"Siekiant atstatyti kariuomenės anksčiau patirtus praradimus,
gynybos finansavimas Lietuvoje turėtų siekti 4–5% bendrojo vidaus produkto
(BVP), sako kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras.
„Statome amunicijos saugyklas, ir jas reikėtų užpildyti.
Turime ir atsargas, bet kartu nepamirškime ir kovinio rengimo. Nesirišame prie
procentų, bet, aš manyčiau, net ir daugiau nei 4, gal net 5%, kurie mums padėtų
atstatyti, ką praradome per daugelį metų, kai buvo nepakankamai finansuojama
krašto apsaugos sistema“, – spaudos konferencijos metu penktadienį teigė
generoloas.
„Man sąlyginai pasisekė su krašto apsaugos ministru Laurynu
Kasčiūnu, kurio nereikia prašyti, jis pats eina į Vyriausybę ir visiems bando
paaiškinti, kodėl reikia didesnio biudžeto ir tai kalba eina apie 3,5%, o gal
net 4%“, – pridūrė vadas.
Pasak jo, kariuomenės pajėgumų stiprinimas išlieka
aukščiausiu prioritetu.
„Daug yra priplanuota pajėgumų, pagal pajėgumų vystymo planą
– dešimčiai metų į priekį. Gera žinia, kad šiais metais pabaigėme su 3,2% nuo
BVP, tačiau norint toliau vystyti tai, kas pradėta, turime išlaikyti tą patį
kiekį“, – kalbėjo R. Vaikšnoras.
„Aišku, procentai neatspindi pinigų sumos, tačiau jie padeda
užkalti kuoliukus ir, žinodami, kokia yra galimybė, eiti į priekį ir planuoti
sekančius žingsnius“, – pridūrė jis.
R. Vaikšnoras pabrėžė, kad jo principas – visada turėti
pageidaujamų pajėgumų sąrašą.
„Nesvarbu, kiek pinigų skirta, visada turėti šiek tiek
daugiau (planų – BNS) tam, kad pasikeitus situacijai, turėtume iš karto savo
norus dėti ant stalo ir kad politinė vadovybė galėtų tai atliepti“, – kalbėjo
kariuomenės vadas.
Visgi jis pabrėžė, kad sparčiai didinamas finansavimas turi
tam tikras rizikas.
„Gamyba Europoje nėra tokia sklandi ir greita, (...)
viešieji pirkimai diktuoja savo sąlygas, netgi turėdami labai greitai didelius
pinigų kiekius, nebūtinai pavyktų greitai juos įsisavinti“, – sakė R.
Vaikšnoras.
Kitų metų valstybės biudžeto projekte numatyta, kad
asignavimai krašto apsaugai kitąmet turėtų siekti 3,03% BVP.
Gynybos biudžetas kitąmet siektų kiek daugiau nei 2,5 mlrd.
Eur, tačiau įstatymo projekte taip pat numatyta galimybė skolintis krašto
apsaugai esant poreikiui.
Šiemet asignavimai krašto apsaugai siekia apie 3,2% BVP,
tačiau suma eurais yra panaši, kokia numatyta kitąmet.
Pastaraisiais metais Lietuva smarkiai padidino finansavimą
krašto gynybai, reaguodama į įvykius Ukrainoje.
Šalyje siekiama iki 2030 metų išvystyti pėstininkų diviziją,
per trejus metus pasirengti Vokietijos brigados priėmimui ir visuotiniam
šaukimui į kariuomenę.
Vyriausybei pritarus biudžetų projektams, ketvirtadienį jo
ėmėsi Seimas.”
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą