinti talentų trūkumą. Spalio mėnesį prezidentas Joe Bidenas pasirašė vykdomąjį įsakymą, kuriuo bandoma sušvelninti imigracijos taisykles, kad daugiau AI ekspertų galėtų studijuoti ir dirbti Amerikoje. „Google“ ir „Microsoft“ parašė Darbo departamentui, kad parodytų jų paramą planui. Kitos vyriausybės nori to paties. ES planuoja mokymo programas ir subsidijas. Kinijos vyriausybė planuoja pritraukti talentus į jos krantus, be kita ko, įkurdama AI akademijas Pekine ir Šanchajuje. Visais lygmenimis konkurencija dėl dirbtinio intelekto darbuotojų įkaista." [1]
1. Retention is all you need. The Economist; London Vol. 451, Iss. 9401, (Jun 15, 2024): 55, 56.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą