"Į karo prievolininkų sąrašą bus įrašomi 17-os metų
jaunuoliai, į tarnybą bus šaukiami 18–22 metų vaikinai, jų tarnyba truks nuo
trijų iki devynių mėnesių.
Ketvirtadienį Seimas patvirtino vadinamąją šauktinių
reformą, už ją balsavo 85 parlamentarai, prieš buvo trys, 14 susilaikė.
„Valstiečių“ frakcijos atstovas Dainius Gaižauskas teigė,
kad frakcija susilaikė dėl pataisų, nes mano, kad šaukimo išplėtimas ir
visuotinis šaukimas yra per ankstyvi, juoba, kad Lietuva krašto apsaugoje vykdo
daug kitų brangių projektų. Anot jo, apie visuotinį šaukimą reikėtų kalbėti po
penkerių–dešimties metų.
Konservatorius Paulius Saudargas tvirtino, kad pakeitimai
būtini, jie yra subalansuoti, o numatytos išimtys – korektiškos.
„Neplečiant šito rezervo, nesuprantu, kaip mes galime ką
nors atgrasyti“, – pabrėžė jis.
Premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad nauja įstatymo
redakcija leidžia derinti profesionalią kariuomenę su šaukimu.
„Vienas iš svarbiausių dalykų šiame įstatyme yra tai, kad
turime principą, kuris galioja visiems, nesvarbu, iš kokios šeimos tu kilęs,
nesvarbu, kas tavo tėvai, nesvarbu, kas tu esi, tau galioja ta pati pareiga.
Ir, tiesą sakant, tose visuomenėse, kur tai taikoma, tai yra labai labai puiki
mokykla jaunuoliams, puikus socialinis liftas, kaip žinome iš Izraelio
pavyzdžio, tai dar puikus ir modernios ekonomikos pagrindas“, – sakė ji.
Pagal priimtus pakeitimus, atlikti karo tarnybą bus šaukiami
mokyklą baigę 18–22 metų jaunuoliai. Šiuo metu šaukiami 18–23 metų vaikinai.
Savanoriškai tarnybą norintys atlikti asmenys tą padaryti
galėtų nuo 18 iki 39 metų.
Pagal priimtas pataisas, 17 metų sulaukę vaikinai privalės
ne vėliau, kaip per vieną mėnesį, susisiekti su karo prievolę administruojančia
krašto apsaugos sistemos institucija ir pateikti reikalingus dokumentus ir
duomenis ryšiams palaikyti – elektroninio pašto adresą, faktinės gyvenamosios
vietos adresą ir telefono numerį.
Į karo prievolininkų sąrašą patekę 17-mečiai privalės
pasitikrinti sveikatą, ir jeigu ji bus tinkama, tarnauti jie eis tik sulaukę 18
metų.
Įstatymas taip pat numato galimybę tarnybą atlikti tiems,
kas nori, tačiau dėl sveikatos būklės negali būti pašaukti. Dėl jų tarnybos
trukmės ir formos nuspręs kariuomenės vadas.
Svarstant pakeitimus daug diskusijų sukėlė klausimai dėl
galimybės atidėti tarnybą, studijuojant aukštojoje mokykloje.
Krašto apsaugos ministerija yra siūliusi, kad studijavimas
nebebūtų traktuojamas, kaip išimtis, leidžianti atidėti tarnybą, tačiau tam
nebuvo pritarta.
Vaikinams, į aukštąją mokyklą įstojusiems iki jų įtraukimo į
metinį karo prievolininkų sąrašą, vieną kartą vienam studijų laikotarpiui galės
būti atidėta privalomoji pradinė karo tarnyba individualia tvarka.
Be to, Seimas ketvirtadienį pritarė Laisvės frakcijos narių
siūlymui, kad studentams po trumpųjų, bakalauro ir magistrantūros studijų būtų
galimybė atidėti tarnybą dar devynis mėnesius, per juos asmenys turėtų galimybę
ruoštis stojimui į aukštesnės pakopos studijas.
Šiam siūlymui Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos
komitetas (NSGK) nepritarė.
Pasak komiteto, susidarytų situacija, kad į tarnybą nebūtų
šaukiami specialybes įgiję karo prievolininkai, taip pat tie, kurie po studijų
baigimo netęsia aukštesnės pakopos studijų, o ir siūlomas tarnybos atidėjimo
laikotarpis NSGK nuomone – „akivaizdžiai per ilgas“.
Pokyčiai numato ir įprastos tarnybos diferencijavimą pagal
trukmę – jaunuoliai turėtų galimybę atlikti trijų, šešių arba devynių mėnesių
tarnybą.
Aukštųjų mokyklų studentai tarnybą atliktų dalyvaudami
Jaunesniųjų karininkų vadų mokymuose arba stodami į Krašto apsaugos savanorių
pajėgas ir taip suderindami ją su mokslais. Jie taip pat galėtų stabdyti
studijas ir atlikti įprastą tarnybą.
Seimas taip pat pailgino alternatyviosios tarnybos trukmę
nuo dešimties iki 12 mėnesių.
Priimta reforma, jeigu ją pasirašys prezidentas, įsigalios
etapais – nuo šių metų liepos iki 2026 metų pradžios.
Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas yra pabrėžęs,
kad siūlomi pakeitimai nėra visuotinis privalomas šaukimas. Pasak jo, jie tik
leis į karo tarnybą pakviesti daugiau jaunuolių.
Seimas praėjusią savaitę po pateikimo pritarė pakeitimams,
kurie numato, jog būtų didinamas šauktinių ribinis skaičius, jis siektų nuo
4.240 iki 7.040.
Kariuomenė skaičiuoja, kad kasmet mokyklą baigia ir tinkamos
sveikatos atlikti tarnybą yra iki 7.000 vaikinų.
Apie planus reformuoti šaukimą į kariuomenę paskelbta pernai
vasarį, pertvarką numatantys įstatymo projektai registruoti rugpjūtį ir gruodį
jiems pritarė Vyriausybė.
Šiuo metu į Lietuvos kariuomenę kasmet pašaukiami apie 4.000
karių."
Komentaras
Jgjg
"Tai yra vyrų
diskriminacija lyties pagrindu teisėje siekti
aukštojo mokslo. Tuo metu kai panelės mokysis, vyrukai plaus tūlikus
kareivinėse.
Problema tame, kad,
pvz., Izraelyje ir vyrai, ir moterys eina tarnauti, o pas mus bus išskirtinė kasta
moterys, kurios įgis konkurencinį pranašumą mokslo ir vėliau darbo srityje
prieš buvusius klasiokus vyrus. Ir tai yra diskriminacija."
Kam tas rūpi. Vedami Anūko, mes visi žūsime, kovodami su branduoliniu ginklu ginkluota Kinija, pateksime į rojų ir kiekvienas gausime po 60 nekaltų moterų. Va tada ir atsigriebsime. O šiuo pasauliu mums domėtis nėra ko, vistiek nieko gero nebus, mūsų moterys dabar net vaikų negimdo. Joms labiausiai rūpi ne itin teisingi ar švarūs būdai, kaip išsiveržti į priekį jų darbo vietose. Viskas tam tinka.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą