„Pastarosiomis savaitėmis skelbiamų vis naujų procentų gynybos biudžetams netrūko, tačiau nė viena šalis nenuėjo taip toli, kaip Lietuva.
Didžiausia iš trijų Baltijos šalių, turinti kiek mažiau, nei tris milijonus, gyventojų, nuo kitų metų į savo gynybą planuoja investuoti iki šešių procentų bendrojo vidaus produkto (BVP). Taip Lietuva, jau dabar gynybai skirianti 3,2 procento BVP, atsidurtų visų ES ir NATO valstybių viršūnėje ir net aplenktų Lenkiją, kuri šiemet planuoja padidinti gynybos biudžetą iki 4,7 procento.
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sausio viduryje Krašto apsaugos tarybos, į kurią įeina vyriausybės ir kariuomenės vadovai, paskelbtą sprendimą pagrindė, be kita ko, sakydamas, kad tai paspartins divizijos kariuomenėje įkūrimą. „Rusijos karinės agresijos tikimybė vis dar yra reali, bet išvengiama“, – sakė A. Nausėda. Nepaisant to, Lietuva turi ženkliai dėti pastangas stiprinti gynybą ir atgrasymą bei skirti tam daugiau išteklių. „Mūsų saugumą garantuoja ir narystė NATO, tačiau ji bus veiksminga tik tada, kai būsime pasirengę gintis.
Naujoji gynybos ministrė Dovilė Šakalienė aiškino, kad šia priemone Lietuva siekia turėti efektyviai ginkluotą kariuomenę. Dabartinio biudžeto nepakanka, kad iki 2030 metų būtų galima pastatyti diviziją, t. y. didelį karinį dalinį, sukurti jam infrastruktūrą ir laiku aprūpinti tankais bei šarvuočiais. Biudžetas leistų greičiau atlikti avansinius mokėjimus karinei technikai įsigyti.
Lietuva nori aprūpinti savo diviziją vokiškais „Leopard“ tankais, už kuriuos reikia sumokėti dabar, kad būtų galima juos laiku gauti iki 2030 metų, sakė krašto apsaugos ministrė.
Šiuo metu Lietuva savo kariuomenei, kurią sudaro apie 20 000 karių, kasmet išleidžia apie 2,5 milijardo eurų. Karo prievolė trunka devynis mėnesius ir buvo vėl įvesta 2014 m. po Krymo įvykių.
Socialdemokratų partijos vadovaujama naujoji Vyriausybė, kurios narė yra Šakalienė, jau pakėlė skolos lubas, kad šiemet išlaidos gynybai būtų padidintos iki keturių procentų. Lietuvos įmonių įkurta iniciatyva jau seniai agitavo už šį tikslą ir kartu siūlė mokėti daugiau mokesčių.
Tačiau prezidentas Nausėda pastarąjį siūlymą vertina kritiškai. „Turime vengti sieti didesnes išlaidas gynybai su didesne mokesčių našta gyventojams“, – sakė jis.
Ministras Pirmininkas Gintautas Paluckas mano, kad paskolų fondas visoms ES šalims būtų naudingas. „Veiksmingiausias ir greičiausias finansavimo šaltinis yra suteikti valstybėms narėms ilgalaikę prieigą prie kapitalo už mažą palūkanų normą“, – trečiadienį sakė jis. „Tai galėtų būti gynybos išlaidų finansavimo būdas“. Krašto apsaugos ministrė Šakalienė taip pat tikisi, kad dalį išlaidų pavyks padengti europinėmis lėšomis. Tam ES turėtų greičiau parengti finansines priemones; tai skubi užduotis.
Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas jau seniai bergždžiai bando įtikinti ES bendrų išlaidų gynybai reikalingumu. Visų pirma Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (SPD) tam griežtai prieštarauja.
ES užsienio politikos vadovė, buvusi Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas trečiadienį pasisakė už reikšmingą gynybos išlaidų didinimą visose ES šalyse. „Atėjo laikas investuoti“, – Briuselyje sakė Kallas. „Daugelis mūsų žvalgybos tarnybų mus informuoja, kad Rusija gali išbandyti ES gynybinį pasirengimą po trejų ar penkerių metų. Todėl ES dabar turi parodyti jėgą, nes tai vienintelė kalba, kurią supranta Putinas. Jo Rusija yra egzistencinė grėsmė tol, kol per mažai investuojame į savo gynybą. Lietuvos prezidentas Nausėda ragina visoms NATO šalims skirti trijų procentų gynybos biudžetą. „Turime užpildyti kritines NATO gynybos planų spragas, kad būtume pasirengę atgrasyti nuo Rusijos agresijos ir, jei reikia, ją nugalėti.”
Populistinės „Nemuno aušros“ vadovas Remigijus Žemaitaitis, kurio partija Vilniuje valdo kartu su socialdemokratais, kritikavo sprendimą didinti išlaidas gynybai. Jis teigė esąs ne tik prieš, bet ir manantis, kad finansuoti tokią brangią krašto apsaugą vien iš valstybės biudžeto yra nerealu.
Tačiau Žemaitaitis kalbėjo tik už nedidelę Lietuvos gyventojų dalį, kuri, atsižvelgdama į savo patirtį su Rusija Sovietų Sąjungoje, nuo 2014 m. ragina labiau įsipareigoti gynybai.
Ukrainoje kadaise buvo aptartas keturių procentų gynybos biudžetas, šią savaitę sakė Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis, grįžęs iš vizito Kijeve. Jis sako, kad nuo 2022 metų šalis buvo priversta išleisti 25 proc. „Jei norime eiti šiuo keliu, negalime nieko nedaryti ir laukti." Lietuvos prezidentas Nausėda siūlė panaudoti septynių milijardų eurų Lietuvos užsienio atsargas, kad būtų galima greitai įsteigti padalinį, ir tai pateisino istorija. Istorinė patirtis rodo, kad tuos pinigus dažnai tekdavo panaudoti vyriausybei išlaikyti tremtyje. „Geriau būtų, kad pinigai būtų naudojami tam, kad daugiau niekada nebebus Lietuvos vyriausybės tremtyje“, – sakė Nausėda. "Tai yra mūsų darbas".” [1]
Mūsų darbas yra gyventi ir leisti gyventi. Mūsų darbas – siekti taikos. Mūsų darbas yra auginti mūsų ekonomiką. Mūsų darbas – nepirkti brangių tankų, kuriuos kasdien nugali pigūs dronai. Mūsų darbas yra rimta diplomatija. Mūsų darbas – tapti neutralia šalimi, kad mus supančios tautos nebijotų su mumis bendrauti.
1. Kriegstüchtiges Litauen: Das baltische Land will bis zu sechs Prozent seines BIP für Verteidigung ausgeben / Von Stefan Locke, Warschau. Frankfurter Allgemeine Zeitung; Frankfurt. 24 Jan 2025: 10
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą