„Nusileidimas priartina „Chang’e-6“ misiją žingsniu prie to, kad ji pirmoji grąžintų pavyzdį iš tos Mėnulio dalies, kurios niekada nebuvo matyti iš Žemės.
Kinija sekmadienio rytą sėkmingai nusileido Mėnulyje esančiu nusileidimo aparatu tolimojoje Mėnulio pusėje, paskelbė šalies kosmoso agentūra, žengdama vieną žingsnį arčiau pirmojo mėginio iš tos Mėnulio dalies, kurios žemiečiai niekada nemato, sugrąžinimo.
Nepilotuojamas zondas Chang’e-6 Mėnulio Pietų ašigalio-Aitken baseiną pasiekė 6.23 val., sakoma Kinijos nacionalinės kosmoso administracijos pranešime.
Agentūra paskelbė vaizdo įrašą, nufilmuotą nusileidimo kameros, kai zondas nusileido. Vaizdo įraše Mėnulio paviršius, išmargintas krateriais, nusileidžiant vis arčiau.
Chang'e-6, pavadintas Kinijos mėnulio deivės vardu, yra antroji misija, nusileidusi į tolimą Mėnulio pusę. Jo pirmtakas „Chang'e-4“ įėjo į istoriją kaip pirmasis, tai padaręs 2019 m.
Tolimoji mėnulio pusė skiriasi nuo artimosios pusės, kur pavyzdžius surinko JAV, Kinija ir tuometinė Sovietų Sąjunga. Jis turi storesnę plutą, daugiau kraterių ir mažiau marijų arba lygumų, kuriose kadaise tekėjo lava. Neaišku, kodėl dvi mėnulio pusės taip skiriasi; Chang’e-6 surinkti pavyzdžiai galėtų suteikti tam tikrų užuominų.
Pietų ašigalio-Aitkino baseinas, didžiulis, maždaug 1600 mylių pločio smūginis krateris, yra vienas didžiausių Saulės sistemos istorijoje, ir manoma, kad jį sukūręs smūgis iškasė medžiagą iš Mėnulio mantijos. Ši medžiaga, jei ją galima gauti, galėtų padėti mokslininkams sužinoti daugiau apie mėnulio vidurių istoriją.
Kinija yra vienintelė šalis, iki šiol siuntusi misijas į tolimąją Mėnulio pusę, o šios misijos yra jos augančių kosminių ambicijų dalis vis konkurencingesnėje pasaulinėje aplinkoje. Šalis sėkmingai pradėjo misiją į Marsą ir planuoja ateityje aplankyti asteroidą. Taip pat siekiama, kad žmogus būtų nugabentas į Mėnulį iki 2030 m., o tai taptų antra tauta po Jungtinių Valstijų.
„Chang'e-6“ yra trečioji misija nusileisti Mėnulyje šiais metais. Japonija tapo penktąja šalimi pasaulyje, pasiekusia Mėnulio paviršių, kai sausį ten nusileido išmanioji Mėnulio tyrimo priemonė. Vasario mėnesį nusileido privačiai valdomas erdvėlaivis „Odysseus“, kurį sukūrė Hiustono „Intuitive Machines“.
„Chang'e-6“ pakilo gegužės 3 dieną iš Venčango kosminės aikštelės Hainano saloje pietų Kinijoje. Jis pasiekė Mėnulį gegužės 8 d., pranešė Kinijos kosmoso agentūra, ir keletą savaičių skriejo aplink jį, kol nusileido.
Nusileidimas truko apie 14 minučių, zondas naudojo kameras ir 3-D lazerinį skenavimą, kad išvengtų kliūčių, pranešė agentūra.
Agentūra nurodė, kad zondas rinks mėginius maždaug dvi dienas, rinkdamas uolienas ir dirvožemį nuo Mėnulio paviršiaus, taip pat gręždamas į žemę, kad paimtų požeminius mėginius.
Tada jis praleis papildomas savaites Mėnulio orbitoje, ruošdamasis penkių dienų kelionei atgal į Žemę. Agentūros teigimu, visa misija turėtų užtrukti apie 53 dienas.
Misijos į tolimąją Mėnulio pusę yra sudėtingos, nes ten neįmanoma užmegzti tiesioginio ryšio su zondais.
2018 metais Kinija išsiuntė palydovą Queqiao į Mėnulio orbitą, kad perduotų informaciją iš Chang’e-4 į Žemę. Šį kovą ji paleido antrąjį palydovą. Du palydovai bus naudojami kartu, kad palaikytų ryšį su Chang'e-6, kai jis renka pavyzdžius." [1]
1. China Lands Spacecraft on Far Side of the Moon. Zhuang, Yan. New York Times (Online) New York Times Company. Jun 2, 2024.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą