„Renas Zhengfei, „Huawei“ įkūrėjas, dažnai kalba apie jo firmos susirėmimus su Amerika karine kalba. „Atėjo laikas pasiimti ginklus, sėsti ant arklių ir eiti į mūšį“, – sakė jis per vidinį susitikimą 2018 m. Atmintinėje kitais metais jis paragino darbuotojus pririšti lynus prie figūrinių Huawei tankų ir padėti juos nutempti į mūšio lauką.
Kovos kalbos suprantamos: „Huawei“ daugiau, nei dešimtmetį buvo atakuojama iš Amerikos. 2012 m. Amerikos valdžia pradėjo tvirtinti, kad Kinija gali panaudoti įmonę šnipinėjimui. Kitas platus aspektas buvo kaltinimas įmonės finansų direktorei (ir pono Ren dukrai) 2018 m. dėl sankcijų Iranui pažeidimo.
Iki 2020 m. Amerikos nulatinės atakos perėjo į visišką karą – daugumai Amerikos firmų buvo uždrausta užsiimti verslu su „Huawei“, o užsienio įmonėms buvo uždrausta jai parduoti lustus ar kitą įrangą, kuri naudoja amerikietiškas technologijas. Amerika taip pat siekė atgrasyti kitas šalis nuo „Huawei“ įrangos naudojimo savo mobiliųjų telefonų tinkluose.
Šis puolimas sukrėtė „Huawei“. Dėl lustų trūkumo ji buvo priversta parduoti savo pagrindinį išmaniųjų telefonų prekės ženklą. Daugiau, nei tuzinas turtingų šalių pašalino ją iš 5G sutarčių. 2021 m. pajamos sumažėjo 30 %; grynasis pelnas 2022 m. sumažėjo 70 %. Tų metų atmintinėje ponas Renas aiškiai nurodė, kad „Huawei“ kovoja už jos gyvybę: „Pirmiausia – išgyventi. Mes turime ateitį, jei išliksime."
Amerikos puolimas tęsiasi. Pavyzdžiui, gegužę reguliavimo institucijos atšaukė specialų leidimą, leidžiantį „Intel“ ir „Qualcomm“, dviems Amerikos technologijų grupėms, parduoti „Huawei“ lustus nešiojamiesiems kompiuteriams.
Tačiau „Huawei“ ne tik išgyveno; jis vėl klesti. Pirmąjį šių metų ketvirtį grynasis pelnas per metus išaugo 564% iki 19,7 mlrd. juanių (2,7 mlrd. dolerių). Ji vėl įžengė į telefonų verslą. Jos telekomunikacijų įrangos pardavimas vėl auga. Ir ji tai padarė didžiąja dalimi pakeitusi užsienio technologijas jos gaminiuose vietinėmis dalimis ir programomis, todėl ateityje ji bus daug mažiau pažeidžiama Amerikos priešiškumo. Nepavykus nužudyti „Huawei“, dėdės Samo išpuoliai ją tik sustiprino.
Ponas Renas, buvęs karys, 1987 m. įkūrė „Huawei“ jo bute Šendžene, importuodamas užsienio telekomunikacijų įrangą, kad galėtų parduoti Kinijos klientams. Turėdamas inžinieriaus išsilavinimą, jis greitai pradėjo gaminti savo įrangą. Augant Kinijos telekomunikacijų rinkai, augo ir „Huawei“. Iki 2020 m. ji tapo ne tik didžiausia pasaulyje išmaniųjų telefonų gamintoja, bet ir pirmaujančia mobiliojo ryšio tinklo įrangos tiekėja, užimančia 30 % rinkos.
Ponas Renas niekada nestokojo ambicijų dėl „Huawei“. Jos pavadinimas yra frazės „Kinija turi pažadą“ santrauka. Jos būstinė Šendžene yra neįtikėtinai didinga ir įspūdinga. Didingoje posėdžių salėje puošia Versalio verta ornamentika: marmurinės kolonos, inkrustuotos grindys ir aliejiniai paveikslai su bukolinėmis scenomis per lubas. Netoliese esančiame gamybos mieste bendrovė aplink ežerą pastatė europietiško stiliaus miestelį, kuriame yra natūralaus dydžio pilių kopijos, kurios naudojamos kaip posėdžių salės ir bibliotekos.
Imperijos sutvarkymas
Žvelgiant atgal, Amerikos žaibiškumas tik trumpam sukrėtė šią imperiją. Praėjusiais metais „Huawei“ pardavimai – apie 100 mlrd. dolerių – dvigubai viršija Amerikos technologijų įmonės „Oracle“. Ji yra perpus mažesnė, nei „Samsung“, Pietų Korėjos telefonų gamintoja, tačiau išleidžia daugiau lėšų tyrimams ir plėtrai. Tiesą sakant, jos 23 mlrd. dolerių tyrimų ir vystymo biudžetą viršija tik JAV didžiausios technologijų bendrovės: Alphabet, Apple, Amazon ir Microsift. Praėjusių metų pelnas, siekęs apie 12,3 mlrd. dolerių, prilygsta Amerikos ryšių grupei „Cisco Systems“ ir gerokai viršija „Ericsson“ ir „Nokia“, jos pagrindinių konkurentų mobiliųjų tinklų versle. Ir nors Ericsson ir Nokia atleidžia darbuotojus, Huawei darbuotojų skaičius auga. Dabar joje dirba 12 000 darbuotojų daugiau, nei 2021 m.
„Huawei“ pagrindinė veikla išlieka telekomunikacijų tinklo įranga, kuri praėjusiais metais atnešė apie pusę jos pajamų. Pastaraisiais metais šis padalinys taip pat subūrė inžinierių komandas, kurios imtųsi konsultavimo projektų, padėtų perjungti ir taip supaprastinti visų rūšių verslą – nuo uostų iki anglių kasyklų. Šios naujos iniciatyvos supriešino jį su Vakarų konkurentais, tokiais, kaip Cisco Systems, Siemens ir Honeywell.
Išsikapanojimas iš mirusiųjų
Vartotojų padalinys, generuojantis trečdalį pardavimo, gamina įvairius įrenginius, galinčius prisijungti prie 5G. Ji vėl pradėjo leisti prabangius išmaniuosius telefonus, bet taip pat gamina laikrodžius, televizorius ir sistemas, kurios valdo daugelį Kinijos elektrinių transporto priemonių (EVS). Pajamos iš vartotojų įrenginių 2023 m. išaugo apie 17 %, daugiausia dėl naujų išmaniųjų telefonų.
Debesų kompiuterijos įrengimas sudaro beveik dešimtadalį pajamų. Pernai jos pardavimai išaugo 22 proc. Kadangi „Microsoft“ mažina jos veiklą Kinijoje dėl Amerikos technologijų sankcijų, „Huawei“ renkasi sau atleistus inžinierius. Kitas sparčiai augantis dalinys daugiausia dėmesio skiria energijai, įskaitant EV įkrovimo tinklus ir fotovoltinius keitiklius, kurie paverčia nuolatinę saulės energiją iš panelių į kintamą, tekančią tinklu.
Tai nereiškia, kad Amerikos sankcijos neturėjo jokios įtakos „Huawei“ – toli gražu ne. Viena vertus, jos verslas tapo labiau sutelktas Kinijoje, o užsienio pardavimai dabar sudaro tik trečdalį visų pardavimų, o 2017 m. sumažėjo per pusę. Ji taip pat buvo priversta daugiau dėmesio skirti naujovėms, ieškoti technologinių sprendimų jos politinėms problemoms spręsti. Apie 114 000 darbuotojų, daugiau, nei pusė visų, dirba mokslinių tyrimų ir plėtros srityse. Įspūdingiausia tai, kad ji tapo labiau vertikaliai integruota, nes ji siekia viduje sukurti komponentų ar programinės įrangos, kurią atėmė dėdė Semas, pakaitalus.
Siekdama išgyventi esamas ir galimas būsimas Amerikos sankcijas, „Huawei“ sistemingai ieško Amerikos intelektinės nuosavybės (IP) pakaitalų savo produktuose ir vidaus sistemose. Renas tvirtina, kad įmonė 13 000 užsienyje pagamintų dalių pakeitė kiniškomis. Tai labai brangiai kainavo. Amerikos sankcijos, priversdamos Huawei sutelkti dėmesį į šią užduotį, neabejotinai sutrukdė jai investuoti į kitas sritis. Tačiau sankcijos taip pat paskatino spartų „Huawei“ IP plėtrą ir paskatino ją diversifikuoti į naujas verslo sritis. Jai pavyko atgaivinti išmaniųjų telefonų pardavimą, pavyzdžiui, bendradarbiaujant su Kinijos tiekėju, kuriant tinkamus lustus, kurių didžiąją dalį anksčiau pirkdavo iš užsienio firmų.
Kinijos puslaidininkių pramonei vis dar trūksta daugelio komponentų ir įrankių, reikalingų visiškam atitrūkimui nuo Vakarų. Manoma, kad kai kurie „Huawei“ naudojami, namuose užauginti, lustai kainuoja kelis kartus daugiau, nei jų atitikmenys užsienyje ir jų trūksta.
Tačiau faktas, kad „Huawei“ per tokį trumpą laiką apskritai sugebėjo apeiti sankcijas, yra staigmena. Kaip privati įmonė, kurios tikslai puikiai dera su Kinijos vyriausybės tikslais, ji tampa modeliu, kaip Kinija galvoja apie naujoves.
Remiantis investicinio banko „Jefferies“ apskaičiavimu, apie 70 % „Mate60 Pro+“, rugsėjį išleisto „Huawei“ išmaniojo telefono, komponentų (pagal vertę) yra pagaminti Kinijoje. Tai padėjo „Huawei“ parduoti išmaniuosius telefonus Kinijoje per pirmuosius tris 2024 m. mėnesius 15,5 proc., palyginti su maždaug 9 proc. per tą patį 2023 m. laikotarpį ir prilygsta „Apple“. Ši sėkmė buvo didelis „Huawei“ atsigavimo veiksnys.
Telefone naudojamas lustas, pagamintas SMIC – valstybei priklausančios liejyklos ir vienos iš puslaidininkių pramonės įmonių tinklo, su kuriuo „Huawei“ bendradarbiauja.
Maždaug tuo pačiu metu, kai Amerika paskelbė pirmuosius eksporto apribojimus, „Huawei“ sukūrė investicinį vienetą „Hubble“. Nuo to laiko ji investavo mažiausiai 107 kartus.
„Hubble“ strategija buvo užimti nedidelį akcijų paketą dešimtyse tiekėjų, kurie kuria technologijas, kurios galėtų padėti sumažinti „Huawei“ priklausomybę nuo užsienio tiekėjų. Paimkime litografijos mašinas, kurios išpjausto menkiausias grandines į plokšteles ir yra didžiausias Kinijos iššūkis savarankiškai lustų gamybai. Hubblas keletą kartų investavo į litografinius lazerius. Pavyzdžiui, „Focuslight Technologies“ tiekia lazerinius komponentus ASML, pasaulinei litografijos lyderei, ir TSMC, pažangiausiai pasaulyje lustų liejyklai. Hublas į ją investavo 2020 m. Sistema, kurią ji sukūrė, kad pašalintų medžiagų, ant kurių spausdinamos grandinės, netobulumus, padėjo panaikinti šios konkrečios funkcijos monopolį iš užsienio lazerio tiekimo grandinėje. Kitas Hubblo pinigų gavėjas, Suzhou Everbright Photonics, stato didžiausias Kinijoje gamybos linijas galio nitrido lustams, kurie yra naujo tipo didelio našumo puslaidininkiai, naudojami visur – nuo 5G įrangos iki elektros tinklų. Fotorezistų, naudojamų formuoti raštą ant lustų paviršiaus litografijos procese, rinkoje dominuoja Japonijos įmonės, tačiau viena iš Hubblo portfelio įmonių, vadinama Xuzhou B&C Chemical, veržiasi į šią nišą.
Šios investicijos kol kas nesukuria pažangiausios pasaulyje litografijos įrangos. Tik nedaugelis tikisi, kad „Huawei“ pasieks pažangą giliųjų ultravioletinių spindulių litografijos aparatų srityje, o tai yra pramonės šaka, kurią gamina tik ASML. Tačiau „Hubble“ veikla praryja priklausomybę nuo užsienio technologijų. Dalis šios priklausomybės yra tiesiog užsienyje pagamintų mašinų aptarnavimas. Nuo metų pradžios Amerikos prekybos pareigūnai liepė sąjungininkams nustoti teikti pagalbą, kad pažangūs litografijos įrenginiai veiktų. Kai kurios „Hubble“ investicijos, analitikai mano, yra skirtos „Huawei“ gebėjimui aptarnauti ir pritaikyti komponentus, kad jie veiktų su vietoje pagamintomis sistemomis.
Hubblo investavimo strategija jau daro įtaką pasaulinėms rinkoms. Paimkite silicio karbido (SiC) lustus. Šie puslaidininkiai daugiausia naudojami EV ir žaliosios energijos sistemose, nes jie gali veikti aukštoje temperatūroje. Jų rinkoje ilgą laiką dominavo Vokietijos įmonė „Infineon“. Kadangi „Huawei“ sparčiai pradėjo teikti elektromobilių ir energijos valdymo technologijas, „Hubble investavo į mažiausiai keturias Kinijos įmones, gaminančias medžiagas SiC lustams, o tai sudaro didžiausias jų gamybos sąnaudas. Jie greitai užėmė 32 % SiC plokštelių rinkos, palyginti su beveik nieko prieš kelerius metus. „Huawei“ įsitraukimas į rinką buvo vienas iš veiksnių, prisidėjusių prie pasaulinių šios rūšies techninės įrangos kainų kritimo, sako Poshun Chiu iš „Yole Group“, lustų žvalgybos įmonės.
Amerikiečių sankcijų SiC lustams nėra; „Huawei“ tiesiog elgiasi profilaktiškai, nes kyla pavojus, kad ateityje gali būti taikomos sankcijos. Šis požiūris vyrauja visoje įmonėje. Vadovai turi apsvarstyti daugumos komponentų apribojimus. Gegužės mėn. panaikintos, „Intel“ ir „Qualcomm“ licencijos parduoti pagrindinius kompiuterių lustus patvirtino šį mąstymą.
Virtualus Lozorius
„Huawei“ techninė įranga yra tik pusė mūšio: nuo 2019 m. Amerikos įmonėms taip pat buvo uždrausta pardavinėti programinę įrangą, todėl bendrovė taip pat buvo verčiama kurti pakaitalus šiems pirkiniams. Pavyzdžiui, „Oracle“ suteikė „Huawei“ programą, skirtą jos vidaus sistemoms valdyti (žargonu – įmonės išteklių planavimas arba ERP). Apribojimai privertė Huawei sukurti visiškai naują savo sistemą, pavadintą MetaERP. Praėjusiais metais ją paleidus vienas vadovas džiaugėsi: „Mes pralaužėme blokadą. Mes išgyvenome“. Kai kurie spėja, kad „Huawei“, galiausiai, gali bandyti parduoti sistemą, konkuruodama su „Oracle“ ir „SAP“ – Vokietijos bendrove.
Dar didesnė kliūtis buvo plataus vartojimo elektronikos operacinė sistema (OS). „Huawei“ pradžioje sukūrė savo išmaniųjų telefonų verslą „Google“ „Android“ pagrindu. Prieigos prie „Android“ ir didžiulės joje veikiančių programų ekosistemos praradimas buvo viena iš priežasčių, kodėl teko atsisakyti daugumos išmaniųjų telefonų verslo.
Nuo 2012 m. „Huawei“ jos laikrodžiams ir kitoms programėlėms kūrė OS pavadinimu „Harmony“. Amerikos sankcijos programinei įrangai privertė ją įtraukti Harmony į jos telefonus. Savo ruožtu naujų modelių populiarumas paskatino kūrėjus sukurti daugiau programų, veikiančių „Harmony“ pagrindu. Dabartinė OS versija buvo sukurta, naudojant atvirojo kodo „Android“ kodą, kad „Android“ programos būtų suderinamos. Ji sukurta naudoti visuose „Huawei“ plataus vartojimo produktuose, įskaitant laikrodžius, televizorius ir transporto priemonių sistemas, todėl galima integruoti įvairių įrenginių funkcijas. Teigiama, kad joje yra 700 mln. vartotojų ir 2,2 mln. kūrėjų.
Tikimasi, kad kitoje „Harmony“ versijoje bus atsisakyta viso su „Android“ susieto kodo. Kai taip atsitiks, „Android“ programos nebeveiks „Huawei“ telefonuose. Tai gali pakenkti verslui, nes vis dar yra labai mažai „savųjų“ programų, skirtų OS. Tačiau perėjimas taip pat reikštų visišką OS nepriklausomybę nuo Vakarų. „Harmony“ iš tikrųjų taptų „Android“ ir „Apple iOS“ konkurente – tai daug ambicingesnis rezultatas, nei „Huawei“ iš pradžių planavo programinei įrangai.
Amerikos sankcijos taip pat paskatino „Huawei“ diversifikuoti, kompensuoti prarastas pajamas. Nors anksčiau tarptautinis dėmesys buvo skiriamas tinklo įrangai, dabar ji plečia programinės įrangos pardavimą Afrikos, Azijos ir Lotynų Amerikos įmonėms, naudojančioms duomenų bazes debesyje. Argentinos žiniasklaidos grupės „Clarin“ vadovas per „Huawei“ renginį gegužės mėnesį sakė, kad jo įmonė brangią „Oracle“ duomenų bazės programinę įrangą keičia „Gauss“, „Huawei“ pasiūlymu. Net prieš dvejus metus tokie jungikliai dažnai sukeldavo suderinamumo su kita vakarietiška programine įranga problemų, tačiau panašu, kad neseniai atliktas kapitalinis remontas pašalino daugumą tokių nesklandumų.
Amerikos politikos formuotojai manė, kad „Huawei“ sunkiai įstengs pagaminti pakankamai dirbtinio intelekto lustų (AI), kad galėtų išlaikyti jos veiklą. Tiesą sakant, atrodo, kad ji turi tokių lustų. Kinijos balso atpažinimo įmonė, pavadinta „iFlyTech“, neseniai atskleidė, kad jos modeliai ir technologijos veikia tik su „Huawei“ AI lustais. Tai yra pirmoji vietinė dirbtinio intelekto sistema Kinijoje, kuri turi „tiekimo grandinės nepriklausomybę“ nuo Vakarų. Tai taip pat pirmoji AI ekosistema, kurią Huawei visiškai sukūrė kitai įmonei.
Visa tai puikiai tinka Kinijos komunistų partijai. Xi Jinpingas, Kinijos lyderis, išreiškė tą patį siekį, kaip ir bendrovė, įveikti Amerikos sankcijas. naudojant vietoje sukurtas technologijas. Valstybė, jau didžiausia Huawei klientė, ją palaiko ir kitais būdais. Siekdama paskatinti puslaidininkių pramonės plėtrą, ji teikia subsidijas ir investuoja kartu su „Huawei“. Pavyzdžiui, bendrovei ir vyriausybei priklauso „Focuslight“, „Everbright Photonics“ ir „Xuzhou B&C Chemical“ akcijų paketai.
Tačiau Huawei santykiai su valstybe dažnai sudėtingi. Įmonė nesistengia sukurti savo tiekimo grandinės, kad ji atitiktų vyriausybės direktyvas. Atvirkščiai, „Huawei“ ir daugeliui kitų Kinijos įmonių savarankiškumas tapo komercine būtinybe, nes tai yra vienintelė išgyvenimo priemonė. Jos investiciniai sprendimai priklauso nuo rinkos. Tai atskiria ją nuo vangių valstybės valdomų įmonių, kurios savo verslo planus formuoja, remdamosi vien valstybės politika.
Nė viena valstybinė įmonė nepriartėjo prie tokio lygio, kokį patyrė Huawei per pastarąjį dešimtmetį. SMEE, valstybinė litografijos grupė, daug metų atsilieka nuo grafiko, išleisdama pažangius produktus. Netgi padidėjus valstybės subsidijoms puslaidininkiams (praėjusį mėnesį valstybė pradėjo 47,5 mlrd. dolerių fondą pramonei), pažymi Lin Qingyuan iš Bernstein, brokerio, vyriausybės kišimasis mažėja. Valdžia, sako ponia Lin, nori, kad rinkos jėgos formuotų investicijas. Taigi „Huawei“ atspindi naujausią Kinijos vyriausybės požiūrį į pramonės politiką.
Amerikos politikos formuotojai taip pat mokosi iš jų klaidų. Kinijos vanagai apgailestauja, kad laipsniškas sankcijų Huawei griežtinimas ir ypač 28 mėnesių atotrūkis nuo griežčiausių priemonių paskelbimo 2018 m. ir jų įgyvendinimo 2020 m. davė įmonei daug laiko pasiruošti.
Tačiau didesnė „Huawei“ kankinimo pamoka dar neprasimušė į vanagų smegenis: įmonės atskyrimas nuo Vakarų technologijų jos neužgniaužė, o padidino paskatas diegti naujoves.
Kinija vis dar daug metų atsilieka nuo Vakarų lustų gamyboje. Sankcijos didelės galios puslaidininkiams padidino sąnaudas ir sulėtino dirbtinio intelekto įsisavinimą tūkstančiams įmonių, kaip buvo numatyta. Hubblo investicijos vis dar toli gražu nepakeičia vakarietiškų litografijos mašinų ir kitų komponentų.
Bet jei „Huawei“ kėlė nerimą, kai Amerika pirmą kartą paskelbė karą, tai dabar tas nerimas yra didesnis.“ [1]
Pardavimai Afrikos, Azijos ir Lotynų Amerikos vartotojams suteikia reikalingus pinigų srautus, kad užtikrinti tolesnį geriausią pasaulyje technologijų tobulinimą. JAV veiksmai išaugino konkurentus Vakarų technologijoms.
1. Failed eradication. The Economist; London Vol. 451, Iss. 9401, (Jun 15, 2024): 14, 15, 16.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą