„Kalbant apie didelių išlaidų
ginkluotei Europoje poreikį, galima tikėtis staigaus skolos padidėjimo, o
Lenkija susidurs su politiškai savižudiškomis diskusijomis dėl privalomosios
karo tarnybos atkūrimo“, – įvertino prof. Rafalas Chvedorukas. Joannos Ćwiek-Śwideckos
pašnekovas atkreipė dėmesį, kad Europa pralaimėjo Ukrainoje, o JAV
perorientuoja savo politiką. Jis prognozavo, kad įvykių pasekmė gali būti
Europos integracijos gilėjimas ir nacionalinių valstybių svarbos mažėjimas.
Žlugus penktadienį vykusioms
Volodymyro Zelenskio ir Donaldo Trumpo deryboms Baltuosiuose rūmuose, Ukrainos
prezidentui anksčiau laiko išvykus iš Vašingtono ir nepasirašant JAV ir
Ukrainos susitarimo dėl žaliavų eksploatavimo Ukrainoje, sekmadienį Londone
įvyko kai kurių Europos šalių vadovų susitikimas, kuriame buvo aptarta
situacija Ukrainoje ir saugumas Europoje.
Paprašius pakomentuoti pastarųjų
dienų įvykius, Varšuvos universiteto politologas prof. Rafałas Chwedorukas
interviu su Joanna Ćwiek-Świdecka įvertino, kad „daugiau atsitiko formos, o ne
turinio atžvilgiu“. – Mes Lenkijoje nenorėjome susitaikyti su tuo, kad JAV
vidiniai interesai, kalbant apie įvairias spaudimo grupes, dideles socialines
grupes, politines partijas ir frakcijas, tiesiog skiriasi.
Jau daugelį metų buvome maitinami de facto propagandine
vizija, kaip nuostabu, kai kadenciją baigęs prezidentas simboliškai perduoda
valdžią jo įpėdiniui, o JAV tęsia savo politiką pagrindinėse srityse, šiuo
atveju tarptautinėje. Tai buvo visiškai klaidinga vizija, sakė jis.
Konfliktas
Ukrainoje. Prof. Rafalas Chwedorukas: Kai kurios Europos šalys nusprendė tęsti
ginkluotą konfliktą
– Turime eksternalizaciją, kad respublikonams strateginiai
interesai liečia Aziją, Kiniją kaip konkurenciją, ypač pramonės, taip pat – dėl
įvairių priežasčių – Artimuosius Rytus, – tęsė „Žečpospolitos“ svečias. –
Nenorėjome susitaikyti su tuo, kad Vakarų pasaulis yra labiau mitologizuota, o
ne tikra samprata, kad interesų skirtumas tarp JAV ir Vakarų Europos yra
nuolatinis skirtumas ir politinis aljansas tokių interesų nesunaikina, –
pridūrė jis.
– Šiuo metu tiesiog susiduriame su Amerikos politikos
perorientavimo procesu ir siekiu uždaryti tuos ginčus ir konfliktus, kuriuos
dabartinė administracija laiko antraeiliais ir žalingais, – sakė prof. Chwedorukas.
Jis teigė, kad Europoje „susiduriame
su milžinišku paradoksu“.
– Nemaža dalis Europos šalių, didžiausią potencialą
turinčios šalys, bandė užkirsti kelią konfliktui, pirmosiomis savaitėmis bandė
tarpininkauti, bet paskui savo interesus susiejo su ankstesnio prezidento (Joe
Bideno – red.) administracija ir lažinosi dėl ginkluoto konflikto tęsimo, o ne
siekiant taikos. Pasikeitus administracijai (JAV – red.) prancūzai ir tam tikru
mastu vokiečiai atsidūrė visiškame politiniame vakuume – įvertino jis.
Jo nuomone, Ukrainos valdžia nesuvokė, kad atėjus D. Trumpui
„realijos visiškai pasikeitė“.
– Tiesą sakant, tai, kas svarbu
politikoje, įvyks per artimiausias kelias savaites, – prognozavo Joannos
Ćwiek-Śwideckos pašnekovas.
Ar
Trumpo ir Zelenskio kivirčas yra visiška Ukrainos diplomatijos katastrofa?
Komentuodamas audringą Volodymyro Zelenskio pokalbio su
Donaldu Trumpu ir J.D. Vance'as, prof. Rafalas Chwedorukas pažymėjo, kad
Ukrainoje tebevyksta politinis konfliktas, o penktadienio įvykiai, remiantis
„nuo Zelenskio nutolusių tinklaraštininkų pranešimais“, buvo neigiamai
įvertinti, kaip „visiška Ukrainos diplomatijos katastrofa“, ypač Ukrainos
ginkluotosiose pajėgose.
Ar Volodymyras Zelenskis leido save
provokuoti Ovaliame kabinete? – Manau, jei gerai pažiūrėtume, nemanau, kad visa
tai apsiribojo tik režisūra, nes buvo labai stiprus keikimasis rusų kalba,
skirtas politikui, kuris, greičiausiai, bandys tapti Donaldo Trumpo įpėdiniu, –
pabrėžė politologas. Jis nurodė įrašą, kuriame tariamai matyti, kad pokalbio su
JAV prezidentu ir viceprezidentu metu Zelenskis tyliai rusiškai keikėsi JAV
viceprezidento J.D. Vance adresu.
Chwedoruko teigimu, Europos politikų pasisakymai Londone
rodo, kad Ukrainos prezidentas „nelaimėjo žaidimo su amerikiečiais“. – Nes iš
susitikimo Londone visiškai nieko neišeina, išskyrus tai, kad bus dar vienas
susitikimas, – pridūrė profesorius. Jis išreiškė nuomonę, kad „Europa gali
veikti tik reaktyviai situacijoje, kai visos kortos yra Amerikos pusėje“.
Politologo teigimu, prie derybų
stalo vėl sės JAV ir Ukrainos vadovai.
Ar
Lenkija susidurs su diskusijomis dėl privalomosios karo tarnybos įvedimo?
Pastaruoju metu Europos lyderiai ragina militarizuoti
Europą. - Kaip nacionalinių mokesčių mokėtojai, turėtume nedelsiant griebtis už
mūsų kišenių. Toks militarizavimas reiškia ilgalaikio pragyvenimo lygio smukimo
Europoje perspektyvą, o daugelis Europos ekonomikų, tarp jų ir mums svarbiausia
– Vokietija, patiria struktūrinių problemų – komentavo Rafalas Chwedorukas.
– Bandymas investuoti į ginkluotę yra bandymas investuoti,
kuris niekada iki galo neatsipirks. Pasak jo, jie gali paskatinti kai kuriuos
ekonomikos sektorius per trumpą laiką, tačiau tai reiškia staigų skolos
padidėjimą.
„Lenkijos atveju tai reiškia ir politines savižudiškas
diskusijas kiekvienam, kuris įsitraukia, dėl privalomosios karo tarnybos
atkūrimo, žinoma, kitu pavadinimu ir, tikriausiai, ne dvejų ar trejų metų
laikotarpiui“, – pabrėžė jis ir pridūrė, kad ginkluotė Europoje iš esmės
sustiprins JAV, nes „didžiulė šios ginkluotės dalis turės būti susijusi su
Amerikos pramone“.
„Europa
pralaimėjo Ukrainoje“
– Labai svarbu iš Lenkijos perspektyvos, ko mes nenorime
visiškai priimti, tai, kad Europa pralaimėjo Ukrainoje, ir aš neturiu omenyje
ginkluotos kovos rezultato, nes tą galima vertinti įvairiai, bet politiškai ji
prarado viską, ką galėjo“, – sakė prof. Rafalas Chvedorukas. – Visas Europos
modus vivendi buvo pagrįstas pigiomis žaliavomis iš Rusijos ir pigiomis Kinijos
plataus vartojimo prekėmis. Pirmosios jau buvo apribotos arba yra vis dar
perkamos iš Rusijos, tik kaip kazachų, indų, o, greičiausiai, netrukus ir kaip
amerikietiškos“, – pridūrė jis.
Jis atkreipė dėmesį, kad Europa susidūrė su „fundamentalia
dilema“ dėl integracijos gilinimo.
– Nugalėtas Europos elitas bandė laimėti 2022 metų
katastrofą savo naudai, nurodydamas Rusijos baubą, kaip įkvėpimą gilinti
Europos integraciją politinėje dimensijoje, – pažymėjo jis. – Čia irgi spręsime
gana rimtą situaciją ir diskusiją, nes į šiuos procesus turėsime žiūrėti
realistiškai.
Šie procesai reikš, kad susilpnins nacionalinės valstybės
galimybes daryti įtaką, o ES bus patikėtos vis didesnės funkcijos, tęsė jis.”
Vokiečiai ir prancūzai naudoja tokį
baidymą Rusija, kad atimti iš mūsų, lietuvių tautos, likusias galimybes spręsti
mums reikalingus klausimus. Buvę komunistų pakalikai (Ožys, Nausėda,
Grybauskaitė, socdemai ir kiti) įnirtingai patarnauja naujiems šeimininkams.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą