„Europos Sąjunga planuoja įvesti muitus importuojamoms Kinijos elektra varomoms transporto priemonėms, o tai žymi greitą pergalę pareigūnams, kurie mano, kad importas kelia grėsmę galingam regiono automobilių sektoriui, nepaisant didelių nesutarimų Europoje.
Trečiadienį pranešė blokas, kad pradinis tarifų lygis, skaičiuojamas 21 proc., viršytų dabartinį ES 10 proc. tarifą automobiliams. Nors kai kurioms atskiroms įmonėms būtų taikomi mažesni arba didesni tarifai – iš viso iki 48,1 proc. Kinijos bendrovei SAIC – jie vis dar yra dalis muitų, apie kuriuos neseniai paskelbė JAV, o tai, tikriausiai, sumažina, kiek jie gali sutrikdyti Kinijos elektromobilių srautą į žemyną.
Beveik kas penktas visiškai elektrinių transporto priemonių pardavimas Europoje praėjusiais metais buvo Kinijos, ir ši dalis turėtų augti, rodo žaliosios lobistų grupės „Transport & Environment“ duomenys. Europoje išaugo susirūpinimas, kad dėl mažų Kinijos gamybos sąnaudų ir, Europos pareigūnų nuomone, didelių valstybės subsidijų Europos automobilių gamintojai netrukus gali nukentėti.
Briuselio pasipriešinimas Kinijai yra prieštaringas – ir ne tik Kinijoje. Ryškiausi tarifų priešininkai yra didžiausi Europos automobilių gamintojai, susirūpinę dėl atsakomųjų veiksmų Kinijoje – didžiulėje ir labai pelningoje rinkoje, nuo kurios jie tapo priklausomi.
Ši priklausomybė apsunkino Europos pastangas sekti JAV, didinant kliūtis Kinijos importui.
Jei derybos su Kinija nepriims sprendimo nedelsiant, tarifai bus pradėti taikyti liepos 4 d., tačiau pinigai būtų renkami tik tuomet, jei valstybės narės patvirtintų sprendimą pratęsti muitus iki rudens. Kai kurių šalių, įskaitant Vokietiją, Švediją ir Vengriją, pareigūnai kritikavo pastangas įvesti muitus, tačiau kartelė užblokuoti juos rudenį yra aukšta.
Pasak ekonomistų, ant kortos stovi ne tik pramonės, kuri yra viena didžiausių darbdavių Europoje, ateitis. Rezultatas gali lemti, ar ir kiek Pekino pramonės puolimas, kurį kai kas pavadino antruoju Kinijos šoku po to, kai šalis 2000-ųjų pradžioje užkariavo plataus vartojimo prekių gamybą, pakeis Vakarų ekonomiką.
„Kinija bando žaisti „skaldyk ir valdyk“, – sakė ekspertų grupės „Rhodium“ vyresnysis analitikas Gregoras Sebastianas. „Kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Vokietijoje ir Prancūzijoje, ji naudojasi lazdomis, sulaikydama jas, kaip eksportuojančias automobilius ir žemės ūkio produktus. Tokiose šalyse, kaip Ispanija, Italija ir Vengrija morka žada daugiau investicijų į elektromobilių pramonę.
Tarp muitų priešininkų Europoje yra „Volkswagen“, nors Vokietijos automobilių gamintoja vis labiau konkuruoja su naujos rūšies Kinijos elektromobilių gamintojais, kurie meta iššūkį Vakarų gamintojų dominavimui Kinijoje ir užsienyje.
Žvilgsnis į besiplečiantį VW elektromobilių kompleksą Hefėjuje, Kinijos atsakymą į Silicio slėnį, šiek tiek paaiškina bendrovės poziciją. Ten daugiau, nei tūkstantis, robotų užsiima sportinio, visiškai elektrinio visureigio, kurį VW stato čia eksportui į Europą, surinkimu. Ši gamykla yra viena iš efektyviausių bendrovės gamyklų pasaulyje, pasak VW pareigūnų, kurie teigė, kad tai padėjo įmonei drastiškai sutrumpinti laiką, reikalingą automobilio gamybai, nuo projektavimo iki masinės rinkos gamybos – žygdarbį VW apibūdina taip: Kinijos greitis“.
Kaip rodo gamykla, VW yra giliai susipynęs su Kinija – ne tik kaip 33% bendrovės pardavimų šaltinis, bet ir kaip eksporto gamybos bazė. Vokietijos automobilių gamintojai, tokie, kaip VW, agitavo prieš siūlomus Europos importo tarifus Kinijos elektromobiliams, nes jiems patekimas į Kinijos rinką yra svarbesnis. Kai kurie Vokietijos tiekėjai palankiai įvertino Kinijos automobilių gamintojų, kurie dabar yra tarp jų klientų, augimą.
„Mes pasisakome už sąžiningą ir atvirą prekybą ir nenorime papildomų protekcionistinių priemonių“, – neseniai interviu sakė VW Kinijos verslo generalinis direktorius Ralfas Brandstatteris. „Turime prisitaikyti prie šios naujos situacijos, užuot dėję naujas kliūtis“.
Vokietija yra didžiausia ES automobilių rinka ir didžiausia transporto priemonių bei komponentų gamintoja. Kadangi ji yra didžiausia ES ekonomika, jos parama dažnai gali paskatinti ES iniciatyvas arba jas sužlugdyti. Berlynas taip pat buvo sąjungininkas Kinijos pastangose sušvelninti elektromobilių tarifus, lobizuodamas Briuselį prieš juos.
Balandžio mėnesį Vokietijos kancleris Olafas Scholzas išvyko į trijų dienų kelionę į Kiniją, lydimas didelės verslo delegacijos. Vizito metu, kurio metu įvyko susitikimas su Kinijos lyderiu Xi Jinpingu, Scholzas pavadino menka riziką, kylančią dėl pigių Kinijos elektromobilių importo.
Praėjusį mėnesį kitas oficialus vizitas sulaukė mažiau dėmesio, tačiau buvo ryškesnis pavyzdys, kaip Vokietijos automobilių gamintojai ir politikai kartu skatina gerus santykius su Kinija. Šiaurės Vokietijos Žemutinės Saksonijos žemė, viena didžiausių VW akcininkų, vadovavo delegacijai į Hefėjų, kur įsikūrusi ultramoderni VW gamykla. Žinia: Vokietija neatsisies nuo Kinijos.
„Šiais neramiais laikais, kai tarp Europos ir Kinijos ir JAV bei Kinijos yra daug neišspręstų problemų... turime palaikyti dialogą, bendradarbiaudami vieni su kitais“, – kelionės metu leidiniui „The Wall Street Journal“ sakė Žemutinės Saksonijos ministras pirmininkas Stephanas Weilas.
ES, kuri pernai turėjo 291 mlrd. eurų prekybos su Kinija deficitą, atitinkantį 313 mlrd. dolerių, sugriežtino savo poziciją Kinijos atžvilgiu. Be elektrinių transporto priemonių tarifų, komisija pradėjo tyrimus dėl tariamų Kinijos subsidijų įmonėms įvairiuose sektoriuose – nuo švarios energijos iki saugumo įrangos.
Kai kurios valstybės narės nerimauja, kad tai gali paskatinti atsaką. „Neturėtume pamiršti: Europos, o taip pat kai kurie Amerikos gamintojai sėkmingai dirba Kinijos rinkoje, taip pat parduoda Kinijai daug Europoje gaminamų transporto priemonių“, – neseniai sakė Scholzas.
Kinijos vyriausybės pareigūnai perspėjo, kad Kinija ims keršyti dėl bet kokių ES muitų. Susidūrę su prisotinta vidaus rinka ir 100 % JAV importo tarifais, BYD, Polestar ir SAIC turi plėstis į Europą, kad įgyvendintų jų pasaulines ambicijas.
Neseniai lankydamasis su Ispanijos vyriausybės pareigūnais ir Kinijos elektromobilių gamintojos Chery gamykloje Barselonoje, Kinijos prekybos ministras Wang Wentao paragino Ispanijos vyriausybę daryti lobizmą Briuselyje prieš būsimus tarifus. Wangas ir jo pavaduotojas praėjusią savaitę taip pat susitiko Graikijoje, Lenkijoje ir Portugalijoje – visose šalyse, į kurias Kinija padarė svarbių investicijų.
Vėliau šią savaitę, lankydamasis Ispanijos automobilių tiekėjuje Gestamp, Ispanijos pramonės ministras Jordi Hereu išreiškė skeptišką požiūrį į ES planuojamus tarifus ir paragino Briuselį teikti pagalbą pagrindinėms pramonės šakoms kurti savo šalyje. „Netikiu prekybos karais, nes tikiu tarptautine prekyba, nes tikiu politika, stiprinančia reindustrializaciją“, – sakė jis.
Kinijos prekybos rūmai ES protestavo prieš planuojamus tarifus, pavadindami juos protekcionistine priemone, kuri pakenks Kinijos elektromobilių įmonėms ir pakenks ekonominiams bei prekybiniams ES ir Kinijos santykiams.
Vis dėlto vargu, ar vien tarifai sustabdys didėjančią Kinijos automobilių gamintojų įtaką.
Investuotojas „Zhejiang Geely Holding“ valdo Švedijos „Volvo Cars“, o grupės rėmėjas milijardierius Li Shufu taip pat investavo į Didžiosios Britanijos automobilių kompanijas, įskaitant „Lotus“. Li valdo beveik 10 % Mercedes-Benz akcijų, o Kinijos BAIC – dar 10 %. Kinijos valstybinė chemijos įmonių grupė „Sinochem“ yra didžiausia Italijos „Pirelli“ akcininkė.
Kinijos elektromobilių gamintojai taip pat pradeda gamybą Europoje. BYD praėjusiais metais paskelbė apie planus statyti Tesla stiliaus Gigafactory Vengrijoje, o Chery sukūrė bendrą įmonę su Ispanijos EV Motors, kad surinktų transporto priemones Barselonoje. Pirmaujantys Kinijos akumuliatorių gamintojai, įskaitant Contemporary Amperex Technology, Gotion ir BYD, pastatė arba planuoja baterijų elementų gamybos gamyklas Europoje.
Remiantis Mercator Institute for China Studies and Rhodium tyrimu, naujos gamyklos sudarė 78% Kinijos tiesioginių užsienio investicijų Europoje praėjusiais metais, palyginti su 51% užpernai. Tokį postūmį lėmė investicijos į akumuliatorių gamyklas Vengrijoje, Vokietijoje ir Prancūzijoje.
Kinijos automobilių gamybos vadovai tvirtina, kad turėdami teisingą pasirinkimą Europos vartotojai, greičiausiai, rinksis kiniškus automobilius ne dėl jų kainos, o dėl to, kad jie yra geresni. Jie pabrėžia, kad Kinijos vartotojai dėl tos pačios priežasties palaipsniui nusigręžė nuo Vakarų prekių ženklų." [1]
Kodėl Europos Sąjungos Komisija skandina Europos Sąjungos pramonės konkurencingumą ir Žaliąjį kursą, nors tie muitai nesustabdys Kinijos automoblių pardavimų Europoje? Siekis sekti JAV. Tai propagandinis veiksmas, siekiantis įsiteikti Bidenui, kartu bandant padidinti Komisijos įtaką ES viduje. Amerikiečiai visą laiką klausia, kokį telefono numerį naudoti, norint paskambinti Europos Sąjungai. Komisija bando įteigti, kad senukės Ursulos von der Leyen numeris ir yra tas numeris. Sena intrigantė, kurios jokie rinkėjai šiam darbui neišrinko, manevruoja, bandydama išlikti poste.
1. EU Targets China EVs For Tariffs Despite Opposition. Boston, William; Kim Mackrael. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 13 June 2024: A.1.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą