Trumpui jau pats laikas pagalvoti apie Zelenskio pavėžėjimą į istorijos šiukšlyną: Zelenskis ketvirtadienį Briuselyje pareiškė, kad Ukraina arba turi turėti branduolinį ginklą, arba tapti NATO nare, abiem atvejais bandydama sukelti branduolinį karą

 

"Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį Briuselyje pareiškė, kad Ukraina arba turi turėti branduolinį ginklą, arba tapti NATO nare. Vokietijos bulvarinis leidinys „Bild“ rašė, kad Ukrainos valdžia neva svarsto galimybę atkurti branduolinių ginklų atsargas – šiuos teiginius jau paneigė V. Zelenskio patarėjas Dmytro Litvinas.

Ukrainos viešosios analitikos centro „Veža“ vadovas Valerijus Kločokas Ukrainos „Radio NV“ eteryje papasakojo, kas slypi už visų šių pranešimų.

„Zelenskis jau paneigė ketinimus kurti branduolinį ginklą. Jis tai pasakė ketvirtadienį per spaudos konferenciją su NATO generaliniu sekretoriumi Marku Rutte’u. Ukrainos prezidentas pažymėjo, kad Ukraina niekada neplanavo ir neplanuoja kurti branduolinio ginklo. Jis taip kalbėjo turėdamas omenyje ir Budapešto memorandumą, kurio laikytis neįmanoma dėl keleto priežasčių. Todėl Zelenskis ir ragina Aljanso valstybes nares ir pasaulinę bendruomenę apskritai, civilizuotą Vakarų pasaulį palaikyti jo iniciatyvą dėl Ukrainos stojimo į NATO. Jis davė suprasti, kad apie jokią Ukrainos branduolinio ginklo programą negali būti nė kalbos.

Kyla logiškas klausimas: iš kur tokie teiginiai apie Ukrainos siekį turėti branduolinių ginklų? Tuoj į jį atsakysiu. Be jokios abejonės, Vakarų žiniasklaidoje būta nemažai sąmyšio, ir netgi valdininkai, kurie visa tai girdėjo, kurie vakar bendravo su Zelenskiu, buvo sutrikę. Nejaugi Ukraina iš tikrųjų gali susigrąžinti branduolinės valstybės statusą? Gali. Kodėl gi ne? Niekas neatmeta tokios galimybės“, – sakė V. Kločokas.

Anot jo, suprantama, kad už V. Zelenskio žodžių slypi keletas aspektų: „Visų pirma, tai demonstravimas, jog dėl tebesitęsiančio Rusijos spaudimo, tebesitęsiančio konflikto Ukrainos situacija yra itin sudėtinga. 

Ir jai reikia daugiau pagalbos, paramos, pageidautinas ir kitų šalių ginkluotųjų pajėgų įsitraukimas į šį konfliktą. 

Taip pat išlieka klausimas dėl apribojimų panaikinimo ir Ukrainos tolesnio likimo. Nes net jeigu įsivaizduotume, kad konfliktas baigėsi, vis tiek akivaizdu, jog grėsmės niekur nedingo. Ir netgi Europa tai supranta, t. y. kad pasaulyje esama eskalacijos, ji auga, ji bus.

Jeigu anksčiau buvo kalbama, kad, pavyzdžiui, Kinija ir Rusija pasiruošusios atakuoti ir 2032 m., ir 2033 m., ir 2035 m. (buvo nurodomos įvairios datos) bei galbūt panaudoti branduolinį ginklą prieš Europos šalis ir NATO valstybes nares apskritai, tai dabar šios datos gerokai priartėjo – jau kalbama apie 2030-uosius. Manau, kad šis klausimas dar diskutuotinas.

Todėl saugumo formatas turi būti maksimaliai veiksmingas. Ir sąžininga, kad mes turime būti jo dalimi.

Šiandien, kaip sako Zelenskis, NATO – vienintelis aljansas, gebantis ką nors daryti. Tiesa, apie jo efektyvumą galėčiau pateikti ne vieną pastabą, kaip ir mano kolegos.“

Antrasis V. Zelenskio kalbos aspektas, anot eksperto, tai buvo žinutė D. Trumpui. „Juk Jungtinėse Amerikos Valstijose rinkimai vyksta gana įdomiai. JAV klimpsta į giliausią krizę. Ji jokiu būdu nepasibaigs praėjus prezidento rinkimams, kad ir kas juos laimės – demokratai ar respublikonai. Ir Ukrainai reikia ieškoti kontaktų su respublikonais, su Trumpo šalininkais.

Ir tai, kad prezidentas Zelenskis ištarė tokią frazę, mano nuomone, yra priderama. Čia tiesiog yra politinis žaidimas su Trumpu ir bandymas daugiau pastatyti ant kortos. Todėl šį pareiškimą laikau visiškai logišku ir tinkamu. Žinoma, jis gali ką nors nustebinti, kodėl Zelenskis tai neigia. Visa tai, bičiuliai, yra rimta politika.

Labai gaila, bet Rusijos ir Ukrainos karas tapo geopolitikos dalimi, ne tiesiog konvencinio pasipriešinimo. Turime priimti šį faktą ir į jį atsižvelgti“, – kalbėjo V. Kločokas.”